ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 1999, 70, 3-17

UDK 631.41:631.816.001.4

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIŲ SAVYBIŲ POKYČIAI SKIRTINGAI TRĘŠIANT IR AUGALŲ DERLIAUS PRIKLAUSOMUMAS NUO JUDRIŲJŲ MAISTO MEDŽIAGŲ KIEKIO
 

Valerija PETRAITIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

1993-1997 m. Žemdirbystės institute stacionariniais bandymais tirta, kaip kinta dirvožemio agrocheminės savybės skirtingai tręšiant sėjomainos augalus. Tai buvo trečioji sėjomainos rotacija bandymuose, pradėtuose 1983 m. Augalai auginti tokia tvarka: I ir II naudojimo metų daugiametės žolės, žieminiai kviečiai, miežiai be įsėlio ir miežiai su įsėliu. Šioje rotacijoje dėl objektyvių priežasčių vietoj bulvių auginti miežiai (be įsėlio), todėl kalio išnešimas buvo mažesnis negu pirmosiose dviejose rotacijose. Kitų maisto medžiagų kitimo tendencijos buvo analogiškos ankstyvesnėms rotacijoms. Įrengti du bandymai: pirmame augalai tręšti tik azotu, antrame – optimaliomis NPK trąšų normomis. I bandyme po trijų rotacijų dirva nežymiai parūgštėjo, bendrojo azoto ir humuso kiekis beveik nepakito. Per tris rotacijas (po 15 metų) judriojo fosforo sumažėjo 55- 110 mg/kg, judriojo kalio – 71-88 mg/kg dirvožemio. II bandyme, kai tręšta NPK trąšomis, bendrasis azotas ir humusas turėjo tendenciją didėti, tačiau judriojo fosforo sumažėjo 43-88 mg/kg, kalio – 11-27 mg/kg dirvožemio. Sėjomainos augalų derlingumas kiek priklausė nuo dirvožemyje esančio judriojo fosforo kiekio, tačiau judriojo kalio įtaka augalų derliui buvo nežymi.

Reikšminiai žodžiai: tręšimas, stacionariniai bandymai, dirvožemio agrocheminės savybės.

Chapter 1. SOIL SCIENCE AND AGROCHEMISTRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 1999, 70, 3-17

UDK 631.41:631.816.001.4

THE CHANGES OF SOIL AGROCHEMICAL INDICES IN THE STATIC FIELD EXPERIMENT WITH DIFFERENT FERTILIZERS APPLICATION AND THE RELATIONSHIP OF PLANT YIELD TO MOBIL NUTRIENTS STATUS IN THE SOIL
 

V. Petraitienė

Summary

Over the period 1993-1997 at the Lithuanian Institute of Agriculture long-term field tests were carried out in order to investigate the variation of soil agrochemical indicators in crop rotation applying different fertilization methods. It was the third crop rotation of the five started in 1983. The following two tests were carried out: I – fertilization only with nitrogen fertilizers, II – fertilization with NPK fertilizers. The crop rotation was as follows: perennial grasses in the first or second year of use, winter wheat, barley (without under-crop), barley (with under-crop). Potatoes, due to objective reasons were not grown in the crop rotation, therefore the variation tendencies of nutrient components, especially of potassium, were slightly different from those, observed in previous rotations when potatoes were grown. The data obtained over the period 1993-1997 (III rotation) was compared with the data of the two previous rotations. According to the research results, the variation tendencies of agrochemical indicators in the third rotation were similar to those after two rotations: having treated the plants without PK fertilizers and fertilizing only with nitrogen, the soil acidity level increased inconsiderably in the first test. No significant changes were observed in the content of total nitrogen and humus. Over the fifteen years the content of mobile phosphorus in the soil decreased by 55-110 mg/kg and mobile potassium by 71-88 mg/kg.

Having fertilized with NPK, the soil acidity level increased insignificantly in the second test. The content of total nitrogen and humus had a tendency to increase. Although the nitrogen fertilizers were used, the content of mobile phosphorus and potassium was lower at the end of the third rotation (the content of phosphorus in the soil decreased by 43-88 mg and that of potassium by 11-27 mg/kg).

The influence of mobile nutrient components of soil on the yield was less consi-derable. In the first test, while fertilizing with nitrogen fertilizers and the content of mobile phosphorous becoming higher, the average crop rotation productivity increased correspon-dingly. Fertilizing with NPK (II test), the highest crop rotation productivity (5305 fodder units/ha) was obtained when the content of mobile phosphorous in the soil was 200-250 mg/kg. The dependence of crop rotation productivity on the content of mobile potassium in soil was insignificant.

Key words: fertilisation, fixed trials, soil agrochemical properties.

______________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 18-32

UDK 631.582:631.8:631.41

SKIRTINGŲ SĖJOMAINŲ TRĘŠIMO SISTEMŲ ĮTAKA VELĖNINIO JAURINIO PRIESMĖLIO DIRVOŽEMIO AGROCHEMINĖMS SAVYBĖMS

Gintautas GREIMAS

Lietuvos Žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

Santrauka

1978-1996 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale stacionariniame bandyme tirta skirtingų sėjomainų tręšimo sistemų įtaka augalų derliui, jo kokybei ir sėjomainų produktyvumui. Straipsnyje nagrinėjama tręšimo sistemų įtaka dirvožemio agrocheminių savybių pokyčiams. Tyrimai rodo, kad įvairios tręšimo sistemos turėjo didelės įtakos dirvožemio agrocheminėms savybėms pašarų (67 % kaupiamųjų), lauko (50 % javų) ir javų (83 % javų) sėjomainose. Po trijų rotacijų visų sėjomainų dirvožemis pradėjo nežymiai rūgštėti, padidėjo judriojo Al kiekis. Pašarų sėjomainoje, patręšus kasmet 52 t/ha mėšlo kartu su mineralinėmis NPK trąšomis ar be jų, dirvožemio rūgštėjimo tempai buvo nežymūs. Lauko ir javų sėjomainose organinė-mineralinė tręšimo sistema šį reiškinį slopino, o mineralinė – aktyvino. Esant vienodam tręšimo lygiui, didesnė mėšlo norma sudarė palankesnes sąlygas kauptis judriesiems fosforui ir ypač kaliui visų trijų sėjomainų dirvožemyje. Intensyviai tręšiant mėšlu pašarų sėjomainoje per 18 jo naudojimo metų iš esmės padidėjo humuso dirvožemio armenyje, lyginant su pradiniu jo kiekiu (0,76-0,94 %). Lauko ir javų sėjomainose, įterpiant kasmet 17,3 t/ha mėšlo, dirvožemio armenyje po trijų rotacijų humuso buvo 2,15-2,60 %. Tuo tarpu mineralinė tręšimo sistema skatino mineralizacijos procesus dirvožemyje ir dėl to po trijų rotacijų humuso labai sumažėjo.

