UDK 631.416.8
AUKŠTAIČIŲ AUKŠTUMOS DŪKŠTO-KAJATŲ MIKRORAJONO DIRVOŽEMIŲ UŽTERŠTUMAS TOKSINĖMIS MEDŽIAGOMIS
Algirdas MOTUZAS, Rimantas VAISVALAVIČIUS

Lietuvos žemės ūkio universitetas
Noreikiškės, Kauno rajonas

Santrauka

Analizuojamas Ignalinos AE aplinkoje esančių dirvožemių užterštumas radionuklidais ir sunkiaisiais metalais.
Nustatyta, kad radionuklidų ⁹⁰Sr ir ¹³⁷Cs aktyvumai neviršija foninių rodiklių, tačiau jie yra skirtingi dėl nevienodos dirvožemio granuliometrinės sudėties, karbonatingumo, drėg-numo, organinės medžiagos kiekio ir susiskaidymo laipsnio, gruntinio vandens gylio. Statis-tiškai patikimas ir iš esmės didesnis ⁹⁰Sr aktyvumas nustatytas miško paklotėse, palyginus su mineralinių dirvožemių 0-5 cm humusiniu sluoksniu.
Ilgametis ir daugkartinis sodų purškimas pesticidais padidina bendruosius vario ir cinko kiekius sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemių 0-20 cm sluoksnyje. Jų vidutiniai bendrieji kiekiai viršija etaloninius foninius rodiklius apie 1,6 karto, tačiau leidžiamo dirvo-žemio užterštumo sunkiaisiais metalais lygio (DLL_n) nepasiekia.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, dirvožemio apsauga, radionuklidai, sunkieji metalai.

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 3-13

UDK 631.416.8
INVESTIGATIONS OF SOIL CONTAMINATION WITH TOXIC SUBSTANCES IN THE AUKŠTAITIJA HILLS REGION OF LITHUANIAA. Motuzas, R. Vaisvalavičius

Summary

Investigations of pollution with radionuclides and heavy metals of the prevailing soils in the zone affected by Ignalina nuclear power plant (NPP) were carried out.
It was stated that the action of ¹³⁷Cs and ⁹⁰Sr does not exceed background indices; however, they are different due to diverse soil texture, carbonate content, moisture, amount of organic matter/decomposition extent and ground water depth. Statistically reliable and essentially greater ⁹⁰Sr activity was determined in the forest leaf litter in comparison with 0-5 cm humus layer of mineral soils.
It was ascertained that long-term and multiple spraying of gardens with pesticides noticeably increased the amount of total forms of copper and zinc in heavy textured soil. Their average total amounts exceeded standard-background indices 1.6 times. However, they did not reach the permissible level of soil pollution with heavy metals.

Key words: soil, soil conservation, radionuclides, heavy metals.

ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 69, 14-32

UDK 633.853.494«321»:[631.84:631.816]:581.19

PASĖLIO TANKUMO, AZOTO NORMŲ IR JŲ IŠBĖRIMO LAIKO ĮTAKA VASARINIŲ RAPSŲ (BRASSICA NAPUS) SĖKLŲ DERLIUI, ŽALIŲ BALTYMŲ IR RIEBALŲ IŠEIGAI

Gvidas ŠIDLAUSKAS

Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Lauko bandymai su vasariniais rapsais (Brassica napus) ‘Star’ vykdyti 1993-1997 me-tais Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje velėniniame glėjiniame lengvo priemolio dirvožemyje. Tirta azoto trąšų normų, jų įterpimo laiko ir pasėlio tankumo įtaka sėklų derliui bei baltymų ir riebalų išeigai. Daugiausiai sėklų, baltymų ir riebalų, priklausomai nuo pasėlio tankumo, buvo gauta sėjant 7 kg/ha sėklų. Paaiškėjo, kad vasarinių rapsų sėklų ir riebalų gausėjo didinant azoto normą iki 120 kg/ha. Tolesnis azoto normos didinimas beveik neturėjo įtakos šiems rodikliams. Tuo tarpu baltymų gausėjo net ir beriant didžiausią tirtą – 240 kg/ha azoto normą. Kadangi vasariniai rapsai augo pakankamai turtingoje maisto medžiagų dirvoje, jų sėklų ir žalių baltymų gausėjo vėlinant azoto trąšų įterpimo laiką – tręšiant 4-5 lapų vystymosi tarpsnyje ar žydėjimo pradžioje, palyginus su tręšimu azoto trąšomis prieš sėją. Žalių riebalų kiekiui azoto trąšų įterpimo laikas žymesnės įtakos neturėjo. Vasarinių rapsų žalių baltymų ir riebalų kiekis labiausiai priklausė nuo sėklų derliaus, o sėklų derliaus dydį koreguojantys veiksniai turėjo silpnesnį poveikį baltymų ir riebalų gausumui. Didžiausias vasarinių rapsų sėklų ir žalių baltymų derliaus priedas už 1 kg azoto buvo gautas azoto trąšomis patręšus augalus žydėjimo pradžioje 60 kg/ha azoto norma. Tuo tarpu daugiausiai žalių riebalų už 1 kg/ha azoto gauta rapsus patręšus 60 kg/ha azoto norma prieš jų sėją.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai rapsai, sėklų derlius, žalių baltymų ir riebalų išeiga, azoto norma, tręšimo azotu laikas, pasėlio tankumas.

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 14-32

UDK 633.853.494«321»:[631.84:631.816]:581.19

THE INFLUENCE OF STAND POPULATION DENSITY, NITROGEN RATES AND TIMING ON SPRING OILSEED RAPE (BRASSICA NAPUS) SEED, PROTEIN AND FAT YIELD
G. Šidlauskas

Summary

Field trials were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva on a light loamy soddy-gleyic soil in 1993-1997. Spring oilseed rape cv. ‘Star’ was seeded to investigate the effect of nitrogen fertilizer rates and timing, stand population density, seed, protein and fat yield. It was found that the highest seed, protein and fat yield was harvested at 7 kg/ha seed rate. The yield of spring oilseed rape seed and fat was increasing with the increase of nitrogen rate till 120 kg/ha. Further increase of nitrogen rate did not affect the seed and fat yield. Meanwhile the yield of protein was increasing with the increase of nitrogen rate till 240 kg/ha. As spring oilseed rape was grown on a rich soil the seed and protein yield was increasing with the delay of nitrogen application time. When nitrogen was applied at 4-5 leaf stage or at the beginning of flowering the yield of seed and protein was higher compared to nitrogen application at sowing. However, nitrogen application time did not show more obvious effect on spring oilseed rape fat yield. In general, spring oilseed rape protein and fat yield mostly depended on the size of seed yield. The factors affecting seed yield showed weaker effect on protein and fat yield. The highest spring oilseed rape seed and protein yield increase for 1 kg nitrogen was achieved when nitrogen fertilizer was applied at the beginning of flowering at 60 kg/ha nitrogen rate. Meanwhile, the highest fat yield increase was found when nitrogen fertilizer was applied at sowing at 60 kg/ha nitrogen rate.