Reikšminiai žodžiai: sėjomaina, tręšimo sistema, dirvožemio agrocheminės savybės.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 18-32

UDK 631.582:631.8:631.41

THE INFLUENCE OF FERTILIZATION SYSTEMS ON AGROCHEMICAL PROPERTIES IN DIFFERENT CROP ROTATIONS ON A SANDY LOAM SOIL

G. Greimas

Summary

The results of investigations of fertilization systems in various crop rotations (forage, cereal crop and field) are presented in this article. The experiment was carried out on a fluvoglacial soddy-podzolic sandy loam soil at the LIA, Vokė Branch in 1979-1996. The influence of fertilization systems on soil agrochemical properties is described in this paper. The application of 52 t/ha of manure every year markedly blocked a decline of soil pH and increased the sum of sorbed bases in the soil in the forage crop rotation (67 % row crops).

Both fertilization systems (organic and organic-mineral) increased the content of available P₂O₅ and K₂O in the soil as well as the content of humus. It was more efficient to apply the organic-mineral fertilization system in the field crop (50 % cereals) and cereal crop (83% cereals) rotations. This fertilization system decreased acidification rates of the soil. The application of 104 t/ha manure with N₃₀₀P₁₆₂K₃₆₂ once per rotation increased the content of available P₂O₅ and K₂O. The amount of humus in the soil in this case increased more signi-ficantly. Fertilization with mineral fertilizers only (mineral fertilization system) had a negative effect on the soil because it increased mineralization of soil humus in both rotations. This fertilization system very negligible increased the amount of available P₂O₅ and K₂O in the soil.

Key words: crop rotation, fertilization system, soil agrochemical properties.

______________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 33-47

UDK 633.491:581.19:631.41

BULVIŲ DERLIAUS IR CHEMINIŲ ELEMENTŲ KONCENTRACIJOS GUMBUOSE RYŠYS SU DIRVOŽEMIO AGROCHEMINĖMIS SAVYBĖMIS

Šarūnas ANTANAITIS, Alfonsas ŠVEDAS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Darbe analizuojama dirvožemio savybių ir pagal jas subalansuoto tręšimo įtaka bulvių derliui ir gumbų cheminei sudėčiai. Bandymas vykdytas 1997-1999 metais Dotnuvoje skirtinguose sklypeliuose, kuriuose vyravo velėninis glėjiškas pajaurėjęs ir velėninis karbonatinis pajaurėjęs su glėjiškumo žymėmis lengvo priemolio dirvo?emis. Dirvo?emio pK_KCl 7,2-7,5, humuso – 2,41-2,98 %, bendrojo azoto – 0,152-0,180 %, judriųjų fosforo (P_{2O5) 124-258 mg/kg ir kalio (K2}O) – 88-131 mg/kg. Nustatyta, kad derlius ir jo cheminė sudėtis priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir bendro augalų mitybos lygio.

Pateiktos regresijos lygtys rodo, kad bandymo laukų dirvožemio atskirų savybių svyravimo įtaka derliui ir jo cheminei sudėčiai buvo nedidelė, tačiau dėsninga. Dirvožemio savybių visuma lėmė derliaus dydį, kuris buvo gautas be trąšų. Dėl tręšimo sumažėjo dirvožemio savybių reikšmių svyravimo įtaka augalams, tačiau ji neišnyko.

Tręštuose laukeliuose bulvių derlius nežymiai didėjo, didėjant dirvožemio pH iki 7,1, fosforingumui – 170-180 mg/kg, azotingumui – 0,16-0,18 %, humusingumui – 2,9-3,0 %. Didėjant dirvožemio kalingumui, didėjo ir bulvių derlius, tačiau optimalus kalingumas šiuose bandymuose neišryškėjo.

Tręštų laukelių bulvių cheminė sudėtis dėl agrocheminių dirvožemio savybių reikšmių variacijos keitėsi nežymiai, tačiau pastebėta, kad daugiausia azoto, fosforo ir kalio bulvėse susikaupia esant dirvožemio rūgštumui apie 7,2-7,5 pH. Dirvožemio fosforingumo, kalingumo, azotingumo ar humusingumo skirtumas taip pat turėjo nežymios įtakos azoto, fosforo ir kalio koncentracijai bulvių gumbuose.

Remiantis išryškintu dėsningumu, prieita prie išvados, kad pagal dirvožemio savybių visumą galima prognozuoti derlių, gaunamą esant vidutinėms meteorologinėms sąlygoms ir optimizuoti trć?im? programuojamam derliui. Didesni faktiškojo derliaus nukrypimai nuo prognozuotojo ar programuoto buvo tik labai sausringais 1999 metais.

Reikšminiai žodžiai: bulvių derlius, bulvių cheminė sudėtis, koreliaciniai ryšiai, dirvožemio agrocheminės savybės.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 33-47

UDK 633.491:581.19:631.41

THE RELATIONSHIP BETWEEN POTATO YIELD AND CONCENTRATION OF CHEMICAL ELEMENTS IN TUBERS, AND SOIL AGROCHEMICAL PROPERTIES

Š. Antanaitis, A. Švedas

Summary

This article presents an analysis of soil properties and the effect of fertilisation balanced according to those properties on potato yield and chemical composition of tubers. The experiment was carried out in 1997-1999 in Dotnuva on different plots with a prevailing soil type of soddy gleyic podzolized and soddy calcareous podzolized with traces of gleyicity light loam soil. The soil contained pH_KCl 7.2-7.5, humus – 2.41-2.98 %, total nitrogen – 0.152-0.180 %, available phosphorus (P₂O₅)124-258 mg/kg and potassium (K₂O) – 88-131 mg/kg. It was determined that yield and its chemical composition depended on meteorological condi-tions and general level of plant nutrition.

The equation of regression provided in this article showed that the effect of the variation of individual soil properties on the yield and its chemical composition was low, but consistent. The totality of soil properties determined the size of yield which was obtained without fertilisers. Due to fertilisation the effect of the variation of soil properties on plants declined, however, it did not disappear.

On fertilised plots the yield of potatoes increased intangibly together with a soil pH increase to 7.1, phosphorus – 170- 180 mg/kg, nitrogen content – 0.16-0.18 %, humus content – 29-30 %. An increase in soil potassium content resulted in an increase in potato yield, however optimum potassium content was not revealed in these experiments.

The chemical composition of potatoes in fertilised plots changed insignificantly because of the variation of soil agrochemical properties, however it was noted that the highest amount of nitrogen, phosphorus and potassium accumulated in potatoes at a soil pH level of about 7.2-7.5 pH. The difference in the content of soil phosphorus, potassium nitrogen or humus also had a negligible effect on the concentration of nitrogen, phosphorus and potassium in potato tubers.

On the basis of the revealed regularity a conclusion was drawn that according to the totallity of soil properties it is possible to predict the yield, obtained at average meteorological conditions and to optimize fertilization for a programmed yield. Higher deviations of actual yield from the predicted or programmed one were noted only in a very droughtly year of 1999.

Key words: potato yield, potato chemical composition, correlation, soil agrochemical properties.

______________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 48-65

UDK [633.11<324>+633.16]:631.874:631.559

ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ, KAIP PRIEŠSĖLIŲ, BEI JŲ ŽALIOSIOS MASĖS UŽARIMO TRĄŠAI ĮTAKA DIRVOŽEMIO SAVYBĖMS IR JAVŲ GRANDIES PRODUKTYVUMO FORMAVIMUISI

?u?ra ARLAUSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis

Joniškėlis, Pasvalio rajonas

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemyje 1996-1999 metais tirta dobilų, liucernų, vikių ir avižų mišinio bei šių priešsėlių žaliosios masės, panaudotos žaliajai trąšai, įtaka dirvožemio savybėms ir javų grandies produktyvumui, lyginant su mėšlu. Nustatyta, kad daugiausia augalų liekanų buvo dirvoje po liucernų – 13,7 t/ha, mažiau po dobilų – 9,2 t/ha, o po vikių ir avižų mišinio – 5,0 t/ha sausųjų medžiagų. Be to, su daugiamečių žolių liekanomis į dirvą pateko žymiai daugiau azoto negu su mišinio derliumi ir liekanomis. Daugiamečių žolių, kaip priešsėlių, liekanos ir užartas žaliosios masės derlius turėjo teigiamą įtaką javų pasėlio produktyvumo elementų formavimuisi ne tik pirmais, bet ir antrais metais, – tai lėmė javų grandies produktyvumą. Daugiausia apykaitos energijos per dvejus metus buvo sukaupta po liucernų auginant du kartus ?ieminius kviečius – 189,5 GJ/ha, arba pirmais metais žieminius kviečius, o antrais – vasarinius miežius – 173,4 GJ/ha. Dvimetės javų grandys po dobilų buvo atitinkamai 15,9 ir 16,7 %, po vikių ir avižų mišinio – 24,4 ir 23,0 % mažesnio produktyvumo negu po liucernų. Grandis žieminiai kviečiai-žieminiai kviečiai buvo 9,3 % produktyvesni po liucernų, 8,9 % po dobilų, 11,4 % po vikių ir avižų mišinio negu grandis žieminiai kviečiai-vasariniai miežiai. Žaliajai trąšai panaudoti dobilų, liucernų atolai bei vikių ir avižų mišinio žalioji masė apykaitos energijos kiekį javų grandyse padidino vidutiniškai 6,2 %, o mėšlas – 8,1 %, lyginant su netręštu variantu.

Reikšminiai žodžiai: augalų liekanos, žalioji trąša, derliaus produktyvumo elementai, žieminiai kviečiai, vasariniai mie?iai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 48-65

UDK [633.11<324>+633.16]:631.874:631.559

EFFECT OF LEGUME HERBAGE AS A PRECEDING CROP AND THEIR PLOUGHING DOWN AS FERTILISER ON SOIL PROPERTIES AND FORMATION OF CEREAL SEQUENCE PRODUCTIVITY

A. Arlauskienė

Summary

Experiments with a view to establishing the influence of different preceding crops: clover, lucerne, vetch-oats mixture, their green material used for green manure and farmyard manure on clay loam soil fertility and productivity of cereal sequence were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture`s Joniškėlis Research Station over the period of 1996-1999.

Results of the trials showed that the largest amount of root and plant residues was left in the soil after ploughing down lucerne (11.6 t/ha of dry matter) and after clover (9.2 t/ha of dry matter). Besides, their plant residues were rich in nitrogen and potassium and plant residues of vetch-oats mixture-only in potassium. Plant residues and ploughed down green and farmyard manures positively affected cereal stand density, number of productive stems, and other indices of crop productivity not only for the first but for the second year as well. It influenced productivity of cereal segments. The largest amount of metabolizable energy was in the yield of cereal sequence under lucerne – 181.5 GJ/ha, it was respectively by 19.2 % and 31.0 % higher than under clover and vetch-oats mixture. Different green manure increased the productivity of cereal sequence by 6.2 %, farmyard manure – by 8.1 %, compared with the trial without fertilization. More productive was cereal the sequence with winter wheat grown for two years, than the sequence: winter wheat-spring barley.

Key words: preceding crops, plant residues, green manure, stand productivity indicators, winter wheat, spring barley.