Key words: spring oilseed rape, seed, protein, fats yield, nitrogen rate, nitrogen application time, stand population density.

ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 69, 33-55

UDK [623.358+633.16]:631.84:631.559:581.19

ŽIRNIŲ, MIEŽIŲ IR JŲ MIŠINIŲ DERLINGUMAS BEI SĖKLŲ IR GRŪDŲ BALTYMINGUMO PRIKLAUSOMUMAS NUO AZOTO TRĄŠŲ IR NITRAGINO

Albinas AUŠKALNIS, Vytautas DOVYDAITIS

Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Bandymai daryti Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje 1995-1997 m., kuriuose palyginta pusiau belapių žirnių ‘Odin’ ir miežių ‘Roland’ derlius su jų mišiniais, taip pat tirta azoto trąšų bei nitragino įtaka žirnių sėklų derliui. 1995 m. tik mišiniai, sudaryti iš 150 kg/ha žirnių ir 50 kg/ha miežių, neišgulė ir buvo derlingesni negu gryni žirniai, o 1996 ir 1997 m. derlingesni buvo žirniai. Nuo azoto trąšų žirnių derlius nepadidėjo, o miežių derlius be azoto trąšų buvo menkas (2,39 t/ha). Patręšus N₆₀, miežių grūdų gauta 3,40 t/ha, virškinamųjų proteinų – 221 kg/ha, o žirnių – atitinkamai 3,83 t/ha ir 640 kg/ha. Toks pat žirnių derlius gautas nenaudojant azoto trąšų. Žirnių sėklą apvėlus nitraginu derlius nepakito.

Reikšminiai žodžiai: miežiai, mišiniai, proteinai, piktžolės, žirniai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 33-55

UDK [623.358+633.16]:631.84:631.559:581.19

PRODUCTIVITY OF PEA, BARLEY AND THEIR MIXTURES AND THE RELATIONSHIP BETWEEN THE GRAIN PROTEIN CONTENT AND NITROGEN FERTILISER AND NITRAGINE
A. Auškalnis, V. Dovydaitis

Summary

Field experiments were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture at the Department of Soil Management over the period 1995-1997. The objective of the experiments was to investigate the variation of barley cv. ‘Roland’ and pea cv. ‘Odin’ seed yield and pro-tein content in relation to the rates of ammonium nitrate applied to these crops. Furthermore, we compared the performance of semileafless pea cv. ‘Odin’ and spring barley cv. ‘Roland’ mixtures with the performance of the same pea and barley cultivars grown in pure stands.

Average data of 1995-1997 suggest that pea-barley mixture was not superior to pure peas. In 1995 peas were significantly affected by lodging, and mixtures were harvested with smaller seed losses. Seed and protein yield was higher than that of pure peas. Barley grain grown in mixture with peas had by 0.5-1.4 percent unit higher protein content than pure barley.

Fertilisation of barley with N₉₀ increased protein content in grain by 0.6 percent unit, grain yield by 55.6 % and digestible protein content by 70.5 %. Peas without nitrogen fertilisers were by 62.8 % more productive than barley, and digestible protein content was 4.4 times higher. Only a moderate nitrogen fertiliser rate N₃₀ increased protein content in pea seed by 1.1 percent unit, but as compared with barley, pea seed contained 2.8-3.6 times more protein. Nitragine did not increase the pea seed yield either.

Key words: pea, barley, mixture, protein, weeds.

UDK 631.472.71:631.41:633.16:631.559

ARMENS STORIO ĮTAKA DIRVOS SAVYBĖMS IR VASARINIŲ MIEŽIŲ DERLIUI
Mykolas ARLAUSKAS

Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute, Dotnuvoje, 1975-1997 m. daryti armens (humusin-gojo) sluoksnio tyrimai. Stacionariame mažų laukelių bandyme iš derlingos lengvo priemolio žemės, paimtos iš ilgametės ganyklos, buvo dirbtinai sudarytas armuo 10, 20, 30 ir 40 cm storio. Tyrimai daryti dviejuose fonuose: netręštame ir tręštame mineralinėmis trąšomis N₉₀P₉₀K₉₀. Vasariniai miežiai auginti po cukrinių runkelių.

Skirtingo armens (humusingo) storio įtaka nustatyta: miežių derliaus struktūros ele-mentams, miežių grūdų ir šiaudų derliui, grūdų kokybei ir jų sėklinėms savybėms, taip pat dirvos fizikinėms bei cheminėms savybėms netręštame ir tręštame NPK trąšomis fonuose.

Ilgamečiais tyrimais nustatyta, kad sėjant naujų produktyvių veislių miežius storesnis ariamasis (humusingas) sluoksnis (net iki 40 cm) esminiai didina derlių, kai miežiai auginami netręšiamose arba mažai maisto medžiagų turinčiose dirvose. Gausiai tręšiamose (N₉₀P₉₀K₉₀) dirvose optimalus armens storis vasariniams miežiams yra 30 cm.

Reikšminiai žodžiai: armens (humusingo) sluoksnio storis, NPK trąšos, miežiai, der-lius, derliaus struktūros elementai, grūdų kokybė, dirvos fizikinės ir agrocheminės savybės.

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 56-70

UDK 631.472.71:631.41:633.16:631.559

EFFECT OF ARABLE LAYER THICKNESS ON SOIL PROPERTIES AND SPRING BARLEY YIELD
M. Arlauskas

Summary

Investigations of arable layer thickness were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture (Dotnuva) over the period 1975-1997. A long-term small-plot experiment was established by composing a 10, 20, 30 and 40 cm arable soil layer from fertile loamy textured soil, brought from a long-term grassland. The experiment was set up on two backgrounds, not fertilised and fertilised with N₉₀P₉₀K₉₀. Spring barley was grown after sugar beets.

In both backgrounds we determined the components of barley yield, straw and grain, quality of grain and seed properties, as well as soil physical and chemical properties.

The findings of the long-term experiment revealed that when new high yielding barley varieties were sown the yield significantly increased after the plough soil layer was increased down to 40 cm, and especially when the crop was sown in a poor soil, or in the soil which had not been fertilised for a long time. The optimal arable soil layer was revealed to be about 30 cm when high rates of fertilisers (N₉₀P₉₀K₉₀) had been used.

Key words: arable soil layer, mineral NPK fertiliser, spring barley, yield, component of barley yield, grain quality, soil physical and chemical properties.