_____________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 66-78

UDK 633.521:631.8:631.559

TRĘŠIMO ĮTAKA SĖMENINIŲ LINŲ ‘LU 5’ DERLIUI IR JO KOKYBEI BEI LIGOTUMUI

Zofija JANKAUSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis

Upytė, Panevėžio rajonas

Santrauka

1995 m. į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą įrašius vokišką sėmeninių linų veislę ‘LU-5’, 1996 m. – ‘Blue Chip’, reikėjo ištirti šių linų auginimo technologiją. Bandymo tikslas – nustatyti trąšų įtaką sėmeninių linų derliui ir jo kokybei.

Bandymas darytas 1995-1997 m. Upytės bandymų stotyje bandymų sėjomainoje, viename iš 7-ių sėjomainos laukų, kur tirta atskirų azoto (N_{30), fosforo (P40), kalio (K60}) trąšų ir įvairių jų derinių įtaka sėmeninių linų derliui bei jo kokybei.

Linų priešsėlis – žieminiai kviečiai. Dirvožemis – velėninis glėjiškas. Granuliometrinė sudėtis – priesmėlis ant priemolio. Armens gylis – 20-22 cm.

Vidutiniais trejų metų duomenimis, tręšiant atskiromis azoto (N_{30), fosforo (P40), kalio (K60}) trąšomis ir įvairiais jų deriniais, sėmenų derlius iš esmės nepadidėjo. Statistiškai patikimas stiebelių derliaus priedas gautas patręšus N_30K60. Pluoštinės produkcijos derliui tirtas tręšimas įtakos neturėjo. Visų azotu tręštų variantų laukeliuose sėmenų ir stiebelių derlius turėjo tendenciją didėti.

Trejų metų vidutiniais duomenimis, kaliu tręštuose laukeliuose linų stiebeliai buvo mažiau pažeisti antraknoze (Colletotrichum lini Boley).

Norint nustatyti tręšimo normą, tyrimus reikėtų tęsti.

Reikšminiai žodžiai: pluoštas, sėmenys, sėmeniniai linai, tręšimas, maisto medžiagos, ligos.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 66-78

UDK 633.521:631.8:631.559

THE INVESTIGATION OF LINSEED (VARIETY ‘LU 5’) FERTILISATION

Z. Jankauskienė

Summary

In 1995 the linseed variety ‘LU5’ (German origin) was included in the Lithuanian Catalogue of Recommended Varieties, in 1996 another variety of linseed (‘Blue Chip’) was listed in the Catalogue. Therefore the need to investigate the technology of linseed growing has emerged. The aim of the trial was to investigate the influence of fertilising on the quantity and quality of linseed yield.

The trial was carried out in 1995-1997 at the Upytė Research Station, it involved different rates (N_{30; P40; K60) and combinations of fertilisers.}

_{Linseed was grown in a 7 field rotation after cereals. The soil type was soddy gleyic drained loam. Depth of arable layer – 20-25 cm.}

_{Agrochemical soil characteristics fluctuated as follows: pH – 7.2}± 0.10 – 7.6± 0.17, content of total nitrogen – 0.103± 0.0123 – 0.147± 0.0441 %, content of mineral nitrogen in nitrate form (N-NO₃) – 5.80± 0.351 – 8.02± 0.783 mg/kg, content of mineral nitrogen in ammonium form (N-NH₄) – 2.31± 0.630 – 4.70± 1.100 mg/kg, content of total mineral nitro-gen (N_min) – 8.45± 0.742 – 11.25± 3.341 mg/kg, humus content – 1.70± 0.638 – 3.34± 0.979 %, content of available phosphorus – 97± 11.3 – 190± 33.9 mg/kg, content of available potassium – 97± 12.1 – 206± 51.3 mg/kg of the soil.

According to three years’ average data fertilising with individual N₃₀, P₄₀, K₆₀ and different combinations of them did not increase the seed yield of linseed significantly. Only fertilising with N₃₀K₆₀ increased the yield of linseed stem significantly. The influence of fertilising on fibre production of linseed was not determined. There was noted a trend of increased linseed seed and stem yield in the plots treated with nitrogen fertilisers.

The stems of linseed were less affected by Seedling Blight (Colletotrichum lini Boley) in the plots, where potassium fertilisers had been used.

Key words: linseed, fertilising, fibre, nutrients, diseases.

____________________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 79-85

UDK 633.11«324»:631.8

ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ AUGIMO IR DERLIAUS FORMAVIMOSI YPATUMAI SKIRTINGAI JUOS TRĘŠIANT

Albinas ?IULIAUSKAS, Vytautas LIAKAS, Virgilijus PALTANAVIČIUS

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Akademija, Kauno rajonas

Santrauka

1997-1999 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje daryti bandymai, kuriuose buvo tiriama įvairių NPK trąšų normų ir tręšimo laiko įtaka žieminių kviečių sėklų dygimui, pasėlių retėjimui, žiemojimui ir derliaus formavimosi ypatumams. Nustatyta, kad žieminiai kviečiai gali būti tręšiami fosforo ir kalio trąšomis pavasarį, prasidėjus augalų vegetacijai, tačiau derliaus priedai būna šiek tiek mažesni nei šiomis trąšomis tręšiant rudenį, prieš augalų sėją. Tręšti didesnėmis azoto trąšų normomis per 2-3 kartus yra efektyviau nei jas išberti pavasarį iš karto, augalų vegetacijai prasidėjus. Žieminių kviečių tręšimas per lapus karbamidu, skiriant N₃₀, plaukėjimo tarpsnyje grūdų derlių padidino 0,38 t/ha ir 0,99 proc. vieneto padidino baltymų kiekį grūduose.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, tręšimo normos, tręšimo laikas, augalų vegetacija.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 79-85

UDK 633.11«324»:631.8

PECULIARITIES OF WINTER WHEAT GROWTH AND YIELD FORMATION UNDER DIFFERENT FERTILISATION TREATMENTS

1. Šiuliauskas, V. Liakas, V. Paltanavičius

In 1997-1999 investigations on how variations of nitrogen, phosphorus and potassium and the season chosen to fertilise affect the growth of winter wheat seeds, thinning of seedlings, wintering and crop formation were carried out. It was revealed that winter wheat could be fertilised with phosphorus and potassium fertilisers in springtime, at the start of vegetative growth. However, the yield increase was lower than that when using the same fertiliser in autumn, prior to the sowing. It should be noted that fertilising wheat in autumn 2-3 times with higher rates of nitrogen fertiliser was more effective than applying the whole amount of fertiliser in spring, when the vegetative growth season was already in progress. When N₃₀ was used to fertilise winter wheat during the heading stage an increase in the yield (0.38 t/ha) and protein content in grain (0,98 %) was noticed.

Key words: winter wheat, fertiliser rates, fertilisation period, vegetative growth season.

__________________________________________________________________________________________________________

II skyrius. AUGALŲ APSAUGA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 86-97

UDK 633.16«321»:632.51:632.954

PAPRASTŲJŲ VARPUČIŲ NAIKINIMAS VASARINIUOSE MIEŽIUOSE

Eglė PALIULYTĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

Santrauka

1996-1998 m. Lietuvos ?emdirbyst?s instituto Vokės filiale priesmėlio dirvoje (pH_KCl 5,6-6,1, humuso 1,70-1,91 %) tirta paprastųjų varpučių (Elytrigia repens L. Nevski) augimo dinamika ir jų naikinimas raundapu 360 g/l. Herbicidas išpurkštas anksti pavasarį prieš žemės dirbimą, prieš miežių pjūtį ir ražienose, vartojant registruotas minimalias jo normas – 3 ir 4 l/ha.

Ma?ai varpučiais u?ter?toje dirvoje (iki 10 vnt/m²) miežiai, jų grūdų derliui siekiant 3 t/ha, varpučius stelbė ir šių piktžolių mažėjo. Vidutiniškai varputėtoje dirvoje (iki 50 vnt/m²) per vegetaciją piktžolių padaugėjo 1,5 karto, bet šakniastiebių kitų metų pavasarį buvo trečdaliu mažiau. Labai varputėtoje dirvoje (iki 100 vnt/m²) iki rudens stiebų pagausėjo 1,4, šakniastiebiai pailgėjo 3,9, masė padidėjo 5,2 karto.

Nustatyta, kad raundapą naudingiausia išpurkšti prieš javapjūtę. Didesnio varputėtumo dirvose 1997 ir 1998 m. nupurškus miežius raundapu 3 ir 4 l/ha, paprastųjų varpučių šakniastiebių ilgis iki rudeninio dirvų arimo sumažėjo 31 %, jų orasausė masė – 42-48 %, lyginant su nepurkštais. Kitų metų pavasarį šakniastiebių ilgis bei masė buvo atitinkamai 48-55 % ir 55-62 % mažesni. Raundapo veikimui palankesniais 1997 m. varpučių šakniastiebių ilgis ir masė sumažėjo atitinkamai 65 ir 68 %. Raundapo naudojimas miežių ražienose buvo mažiau efektyvus: varpučių šakniastiebių masė sumažėjo tik trečdaliu. Panašus efektas buvo ir purškiant anksti pavasarį.

Vidutiniais duomenimis, MCPA fone įvairiu laiku naudojant raundapą, gautas nežymus miežių grūdų derliaus padidėjimas. Esminis derliaus priedas (0,13-0,23 t/ha) gautas tik palyginus su jokiais herbicidais nepurkštais miežiais, o tai rodo, kad jį nulėmė dviskilčių piktžolių sunaikinimas herbicidu MCPA. Miežių biometriniams rodikliams ir sėklų daigumui raundapas turėjo teigiamą įtaką, jo likučių grūduose nerasta.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai miežiai, raundapas, paprastieji varpučiai, šakniastiebiai, piktžolės.

Chapter 2. PLANT PROTECTION

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 86-97

UDK 633.16«321»:632.51:632.954

POSSIBILITIES OF ELYTRIGIA REPENS (L.) NEVSKI CONTROL IN SPRING BARLEY

E. Paliulytė

Summary

During the period 1996-1998 efficacy of the herbicide Roundup against Elytrigia repens in spring barley was investigated in the field experiments at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture. The trials were carried out on a soddy podzolic sandy loam soil (pH_{KCl 5.6-6.1, humus 1.70-1.91 %). The tests involved the variety of spring barley ‘Auksiniai 3’. Roundup was sprayed in early spring before soil tillage, before harvesting and in autumn on the stubbles.}

_{The experimental results showed, that the herbicide Roundup applied at the rates of 3 and 4 l/ha on spring barley before harvesting gave the best control of Elytrigia repens. It was established, that the length of rhizomes declined by 31 % and air-dry mass by 42-48 % until autumn ploughing. The following spring before tillage the length and air-dry mass of rhizomes declined by 48-55 % and 55-62 % respectively. Roundup application in spring before the establishment of trials and on the stubbles was less effective.}

_{The grain yield of spring barley was 0.13-0.23 t/ha higher than that in the check treatment after the control of dicotyledonous weeds. This herbicide had positive influence on the biometrical indices of spring barley and germinating power of seeds. The residues of Roundup were not detectable in grain.}

_{Key words: spring barley, Roundup, Elytrigiarepens, rhizomes, weeds.}

_{______________________________________________________________________________________________________}

_{ISSN 1392-3196}

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 98-106

UDK 633.14”324”:631.82:632.485.2

RUDŲJŲ IR JUODŲJŲ RŪDŽIŲ PLITIMAS SKIRTINGAI TRĘŠTUOSE TETRAPLOIDINIUOSE ŽIEMINIUOSE RUGIUOSE ‘RŪKAI’

Raisa LISOVA

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

Santrauka

Tetraploidinių žieminių rugių ‘Rūkai’ rudųjų ir juodųjų rūdžių stebėjimai atlikti Vokės filiale 1995-1997 m. tręšimo bandymuose, įrengtuose fliuvioglacialiniame velėniniame jauriniame priesmėlio ant priesmėlio su giliau slūgsančiu žvyru dirvožemyje, kuriame vidutiniškai ir pakankamai judriųjų fosforo ir kalio, humuso jame nuo 1,8 iki 2,5 %. Mineralinių NPK trąšų normos buvo skaičiuojamos pagal planuojamą žieminių rugių derlingumą – 4,5-5,0 t/ha. Tai atitiko P_50K110. Viena azoto norma buvo 70, pusė – 35, pusantros – 105 kg/ha.