UDK 631.51.022:633.358:631.442.4

PRIEŠSĖJINIO DIRVOS DIRBIMO BŪDAI IR SĖJOS GYLIS ŽIRNIAMS SUNKIAME PRIEMOLYJE
Stanislava MAIKŠTĖNIENĖ, Antanas SATKUS

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis
Joniškėlis, Pasvalio rajonas

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stoties velėniniame glėjiškame sunkiame priemolyje 1995–1997 m. atlikti du bandymai: lauko bandymo metodu tirta prieš-sėjinis dirvos įdirbimas ir sėjos būdai, lauko mikrolaukelių metodu – sėjos gylis žirniams. Priešsėjinio dirvos įdirbimo įvairiais padargais būdai (kultivatoriumi, virbalinėmis ir peilinė-mis akėčiomis, freza bei kombinuotu germinatoriaus tipo agregatu) tirti dviejuose fonuose: viename žirniai sėti sėjamąja su diskiniais, kitame – su pleištiniais noragėliais. Optimaliam sėjos gyliui išaiškinti mikrolaukelių bandyme žirniai sėti nuo 1 iki 10 cm gyliu, gilinant 1 cm. Lauko mikrolaukelių bandyme dirva sėjai ruošta rankiniais įrankiais ir žirniai pasėti rankomis tiksliai nurodytais skirtingais gyliais. Abiejuose bandymuose auginti olandiški pusiau belapiai žirniai ‘Odin’.

Tyrimais nustatyta, kad žirnių sudygimui ir derliui priešsėjinio įdirbimo būdai didesnę įtaką turi tada, kai sėjama sėjamosiomis su pleištiniais noragėliais. Šitaip sėjant žymiai dides-nis derlius buvo ten, kur dirva prieš sėją ruošta intensyviau ir giliau spyruokliniu kultiva-toriumi, peilinėmis akėčiomis, freza ar kombinuotu (germinatoriaus tipo) agregatu. Palyginus su sekliu (5-6 cm gyliu)purenimu vien virbalinėmis akėčiomis, derliaus priedo gauta atitin-kamai 14,1, 16,3, 13,0 ir 9,2 %. Tais pačiais agregatais purentoje dirvoje, žirnius pasėjus sėjamosiomis su diskiniais noragėliais, derliaus priedas nuo intensyvesnio purenimo buvo mažesnis ir, palyginus su vien akėtu variantu, sudarė atitinkamai tik 8,9; 10,0; 0,8 ir 4,6 %.

Sėjos gylis taip pat svarbi agrotechninė sąlyga žirnių sudygimui ir derliui. Jo įtaka žirnių pasėlio produktyvumui ir derliui priklausė nuo dirvos drėgnumo. Pasėjus į sausesnę dirvą, geriau sudygo žirniai, jų sėklas įterpus giliau – 6 cm gyliu, tačiau pasėjus į drėgnesnę dirvą, geriau dygo sekliau pasėti – 1-3 cm gyliu. Sunkaus priemolio dirvoje žirnių sėklas įter-pus giliau negu 7 cm, jų derlius sumažėja vidutiniškai 18,0-44,2 %, palyginus su sekliu įterpimu.

Reikšminiai žodžiai: sunkūs priemoliai, priešsėjinis dirvos dirbimas, sėjos gylis, žirniai.
 

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 71-84

UDK 631.51.022:633.358:631.442.4

INVESTIGATION OF PRE-SOWING SOIL TILLAGE AND SOWING DEPTH FOR PEAS ON A CLAY LOAM SOIL
S. Maikštėnienė, A. Satkus

Summary

Pre-sowing soil tillage and sowing methods and sowing depth investigations for peas ‘Odin’ were carried out over the period 1995-1997 at the Joniškėlis Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture on a clay loam soil. Pre-sowing soil tillage methods (by cultivator, tooth and knife harrow, rototiller and by combined spring – tooth harrow unit) were investigated on two sowing backgrounds: peas sown by grain seeder with a disc and by wedge-shaped shares. Peas were sown every 1 cm from 1 to 10 cm for the determination of optimum sowing depth in micro-field trials.

Experimental findings showed that sowing methods predetermined the yield of peas more, than pre-sowing tillage methods. When the soil was prepared more itensively by a cultivator, knife harrow, rototiller or combined unit and peas were sown by a seeder with disc shares, the yield of peas was respectively 8.9; 10.0; 0.8 and 4.6 % higher, as compared with shallow soil tillage by a tooth harrow. When the soil was tilled by the same implements and peas were sown by a seeder with wedge-shaped shares, the crop yield increase was more marked and amounted to 14.1; 16.3. 13.0 and 9.2 % respectively as compared with tillage by a tooth harrow.

Sowing depth was an important growing condition for germination and yield of peas. Optimum sowing depth on a clay loam soil for peas was 1-6 cm, and when sowing them deeper than 7 cm, the yield decreased by 18.0-44.2 %, as compared with shallow sowing.

Key words: clay loam, pre-sowing soil tillage, sowing depth, peas.

UDK 633.427:631.531.048:631.84:631.559
SĖKLOS NORMOS, TARPUEILIŲ PLOČIO IR TRĘŠIMO AZOTU ĮTAKA SĖKLAI AUGINAMIEMS ALIEJINIAMS RIDIKAMS

Algirdas NEDZINSKAS, Teresė NEDZINSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas
Trakų Vokė, Vilnius

Santrauka

1994-1997 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale priesmėlio ant rupaus smė-lio ir žvyro dirvožemyje tirtas aliejinių ridikų auginimas sėklai. Ridikai pasėti 12,5 ir 25 cm tarpueiliais, išberiant 10, 15, 20, 25, 30 kg/ha sėklos, patręšta N₆₀P₆₀K₆₀. Tręšimo azotu ban-dyme aliejiniai ridikai tręšti P₆₀K₆₀ ir atitinkamai azotu – N₀, N₃₀, N₆₀, N₉₀, N₁₂₀.
Nustatyta, kad aliejinių ridikų sėklų derlius daug priklausė nuo meteorologinių sąlygų. Palankiausiais 1995 metais, išsėjus 20 kg/ha sėklos, prikulta viena tona švarių, išvalytų sėklų, o sausringais 1994-aisiais, išsėjus tokią pačią normą, derlius tesiekė 0,63 t/ha.
Aliejinius ridikus geriausia buvo sėti 12,5 cm tarpueiliais. Vidutiniais bandymų duo-menimis, išsėjus 20 kg/ha sėklos 12,5 cm tarpueiliais, gauta 0,81 t/ha sėklų, pasėjus 25 cm tarpueiliais, derlius buvo 13,6 % mažesnis. Sėjant aliejinius ridikus 12,5 ir 25 cm tarpueiliais geriausia sėklos norma – 15-20 kg/ha. Padidinus sėklos normą, augalai mažiau šakojosi, ma-žėjo ankštarų kiekis. Tręšiant fosforo ir kalio trąšomis, tinkamiausia azoto norma buvo N₉₀. Normą padidinus iki N₁₂₀, aliejinių ridikų sėklų derlius mažėjo, augalų vegetacijos laikotarpis pailgėjo 4-8 dienomis. Pasėlis daugiau išgulė.

Reikšminiai žodžiai: aliejiniai ridikai, sėklos norma, tarpueilių plotis, tręšimo azotu norma, sėklų derlius.

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 85-95

UDK 633.427:631.531.048:631.84:631.559
EFFECT OF SEED RATE, INTERROW WIDTH AND NITROGEN FERTILISATION ON OIL RADISH GROWN FOR SEED
A. Nedzinskas, T. Nedzinskienė

Summary

Over the period 1994-1997 investigations of oil radish cultivation for seed were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vokė Branch on a sandy loam soil lying on coarse sand and gravel. Oil radish was sown at 12.5 and 25 cm interrow widths at seed rates of 10, 15, 20, 25 and 30 kg/ha and fertilised with N₆₀P₆₀K_60. In the N fertilisation experiment oil radish was fertilised with P₆₀K₆₀ and N₀, N₃₀, N₆₀, N₉₀ and N₁₂₀.

It was determined that the seed yield of oil radish was to a great extent dependent on weather conditions. In 1995, which was the most favourable year, oil radish sown at a seed rate of 20 kg/ha gave one ton of clean seed, while in the droughty year of 1994 the same seed rate gave a seed yield of 0.63 t/ha.

The best interrow width was proved to be 12.5 cm. Average experimental findings show that when oil radish was sown at a seed rate of 20 kg/ha, at an interrow width of 12.5 cm the seed yield was 0.81 t/ha, while at an interrow width of 25 cm the seed yield was 13.6 % lower. When sowing oil radish at 12.5 and 25 cm interrow widths the best seed rate was 15-20 kg/ha. Higher seed rates resulted in a lower branching of plants and a lower number of pods. When fertilising with phosphoric and potash fertilisers the most suitable rate of nitrogen was N₉₀. Having increased the rate up to N₁₂₀ the seed yield of oil radish tended to go down, the vegetative growth period lengthened by 4-8 days and the crop was more affected by lodging.

Key words: oil radish, seed rate, interrow width, N rates, seed yield.

ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 69, 96-107

UDK 633.521:631.531.048:631.55
SĖMENINIŲ LINŲ AGROTECHNIKA
Stasys MIKELIONIS, Algimantas ENDRIUKAITIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis
Upytė, Panevėžio rajonas

Santrauka

1995-1998 m. Upytės bandymų stotyje daryti bandymai, kurių tikslas – nustatyti ‘LU-5’ veislės sėmeninių linų optimalią sėklos normą, parinkti tinkamus herbicidus nuo piktžolių sėmeninių linų pasėlyje, tirti šių linų nuėmimo javų kombainu galimybes bei ypatumus.

Lauko bandymai įrengti Upytės bandymų stoties bandymų lauke, velėniniame glė-jiškame priesmėlio dirvožemyje. Laboratoriniai tyrimai atlikti Upytės bandymų stotyje, Lie-tuvos žemdirbystės institute bei Agrocheminių tyrimų centre.

Tyrimų duomenys rodo, kad didžiausias ‘LU-5’ veislės sėmeninių linų sėmenų derlius (vidutiniškai 1,59-1,71 t/ha) užaugo pasėjus 5,0-8,0 mln/ha daigių sėklų.

Efektyviausiai dviskiltes piktžoles sėmeninių linų pasėlyje naikino 2,7 l/ha bazagrano M ir 20 g/ha harmonio mišinys (piktžolių skaičius sumažėjo 64,6 %, jų masė – 71,5 %) bei 30 g/ha harmonio su 0,1 % citoveto priedu (piktžolių skaičius sumažėjo 64,4 %, jų masė – 82,1 %). Nupurškus šiais herbicidais, sėmenų derlius padidėjo atitinkamai 104-86 %.

Esant sausiems orams, sėmeninius linus nuimant javų kombainu “SAMPO 500” tiek tiesioginiu kombainavimu, tiek dvifaziu būdu, iškultų sėmenų kokybės rodikliai buvo gana aukšti ir nepriklausė nuo derliaus nuėmimo būdo. Desikavimas reglonu arba raundapu 2,5 l/ha 10-20 dienų prieš derliaus nuėmimą, ypač lietingais metais, žymiai paspartino ir palengvino kombaino darbą (linai mažiau vyniojosi ant kombaino darbinių dalių). Nenustatyta neigiamos desikavimo įtakos sėmenų kokybės rodikliams.

Reikšminiai žodžiai: sėmeniniai linai, sėklos norma, piktžolėtumas, derliaus nuėmi-mas, desikavimas, sėmenys, pluoštas.

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 96-107

UDK 633.521:631.531.048:631.55
LINSEED GROWING TECHNOLOGY
S. Mikelionis, A. Endriukaitis

Summary

Over the period 1995-1997 three field trials were carried out on linseed (oilseed flax) variety ‘LU 5’ at the Upyte Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture. The trials involved investigation of: 1) – linseed seed rate – 3, 4, 5, 6, 7 and 8 million seed per hectare; 2) – herbicide treatment – MCPA 1,2 kg/ha, harmony 30 g/ha + citovett 0.1 %, MCPA 1.2 kg/ha + lontrel 0.3 kg/ha, bazagran M 2.7 l/ha + harmony 20 g/ha, MCPA 0.8 kg/ha + harmony 20 g/ha, MCPA 0.8 kg/ha + bazagran M 2.7 l/ha, comparing with untreated plots; 3) – linseed harvesting methods: switching and thrashing by harvester-thresher, treating linseed before harvesting with one of desiccants (reglone, basta, roundup) at rate 2.5 l/ha and after some time switching and thrashing by harvester-thresher, switching linseed into windrows letting to dry and after thrashing by harvester-thresher.
The experiments were set up on a soddy-gleyic sandy loam laying on loam containing 1.94-2.4 % of humus, with medium phosphorus and potassium supply. The soil reaction was weakly alkaline.
It was established that the highest linseed seed yield was obtained when sowing 5-8 million seeds per hectare. The influence of seed rate on the seed quality was slight.
The mixtures of herbicides – bazagran M 2.7 l/ha and harmony 20 g/ha as well as the harmony 30 g/ha and citowett 0.1 % had the biggest effect killing the dycotyledon weeds. They reduced the number of weeds by 64.4-64.6 %, the weed weight – by 71.5-82.1 %, increased the seed yield by 104.1-86.3 %.
There was not established a significant influence of different linseed harvesting methods on linseed seed yield and its quality. The treatment of linseed by reglone or roundup before harvesting, especially in rainy years, made the work of harvester-thresher easier. Switching linseed into windrows letting to dry and after thrashing by harvester-thresher get the similar effect only in dry weather.

Key words: linseed (oilseed flax), seed, fibre, seed rate, weeds, herbicides, harvesting, desiccation.

ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 69, 108-120

UDK 632.937:633.1:631.531.027.2
BIOPREPARATŲ, NAUDOTŲ SĖKLAI APVELTI, ĮTAKA VARPINIŲ JAVŲ LIGOTUMUI IR DERLIUI
Roma SEMAŠKIENĖ, Zenonas DABKEVIČIUS

Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Biologinių preparatų, skirtų augalų apsaugai nuo ligų, efektyvumas buvo tirtas žie-miniuose kviečiuose ir rugiuose bei vasariniuose miežiuose. Javų sėklos beicuotos biopre-paratais trichoderminu (Trichoderma lignorum, štamas istokskij), Kaelsi-Micros (bakterijos Pseudomonas aureofaciens H16, biostimuliatoriai ir kt.) ir simbiontu (endofitiniai grybai ir augimą skatinančios medžiagos).
Gausiai išplitus 1995-1996 metų žiemą pavasariniam pelėsiui žiemkenčiuose, naudo-tas trichoderminas iš dalies apsaugojo rugius ir kviečius nuo šios ligos – biologinis efekty-vumas buvo atitinkamai 27,4 ir 12,7 %, o Kaelsi-Micros veikė tik kviečiuose (31,0 %). Kitais tyrimų metais šie biopreparatai pavasarinio pelėsio neveikė.
Panaudojus biopreparatus ir standartinį preparatą baitaną universalą, visais tyrimų metais žieminiai kviečiai žydėjimo metu buvo iš dalies mažiau pažeisti septorioze. Kitoms lapų ligoms tirtos priemonės įtakos neturėjo, neapsaugojo ir nuo kietųjų kūlių.
Tirtos biologinės priemonės javų grūdų derliui didelės įtakos neturėjo, nes gautas derliaus padidėjimas ar sumažėjimas, pavartojus tirtas priemones, buvo paklaidos ribose.

Reikšminiai žodžiai: biopreparatai, žieminiai kviečiai, žieminiai rugiai, vasariniai miežiai, pavasarinis pelėsis, peržiemojimas, varpinių javų lapų ligos, kietosios kūlės, derlius.

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 108-120

UDK 632.937:633.1:631.531.027.2

THE INFLUENCE OF BIOLOGICAL SEED TREATERS AGAINST CEREAL DISEASES AND ON GRAIN YIELD
R. Semaškienė, Z. Dabkevičius

Summary

Until recently, the diseases have largely been controlled by chemical seed treatment, but as concern for the environment increases, more attention is being given to alternative methods as biological control by antagonistic microorganisms. One of the main objectives of this work was to search for antagonistic fungi and bacteria to control seed-borne diseases of cereals.
Studies were done in field plots at the Lithuanian Institute of Agriculture from 1994 to 1997. Prior to sowing the naturally infected seeds of winter wheat ‘Širvinta 1’, winter rye ‘Rūkai’ and spring barley ‘Roland’ were treated with the biological seed treaters trichodermin (Trichoderma lignorun strain istokskij) at a rate of 8.0 kg/t, Kaelsi-Micros (Pseudomonas aureofaciens strain H16) at a rate of 200 ml/t, simbiont (growth stimulant) + CuSO₄ at a rate of 1.0+0.2 g/t and the chemical seed treater baitan universal at a rate of 1.5 kg/t.
Trichodermin was partly effective against snow mould in winter wheat (12.7 %) and winter rye (27.4 %) during the winter of 1995-1996, when the infection of this disease was very strong. Kaelsi-Micros reduced the severity of snow mould 31.0 % only in winter wheat.
When seeds of winter wheat were coated with biological seed treaters, the incidence of bunt did not differ from the untreated control. Baitan universal gave an excellent control against this disease.
Biological seed treaters did not have any effect on grain yield of cereals, because the increase or decrease of grain yield wasn not significant.

Key words: biological seed treaters, winter wheat, winter rye, spring barley, snow mould, diseases of cereals, bunt, grain yield.

ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 69, 121-131

UDK 631.51:633.358:632.954:631.44:551.435.446

AKĖJIMO LAIKAS IR HERBICIDAI ŽIRNIAMS KALVOSE
Irena KINDERIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis
Kaltinėnai, Šilalės rajonas

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stoties kalvose, velėniniame jauri-niame priemolyje 1995-1997 m. buvo tirtas herbicidų stompo (3, 4 ir 5 l/ha), harneso (1,5, 2,0 ir 2,5 l/ha), topogardo (2 ir 3 l/ha), bazagrano M (3,0 l/ha) gezagardo 2 kg/ha ir akėjimo įtaka pusiau belapiams žirniams ‘Odin’.
Tyrimai rodo, kad net du kartus akėti žirnius lengvomis akėčiomis (prieš sudygimą ir 3-5 lapelių tarpsnyje), buvo nepakankamai veiksminga.
Išpurškus herbicidus, žirnių piktžolėtumas sumažėjo (47,2-89,8 %) labiau, negu juos akėjant (2,9-15,9 %). Herbicidams jautresnės buvo vienametės dviskiltės piktžolės, o akėjimui – vienametės vienaskiltės. Geriau nei kiti herbicidai veikė stompas 4 l/ha. Žirnių sėklų derliui nei herbicidai, nei akėjimo laikas įtakos neturėjo.

Reikšminiai žodžiai: pusiau belapiai žirniai, herbicidai, akėjimas, piktžolės, derlius.
 

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 121-131

UDK 631.51:633.358:632.954:631.44:551.435.446

THE EFFICIENCY OF HARROWING AND HERBICIDES OF PEA GROWING ON SOILS IN HILLY RELIEF
I. Kinderienė

Summary

The effectiveness of herbicides (Stomp 3, 4 and 5 l/ha, Harnes 1.5, 2.0 and 2.5 l/ha, Topo-gard 2 and 3 kg/ha, Gesagard (standard) 2 kg/ha Basagran M and time of harrowing in the stand of semi-leafless pea variety ‘Odin’ was investigated at the Kaltinėnai Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture on soddy-podzolic loamy soils of hilly relief over 1995-1997.
The results show, that even twice harrowing the stand of pea, as an ecological measure, was not sufficiently effective in controlling weeds, because of the low ability of the crop to compete. Twice harrowing the stand of pea, i.e. before emergence and in the stage of 3-5 leaves, reduced the weediness evidently, but not enough.
All the herbicides used have reduced weediness (47,2-89,8 %) better than harrowing (2.9-15.9 %). The most sensitive weeds to herbicides were the annual dicotyledonous ones. The best action on killing of weeds and yield of pea increase was registered Stomp 4 l/ha application.

Key words: semi-leafless pea, herbicides, harrowing, weeds, yield.

ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 69, 132-147

UDK 633.24:631.531.01:

SKIRTINGO VYSTYMOSI RITMO PAŠARINIŲ MOTIEJUKŲ REPRO-DUKTYVUS DAUGINIMASIS, PASĖJUS SU ANTSĖLIU IR BE JO
Aldona KRYŽEVIČIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Bandymai atlikti 1991-1997 m. Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje velėni-niame glėjiškame lengvo priemolio dirvožemyje, kuriame humuso buvo vidutiniškai 2,25 %, judriųjų P₂O₅ – 233 ir K₂O – 170 mg/kg, pH – 7,0. Tirtas skirtingo vystymosi ritmo pašarinių motiejukų (Phleum pratense L.) derlingumas ir jautrumas miežių antsėliui. Iš Lietuvoje augi-namų varpinių žolių trijuose bandymuose palyginti vėlyviausio vystymosi ritmo pašariniai motiejukai ‘Vėlenis’ (plaukėjimo pradžia – birželio 21 (±6) d., sėklų kietoji branda – rugpjū-čio 29 (±4) d. bei ankstyvesnio už standartinę veislę ‘Gintaras II’ perspektyvaus selekcinio numerio 1532, augimas ir vystymasis sėjos ir derliaus metais.

Nustatyta, kad ankstyvesnio vystymosi ritmo pašariniai motiejukai sausringų metų laikotarpiu suformavo tik vidutinio derlingumo sėklinius pasėlius. Pašariniai motiejukai ‘Gin-taras II’ per trejus derliaus metus subrandino sėklų vidutiniškai 1387 kg/ha, perspektyvinis selekcinis numeris – 1522 kg/ha. Vėlyvi pašariniai motiejukai ‘Vėlenis’ turėjo apie 3 kartus mažesnes reproduktyvaus dauginimosi potencines galimybes negu ankstyvesnių veislių motie-jukai, kai sėklų gauta tik 434 kg/ha. Miežių antsėlio poveikis vidutinio derlingumo anksty-vesnio vystymosi ritmo pašariniams motiejukams buvo nereikšmingas. Vėlyvųjų pašarinių motiejukų ‘Vėlenis’ pasėlių formavimui sėjos ir pirmais derliaus metais antsėlis turėjo ryškų neigiamą poveikį, nors mažam vidutiniam 3 metų sėklų derliui jis taip pat nebuvo reikšmingas.

Reikšminiai žodžiai: pašariniai motiejukai, vystymosi ritmas, reproduktyvus daugini-masis, sėklų derlius, antsėlis.

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 132-147

UDK 633.24:631.531.01:

REPRODUCTIVE PROPAGATION OF COMMON TIMOTHY DIFFERING IN THE DEVELOPMENT RATE, SOWN WITH AND WITHOUT A COVER CROP

A. Kryževičienė

Summary

Experiments were conducted in 1991-1997 at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva, on a soddy gleyic, light loamy soil with a humus content of 2.25 %, available P₂O₅ – 233 and K₂O – 170 mg/kg, pH – 7.0. We investigated the productivity of common timothy (Phleum pratense L.) differing in the development rate and its sensitivity to barley as a cover crop. Growth and development in the sowing and harvest years of the common timothy ‘Vėlenis’, characterised by the latest development rate of all the grasses grown in Lithuania (beginning of heading – June 21 (±6) days, seed hard ripeness – August 29 (±4) days) and a promising breeding number 1532, earlier than the standard variety ‘Gintaras II’ were compa-red in three experiments.
It was determined that the timothy of an earlier development rate produced only medium-productive seed stands during the droughty period of the year. The seed yield of the common timothy ‘Gintaras II’ during three harvest years was on average 1387 kg/ha, and that of the promising breeding number – 1522 kg/ha. Late common timothy ‘Vėlenis’ had 3 times lower potential possibilities of reproductive propagation than the timothy of earlier varieties, and the seed yield was as low as 434 kg/ha. The effect of barley as a cover crop on medium-productive common timothy with an earlier development rate was intangible. The cover crop had a marked negative effect on the formation of late common timothy ‘Vėlenis’ stands in the sowing and first harvest year, however its effect on a low average 3 years’ seed yield was not significant either.

Key words: common timothy, development rate, reproductive propagation, seed yield, cover crop.

ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 69, 148-163

UDK 633. 2.033(255):633.2/.3

ŽOLIŲ RŪŠIŲ BIOLOGINIŲ SAVYBIŲ IR AGROTECHNINIŲ VEIKSNIŲ SĄVEIKOS ĮTAKA ŽOLYNO FORMAVIMUISI ĮVAIRIAI UŽLIEJAMOSE NEMUNO ŽEMUPIO PIEVOSE
Vytautas GIPIŠKIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Nemuno pievų sektorius
Šilutės rajonas

Santrauka

Žolių tarprūšinė kova tirta žolyne, susidedančiame iš 14 varpinių žolių rūšių. Tyrimai atlikti gausiai tręštame fone, aukšto (potvynių nebuvo), vidutinio (potvynio trukmė iki 28 die-nų) ir žemo (iki 48 dienų) lygmens pievose, jas pjaunant 2, 3, 4, ir 5 kartus. Nustatyta varpinių žolių atsparumas potvyniui, ilgaamžiškumas, pirmos pjūties ir atolų augimo trukmės įtaka žolyno botaninės sudėties kaitai, žolių rūšių tarpusavio keitimasis vegetacijos laikotarpiu, beginklių dirsių, paprastųjų šunažolių, paprastųjų miglių, baltųjų smilgų, nendrinių dryžučių ir kupstinių šluotsmilgių agrobiologiniai ypatumai, padedantys joms įsigalėti arba būti nustelb-toms. Fitosocialinių santykių esmė yra žolių tarprūšinė kova už vietą po saule, prisitaikymas prie aplinkos sąlygų. Derinant žolių rūšių biologines savybes su agrotechnikos priemonėmis, galima pagal pageidavimą keisti žolyno botaninę sudėtį.

Reikšminiai žodžiai: salpa, potvynis, pieva, fitocenozės, pjūtys, botaninė sudėtis, žolyno kaita.
 

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 148-163

UDK 633.2.033(255):633.2/.3

EFFECT OF THE INTERACTION BETWEEN BIOLOGICAL PROPERTIES OF HERBAGE SPECIES AND FACTORS OF CULTIVATION TECHNIQUES ON THE FORMATION OF SWARDS IN THE MEADOWS OF THE LOWER NEMUNAS AT VARIOUS LEVELS OF FLOODING
V. Gipiškis

Summary

Competition between herbage species was investigated in the sward composed of 14 grass species on a heavily fertilised background, on high (no floods), medium (duration of the flood 28 days) and low (up to 48 days) lying meadows cut 2, 3, 4 and 5 times. The following was determined: tolerance of grasses to floods, longevity, effect of the first cut timing and duration of aftermath growing on the variation of botanical composition of the sward, changes in the specific composition of grass species during the vegetative growth season, agro-biological peculiarities of Bromus inermis Leyss., Dactylis glomerata L., Poa pratensis L., Agrostis stolonifera L., Phalaroidesarundinacea L., Deschampsia cespitosa L. enabling them either to get established or to be suppressed. The essence of phytosocial relations is the struggle among grass species for existence, adjustment to environmental conditions. It is possible to achieve a desirable botanical composition of the sward by matching cultivation techniques to biological properties of grass species.