Išaiškinta, kad rudųjų ir juodųjų rūdžių tetraploidiniai žieminiai rugiai buvo pažeisti visais tyrimo metais. Tačiau 1996 metai, palyginus juos su 1995 ir 1997, buvo minėtų ligų paplitimo ir vystymosi epifitotijos metai. Jei 1995 m. rudųjų rūdžių išsivystymas ant lapų buvo 1,40-13,73 %, o juodųjų ant stiebų – 0,68-4,36 %, tai 1996 m. – atitinkamai 14,93-45,07 % ir 14,58-25,40 %. Vidutiniais duomenimis, žieminių rugių lapai nuo rudųjų, o stiebai nuo juodųjų rūdžių labiausiai nukentėjo, palyginus su P_{50, K110 ir P50K110} tr??imo fonais, fosforu ir kaliu netr??tuose laukeliuose. Tuose laukeliuose rud?jų rūdžių išsivystymas buvo 18,15-28,78 %, o juodųjų – 10,60-11,96 %. Žieminiai rugiai rudųjų rūdžių silpniausiai buvo pažeisti, palyginus su kitais augimo fonais, tik kaliu tręštuose laukeliuose (ligos išsivystymas – 8,16-14,88 %), o juodųjų rūdžių – tik fosforu (ligos išsivystymas – 8,05-9,37 %). Azoto trąšos, palyginus su jomis netręštais laukeliais, visuose žieminių rugių augimo fonuose skatino rudųjų rūdžių pliti-mą. Kuo didesne azoto trąšų norma buvo tręšti žieminiai rugiai, tuo labiau jų lapai nukentėdavo nuo minėtos ligos. Labiausiai rudųjų rūdžių buvo pažeisti tų žieminių rugių lapai, kurie buvo tręšti azotu du kartus, t.y. N_{70 ir N35}. Pastebėta, kad nuo azoto trąšų, palyginus su jomis netręštais laukeliais visuose PK fonuose, mažėjo juodųjų rūdžių plitimas žieminių rugių stiebuose. Azoto trąšų normos minėtai ligai esminės įtakos neturėjo.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai rugiai, mineralinės NPK trąšos, rudosios ir juodosios rūdys, grūdų derlius.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 98-106

UDK 633.14”324”:631.82:632.485.2

INCIDENCE OF FUNGAL DISEASES IN TETRAPLOID WINTER RYE STANDS IN RELATION TO NPK FERTILIZATION

R. Lisova

Summary

Over 1995-1997 at the LIA Vokė Branch a trial was established on fluvial glacial sod-podzolic loam on loam with deeper layer of gravel soil. The soil was slightly acid, medium rich and rich in available phosphorus and potassium. The amount of humus varied from 1.8 to 2.5 %. Different nitrogen rates were tested on P₀K₀ free, P₅₀, K₁₁₀ and P₅₀K₁₁₀ treated backgrounds. Fertilizer rate was calculated on 4.5-5.0 t/ha of grain yield. One rate of nitrogen fertilizer equals to 70 kg/ha of nitrogen.

The dependence of brown and black rust incidence on NPK fertilization level was observend in Vokė. Brown and black rust affected tetraploid winter rye every year. In Vokė Branch the occurrence of fungal diseases mostly depended on weather conditions and nitro-gen fertilizers and less on PK fertilizers backgrounds. 1996 was the year of brown and black rust epidemic. Brown and black rust incidence was affected by PK fertilizers background and nitrogen fertilizers: the percentage of affected leaves and stems and disease severity were marked by higher in the treatments fertilized with N₇₀₊₃₅P₀K₀. It was noticed that brown rust spread less and the disease severity was slower on K₁₁₀ and P₅₀K₁₁₀ backgrounds. It was noticed that black rust spread less and the disease severity was slower on P₅₀ and K₁₁₀ backgrounds.

Key words: winter rye, mineral NPK fertilizers, brown and black rusts.

______________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 107-117

UDK 633.14:632.4

GRYBINIŲ LIGŲ PLITIMAS SKIRTINGAI TRĘŠTUOSE TETRAPLOIDINIUOSE ŽIEMINIUOSE RUGIUOSE ‘RŪKAI’

Irena GAURILČIKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Tetraploidinių žieminių rugių ‘Rūkai’ lapų ir pašaknio ligų stebėjimai atlikti 1994-1996 m. tręšimo bandymuose Dotnuvoje. Stebėtas pavasarinio pelėsio, lapų ligų, stiebalūžės ir pašaknio puvinių plitimo priklausomumas nuo trć?imo NPK tr??omis.

Pavasarinis pelėsis silpniau pažeidė rugius, sėtus į kalio trąšomis patręštą dirvą. Esant epifitotiniam ligos išplitimui, didžiausias pleikių plotas ir daugiausia žuvusių augalų rasta nepatręšus PK, mažiausiai – patręšus P ir K tr??omis kartu.

Rinchosporiozė žieminiuose rugiuose kasmet buvo pagrindinė lapų liga. Rinchosporiozės išplitimas rugių pasėlyje priklausė ir nuo NPK trąšų. Liga labiau išplito P ir PK bei papildomai N_{120 ir N180} vieną ar du kartus tręštų variantų laukeliuose. 1994 m. miltligė pasireiškė silpnai, o 1995 m. jos visai nebuvo. 1996 m. buvo miltligės epifitotijos metai. Miltligė labiau buvo išplitusi NPK tręštuose rugiuose. Papildomas tręšimas azotu visomis normomis skatino miltligės išsivystymą. Labiausiai ji buvo i?sivysčiusi trć?iant N₁₈₀ ir PK trąšų kompleksu. Miltligė buvo labiau išsivysčiusi rugiuose, tręštuose K bei PK nei vien P trąšomis. Rudosios rūdys pažeidė rugius kasmet. Rudųjų rūdžių labiausiai pažeisti tetraploidiniai rugiai buvo tręšti vien fosforo tr??omis, ma?iausiai – PK bei K tr??tuose laukeliuose. Augalus tr??iant papildomai N_{120 ir N180}, rudosios rūdys turėjo tendenciją didėti.