Key words: flood land, flood, meadow, phytocenose, cuts, botanical composition, sward changes.

ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 69, 164-179

UDK 633.2/.3:581.14:633.2.032(255)
PJŪČIŲ DAŽNUMAS, LAIKAS IR MODELIAVIMAS NEMUNO ŽEMUPIO PIEVOSE
Vytautas GIPIŠKIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Nemuno pievų sektorius
Šilutės rajonas

Santrauka

Tyrimai daryti Lietuvos žemdirbystės institute 1982-1985 m. Nemuno žemupio aukš-to, vidutinio ir žemo lygmens pievose atlikti 5 pievų naudojimo lauko bandymai teoriniams žoliapjūtės pagrindams paruošti. Pateikiami duomenys apie tai, kaip žolyno derlingumą ir pašaro kokybę įtakoja vidutinis ir ilgas užliejimas, pjūčių dažnumas, pirmos žolės, atolų ir paskutinės pjūties laikas bei pjūčių kaita. Žolės augimo ir kokybės dinamiką lemia trys veiksniai: reljefas, vegetacijos laikotarpis ir žolės augimo trukmė. Grafinis modelis – nomo-grama apjungia šiuos veiksnius į visumą: planuojama žoliapjūtė – pjūčių skaičius ir pjovimo laikas norimam derlingumui bei žolės kokybei pasiekti.

Reikšminiai žodžiai: užliejamos pievos, pjūtys, derlius, žali proteinai, modeliavimas.

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 164-179

UDK 633.2/.3:581.14:633.2.032(255)
FREQUENCY, TIME AND MODELLING OF CUTS IN THE MEADOWS OF LOWER NEMUNAS
V. Gipiškis

Summary

1982-1985 5 field trials were conducted in the meadows of the Lower Nemunas to prepare the theorethic fundamentals of grass cutting. Main principles: in comparison with the upper part, a flood goes away from the lower meadows and growth period is late by 10 days – so a natural conveyer of grass cutting occurs; meadow grass of the lowlands is more foliate and has higher protein content by 3 % and lower fibre tissue content by 3 %; in spring the first grass grows vigorously, later the growth gradually weakens and after the 10th of August the cut grass doesn’t regrow as much as for mechanical harvesting; while the duration of the first grass and summer aftermath lengthens, yield in creases as well, but nutritiousness reduces; in autumn it is in reverse – the productivity reduces, but the quality improves; three or four cuts correspond the ecological and fodder quality reguirements of meadow grass; after renewal of growth period the first grass matures in 30 days, the second – in 35-45, the third one may continue up to 60-70 days; the last cut in September doesn’t have any negative effect.
Three factors predetermine grass growth (productivity) and its quality during growth period: relief, growth poeriod and duration of grass growth. Graphic diagrams connect these factors into the whole. Using them allows the planning of grass harvesting in accordance with desirable productivity and nutritive value.

Key words: relief, grass, growth period, cuts, duration of growth, productivity, quality, model, grass cutting.

ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 69, 180-200

UDK 633.2.032(255):633.2/.3:631.559
POTVYNIO VANDENS ĮTAKA ŽOLYNŲ SUSIFORMAVIMUI NEMUNO ŽEMUPYJE
Kazimieras KATUTIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Nemuno pievų sektorius
Šilutės rajonas

Santrauka

1987-1997 m. Nemuno pievose atlikti tyrimai, kurių tikslas nustatyti užliejimo įtaką dirvožemio derlingumui ir žolių botaninei sudėčiai.
Tyrimų metu stebėta Nemuno žemaslėnyje nusėdusio dumblo kiekis ir kokybė, N, P, K, Ca, Mg jonų pokytis natūraliame ir atvežtame dirvožemyje bei įvairiose slėnio vietose susiformavusio žolyno sudėtis bei derlingumas.
Atlikus daugiafaktorinius tyrimus nustatyta, kad žolynai skyrėsi priklausomai nuo potvynio trukmės ir gruntinio vandens lygio vegetacijos metu. Pavaginėje upės dalyje augo smiltyniniai lendrūnai ir šaukščiai, toliau nuo upės augo paprastosios šunažolės bei beginklės dirsės, toliau – pieviniai pašiaušėliai, pereinantys į nendrinių dryžučių bendrijas. Priežemyni-nėje slėnio dalyje, šlapiose vietose augo viksvų, vandeninių monažolių ir vilkdalgių žolynai.
Nemuno žemupio pievų derlingumas priklausė nuo potvynio metu atneštų augalams reikalingų maisto medžiagų kiekio. Žolių potencinis derlingumas svyravo nuo 2 t/ha durpyne iki 7 t/ha derlingame priemolyje. Žolių derliui apskaičiuoti pagal dirvožemio agrochemines savybes naudotos empirinės lygtys /2, 3, 4/.

Reikšminiai žodžiai: užliejimas, derlingumas, žolyno botaninė sudėtis.

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 180-200

UDK 633.2.032(255):633.2/3:631.559
EFFECT OF FLOOD WATER ON THE FORMATION OF GRASSLANDS IN THE LOWER NEMUNAS
K. Katutis

Summary

In 1987-1997 at the Nemunas sector of the Lithuanian Institute of Agriculture expe-riments were carried out with a purpose to determine the efficiency of flood water concen-tration on the yield and biogenic matter of flood meadows, soil agrochemical properties and metabolism of biogenic matter in flooded soils. Tests were carried out on various types of soils in the Lower Nemunas.
The formation of grasslands in the lowland of the river Nemunas was dependent on the hydrodynamic regimes of the flood in these areas and on the depth of ground water during the vegetative growth season. In the area near the riverbed grow wood small-reed and butter-bur, further from the riverbed – cocksfoot and smooth brome-grass and still further – foxtail and reed canary grass. Sedge, reed sweet-grass and iris grow in the wet part of the lowland.
The productivity of flood meadows was from 2 to 7 t/ha. An empirical formula can be used for the calculation of the productivity of different parts of flood meadows in the lowland of the Nemunas [2, 3, 4].

Key words: flood water, grassland productivity, botanical composition.

ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 69, 201-206

UDK 631.58:631.461

ĮVAIRIŲ ŽEMDIRBYSTĖS SISTEMŲ ĮTAKA MIKROORGANIZMŲ PAPLITIMUI KALVOTO RELJEFO DIRVOŽEMIUOSE
Vladislava ŠIDLAUSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Dūkšto bandymų stotis
Dūkštas, Ignalinos rajonas

Santrauka

Mikrobiologiniai tyrimai atlikti velėniniame jauriniame silpnai ir vidutiniškai nuardy-tame priesmėlio ir smėlingo priemolio dirvožemyje 1996-1998 m. Tirtas mikroorganizmų paplitimas taikant biologinę, integruotą ir intensyvią žemdirbystės sistemas.
Nustatyta, kad didžiausią įtaką mikroorganizmams plisti turėjo intensyvi žemdirbystės sistema; bendras mikroorganizmų skaičius buvo beveik 1,5 karto didesnis, negu taikant bio-loginę žemdirbystės sistemą. Daugiausia mikroorganizmų nustatyta visų žemdirbystės siste-mų apatinės šlaito dalies dirvožemyje.