Dotnuvoje tyrimų metais stiebalūžė žieminiuose rugiuose nebuvo smarkiai išplitusi. Azoto trąšos N_{120 ir N180}, išbertos iš karto, skatino stiebalūžės plitimą. Pašaknio puviniai ru-giuose buvo gausiai išplitę visais tyrimų metais. Nuo azoto trąšų labiau plito pašaknio puviniai, ypač variantuose be PK trąšų. Azoto trąšos mažiausiai lėmė pašaknio puvinių plitimą, kai rugiai buvo tręšti PK trąšų kompleksu.

Reik?miniai ?od?iai: tetraploidiniai rugiai, NPK tr??os, pavasarinis pelėsis, rinchosporiozė, miltligė, rudosios rūdys, stiebalūžė, pašaknio puviniai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 107-117

UDK 633.14:632.4

OCCURRENCE OF FUNGAL DISEASES IN TETRAPLOID RYE STANDS DEPENDING ON NPK FERTILIZATION

I.Gaurilčikienė

Summary

Observations of the tetraploid rye variety ‘Rūkai’ regarding foliar and root diseases were conducted in fertilization trials established on a sod-gleyic light loam soil over 1994-1996 in Dotnuva. The relationship between snow mold, foliar diseases, eyespot and root rot incidence and NPK fertilization level was observed.

Snow mold occurrence was lower on the rye sown in the soil treated with potassium fertilizers. At epidemic level of the disease spread the largest bald area and the highest amount of dead plants were found on PK-free background, and the lowest – on PK back-ground. There were fewer dead plants and bald areas in the plots fertilized with PK and K.

Scald was major foliar disease in rye stands. Scald prevalence in rye stand depended on PK fertilizer background as well as on nitrogen fertilizer rate applied as an additional treatment. The disease prevailed on P and PK backgrounds, in the treatments fertilized with N₁₂₀ and N₁₈₀ once and twice. Powdery mildew occurred on rye not every year. 1996 was the year of powdery mildew epidemic. Powdery mildew incidence was affected by PK fertilizers background and nitrogen fertilizers: the disease severity was rather high in the treatments fertilized with NPK. Fertilization with all nitrogen rates caused gradual increase in the disease spread and development from a nil treatment to P, K and PK backgrounds. Brown rust affec-ted rye every year. The highest severity of the disease was found in the treatments fertilized with N₁₂₀ and N₁₈₀. It was noticed that disease severity was lower on K and PK backgrounds.

During experimental years eyespot incidence in tetraploid rye stands was not very high in Dotnuva. Nitrogen fertilizer rates N₁₂₀ and N₁₈₀ promoted the spread of eyespot. The incidence of root rot was abundant in tetraploid rye stands in all the testing years. Nitrogen fertilizers stimulated root rot spread, particularly in PK-less treatments. The weakest effect of nitrogen fertilizers on root rot spread was on PK background.

Key words: tetraploid winter rye, NPK fertilizers, spring mold, scald, powdery mildew, brown rust, eyespot, common root rot.

_____________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 118-128

UDK 633.16«321»:632.488.2:632.952:631.84:631.559

VASARINIŲ MIEŽIŲ DERLINGUMO IR LIGOTUMO PRIKLAUSOMUMAS NUO AZOTO TRĄŠŲ IR FUNGICIDŲ LENGVO PRIEMOLIO DIRVO?EMYJE

Zita BRAZIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stotis

Klausučiai, Vilkavi?kio rajonas

Santrauka

LŽI Rumokų bandymų stotyje 1996-1998 m. velėniniame jauriniame silpnai pajaurėjusiame lengvo priemolio dirvožemyje tirta skirtingų azoto trąšų normų bei fungicido tango 50 % s.e. (epoksinazolas + tridemorfas) įtaka lapų ligų plitimui, grūdų derliui ir jo struktūros elementams vasarinių miežių veislių ‘Aidas’, ‘Alsa’, ‘Baronesse’ ir ‘Ūla’ pasėliuose.

Nustatyta, kad azoto trąšos skatino rudadėmės dryžligės (Drechslera sorokiniana (Sacc.) Subram.) ir tinkliškosios dryžligės (Drechslera teres (Sacc.) Shoem. Ito.) plitimą ir šiek tiek stabdė septoriozės (Septoria spp.) plitim? vasariniuose mie?iuose. Fungicidas tango visais tyrim? metais buvo veiksmingas nuo lapų ligų. Jo vidutinis biologinis efektyvumas nuo rudadėmės dryžligės sudarė 34,79 %, nuo tinkliškosios – 54,10 %, nuo septoriozės – 44,76 %.

Nupurškus visų tirtų veislių vasarinių miežių pasėlius fungicidu tango, iš esmės padidėjo grūdų derlius ir jų stambumas.

Nuo azoto trąšų iš esmės padidėjo vasarinių miežių grūdų derlius. Miežių ‘Aidas’ ir ‘Alsa’ pasėliuose efektyviausia buvo N₉₀, ‘Ūla’ ir ‘Baronesse’ – N₆₀ trąšų norma.

Reik?miniai ?od?iai: vasariniai mie?iai, lap? ligos, fungicidas, grūdų derlius, azoto trąšos.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 118-128

UDK 633.16«321»:632.488.2:632.952:631.84:631.559

PRODUCTIVITY AND DISEASE INCIDENCE OF SPRING BARLEY IN RELATION TO NITROGEN FERTILISATION AND APPLICATION OF THE FUNGICIDE ON A LIGHT LOAMY SOIL

Z. Brazienė

Summary

The experiments were done at the Rumokai Experimental Station on a soddy podzolic weakly podzolized light loamy soil in 1996-1998. The influence of different rates of nitrogen fertilisers and the fungicide Tango (50 % epoxikonazol+tridemorph) on the occurrence of foliar diseases, grain yield and its structural elements was investigated on the four varieties of spring barley ‘Aidas’, ‘Alsa’, ‘Baronesse’ and ‘Ūla’.