Reikšminiai žodžiai: žemdirbystės sistemos, amonifikuojantys mikroorganizmai, mi-neralinį azotą asimiliuojantys mikroorganizmai, mikromicetai.
 

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 201-206

UDK 631.58:631.461
THE INFLUENCE OF DIFFERENT CROPPING SYSTEMS ON THE SPREAD OF MICROORGANISMS IN THE SOIL OF HILLY RELIEF
V. Šidlauskienė

Summary

Microbiological investigations were carried out during 1996-1998 at the Dūkštas Research station. The soil was soddy podzolic lightly and moderately eroded and moderately podzolized sandy loam and light loam formed on moraine loam soils. We investigated the spread of microorganisms in different cropping systems biological integrated and intensive.
It was established that intensive cropping system had the greatest effect on the spread of microorganisms. The number of microorganisms in this treatment was 1.5 times higher than in the biological cropping system.

Key words: cropping systems, ammonifying microorganisms, microorganisms assimi-lating mineral nitrogen, micromycetes.

ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 69, 207-216

UDK 575.143.6
GENETINĖ ĮVAIROVĖ IR FERTILUMAS KRYŽMINANT GAUSIAŽIEDES SVIDRES IR NENDRINIUS ERAIČINUS
Izolda PAŠAKINSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Atlikti kryžminimai tarp vienuolikos veislių gausiažiedžių svidrių (Lolium multiflorum Lam.) ir nendrinių eraičinų (Festuca arundinacea Schreb.) genotipo 870, kilusio iš olandiškos veislės ‘Barundi’. Hibridinių užuomazgų dažnumas svyravo nuo 18,3 % iki 45,8 %. Gauti tetrapoidiniai gemalai (2n=4x=28) buvo veikiami kolchicinu, siekiant atstatyti chromosomų skaičiaus balansą ir gauti fertilius F₁C₀ oktaploidus (2n=6x=56). Fertilių individų dažnumas F₁C₀ populiacijose svyravo nuo 5,8 % iki 47,7 %. Nustatyta, kad fertilumo atstatymas prik-lausė nuo kryžminamų gausiažiedžių svidrių veislių, taip pat nuo atskiro motininio genotipo. Ištyrus chromosomų skaičių ‘Prima Roskilda’ x ‘Barundi’ F₁C₀ populiacijoje, aptikta 49,5 % oktaploidų, tačiau pastebėta, kad ne visi jie yra fertilūs: 78,7 % jų išlieka sterilūs, nepaisant padvigubėjusio chromosomų rinkinio. Taip pat nustatyta, kad dalis F₁C₀ hibridų turėjo nevi-siškai padvigubėjusį chromosomų rinkinį: heksaploidų (2n=6x=42) aptikta 10,5 % ir pentap-loidų (2n=5x=35) 5,3 %. Heksaploidų fertilumo rodikliai buvo žymiai geresni nei oktaploidų, net 50,0 % heksaploidinių hibridų turėjo atsidarančias dulkines. Prieita prie išvados, kad gausiažiedžių svidrių ir nendrinių eraičinų hibridai, turintys heksaploidinį chromosomų skai-čių, turi pranašumų, todėl ima vyrauti hibridinėje populiacijoje. F₂ kartoje buvo įvertintas hibridų fenotipas ir atrinkti individai, turintys rekombinantinį svidrių ir eraičinų požymių rinkinį. Du heksaploidiniai rekombinantai, t.y. F₂ 3-18 ir F₂ 4-33 buvo ištirti fluorescencinio diferencialinio chromosomų dažymo metodu. Nustatyta, kad F₂ 3-18 genome vyravo svidriš-kosios chromosomos, 21 ištisinė ir 3 rekombinantinės, o F₂ 4-33 – eraičiniškosios, 23 ištisinės ir 4 rekombinantinės. Tikėtina , kad F₂ 3-18 mejozėje dėl nesubalansuoto svidriškųjų chromo-somų rinkinio formuosis gausus naujų rekombinantinių chromosomų skaičius, todėl šis hibridas yra ypač perspektyvus genų introgresijai atlikti.

Reikšminiai žodžiai: gausiažiedės svidrės, nendriniai eraičinai, tarpgentiniai hibridai, chromosomų skaičiaus padvigubinimas, fertilumo atstatymas, diferencialinis chromosomų dažymas.
 

ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 69, 207-216

UDK 575.143.6
GENETICAL VARIABILITY AND FERTILITY OF HYBRIDS BETWEEN ITALIAN RYEGRASS AND TALL FESCUE
I. Pašakinskienė

Summary

Crosses were made between eleven varieties of Italian reygrass and a single genotype of tall fescue No.870 selected from var. ‘Barundi’. Embryos setting varied between 18.3 % and 45.8 %. Tetraploid hybrid embrios (2n=4x=28) were treated with colchicine to balance chromosome number and to produce fertile F₁C₀ octaploids (2n=8x=56). The number of fertile individuals in F₁C₀ population varied between 5.8 % and 47.7 %. Fertility character was found to be in relation to the variety of Italian ryegrass and also depending on individual female genotype. Cytological analysis reaveled 49.5 % octaploid hybrids in the F₁C₀ population of ‘Prima Roskilda’ x ‘Barundi’, however it was found that not all octaploids were fertile, a great number (78.7 %) remained sterile despite having a doubled chromosome number. Also it was found that some of the F₁C₀ hybrids contained incompletely doub- led chromosome set: 10.5 % were hexaploids (2n=6x=42) and 5.3 % were pentaploids (2n=5x=35). Fertility of hexaploids was found to be superior to that of octaploids, dehiscant anthers were found in 50.0 % of hexaploids. That leads to the conclusion that hexaploid hybrids of Italian ryegrass x tall fescue have advantages wich makes them prevalent in the population. Further, F₂C₁ population was screened for distinct recombinative phenotypes combaining features of ryegrass and fescue. Two recombinat hexaploids, F₂ 3-18 and F₂ 4-33, were analysed using GISH (genomic in situ hybridization) technique. Ryegrass’ chromo-somes (21 whole and 3 recombinant) dominated in the genome of F₂ 3-18, while fescue’s chromosomes (23 whole and 4 recombinant) dominated in F₂ 4-33. Apparently, a high number of new recombinant chromosomes will be produced in meiosis of F₂ 3-18, because of the triploid number of ryegrass chromosome content which makes this hybrid a useful component for introgression breeding.

Key words: Italian ryegrass, tall fescue, hybrids, chromosome doubling, fertility resto-ration, GISH (genomic in situ hybridization) analysis.

·