It was established, that nitrogen fertilisers induced the occurrence of Drechslera teres and Drechslera sorokiniana and slightly suppressed the spread of Septoria spp on spring barley. The fungicide Tango was effective during all the experimental years against foliar diseases. Its average biological efficacy against Drechslera sorokiniana was 34.79 %, against Drechslera teres – 54.10 %, against Septoria spp. – 44.76 %. After spraying all the spring barley treatments with the fungicide Tango, the grain yield significantly increased.

Nitrogen fertilisers significantly increased the grain yield of the spring barley. The most effective nitrogen fertiliser rate was 90 kg/ha for ‘Aidas’ and ‘Alsa’, while 60 kg/ha-for ‘Ūla’ and ‘Baronesse’.

Key words: spring barley, foliar diseases, fungicide, grain yield, nitrogen fertilisers.

______________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 129-144

UDK [632.95+631.841.7]:633.11«321»

KOMPLEKSIŠKAS PESTICIDŲ IR KARBAMIDO NAUDOJIMAS VASARINIUOSE KVIEČIUOSE

Jonas ŠURKUS, Roma SEMAŠKIENĖ, Juozas SEMAŠKA

Lietuvos ?emdirbyst?s institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute 1996-1998 m. tirta įvairios paskirties pesticidų – herbicido, insekticido ir fungicido naudojimo vienu metu vasarinių kviečių apsaugai nuo piktžolių, kenkėjų ir ligų galimybės, pasėlį tuo pat metu tręšiant per lapus karbamidu. Nuo piktžolių vasariniai kviečiai purkšti krūmijimosi metu (25-29 DK) dialenu (2,0 l/ha), nuo kenkėjų – krūmijimosi metu (25-29 DK) ir bamblėjimo pabaigoje (39DK) – deciu (0,3 l/ha), nuo ligų – bamblėjimo pabaigoje arčeriu (0,8 l/ha). Karbamido buvo pridedama į pesticidų skiedinį vasarinių kviečių krūmijimosi metu iki 15 % (45 kg/ha), bamblėjimo metu – 10 % (30 kg/ha) ir išpurškiama 300 l/ha paruošto skiedinio.

Dialenas visais tyrimų metais gerai naikino piktžoles. Purkštuose laukeliuose prieš derliaus nuėmimą jų buvo 6-10 kartų mažiau nei nepurkštuose kontroliniuose. Nei insekticido, nei karbamido priedai įtakos herbicido efektyvumui neturėjo. Esant nedideliam bandymų lauko piktžolėtumui (prieš derliaus ėmimą piktžolių tebuvo 61 vnt/m²), dėl herbicido vasarinių kviečių derlius padidėjo vidutiniškai tik 0,25 t/ha.

Tyrimų vykdymo metais, esant negausiam kenkėjų antplūdžiui vasarinių kviečių krūmijimosi metu, insekticido decio (0,3 l/ha) priedas prie karbamido buvo mažai efektyvus. Tuo tarpu naudojant trijų komponentų (herbicido, insekticido ir karbamido 15 %) mišinį, grūdų derlius iš esmės padidėjo 1996 ir 1998 m. atitinkamai 0,47 ir 0,55 t/ha.

Vasarinių kviečių bamblėjimo metu visais tyrimų metais buvo veiksminga fungicidą arčerį (0,8 l/ha) naudoti vieną (vidutinis derliaus priedas 0,73 t/ha) ir mišinyje su insekticidu deciu (vidutinis derliaus priedas 0,83 t/ha). Didžiausias derlius gautas vasarinius kviečius nupurškus fungicido, insekticido ir karbamido 10 % mišiniu – derlius padidėjo 0,96 t/ha .

Reikšminiai žodžiai: vasariniai kviečiai, grūdų derlius, piktžolės, ligos, kenkėjai, herbicidai, fungicidai, insekticidai, karbamidas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 129-144

UDK [632.95+631.841.7]:633.11«321»

COMPLEX USE OF PESTICIDES AND UREA ON SPRING WHEAT

J. Šurkus, R. Semaškienė, J. Semaška

Summary

In 1996-1998 experiments were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture with the view to testing possibilities of using different pesticides together and supplying spring wheat with nitrogen additionally using urea in the mixtures.

For weed control we used the herbicide dialen (2.0 l/ha) at the end of tillering (GS 25-29) of spring wheat, against insect pests – the insecticide decis (0.3 l/ha) – at GS 25-29 and GS 39 (flag leaf stage) and against diseases – the fungicide archer (0.8 l/ha) at GS 39. The urea was applied in both growth stages: at GS 25-29 its rate was 45 kg/ha and at GS 39 - 30 kg/ha.

Dialen was highly effective against weeds in all the years and decreased the number of weeds 6-10 times as compared with the untreated plot. Average grain yield increase through dialen spaying was 0.25 t/ha.

During all the experimental years, the appearance of main pests on spring wheat was late, and the use of the insecticide decis was more effective at later growth stages (GS 39).

The fungicide archer was highly effective in all the cases: when it was applied alone the average yield increase was 0.73 t/ha, when it was used in mixtures with decis – 0.83 t/ha, and when it was used together with insecticide and urea – 0.96 t/ha.

Key words: spring wheat, grain yield, weeds, pests, diseases, herbicides, fungicides, insecticides, urea.

_____________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 145-159

UDK 632.937:633.1:631.531.027.2

BIOPREPARATŲ ĮTAKA JAVŲ SĖKLŲ BEI DAIGŲ LIGOTUMUI

Roma SEMAŠKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Priklausomai nuo derliaus metų meteorologinių sąlygų ir naudotų augalų apsaugos priemonių vegetacijos metu, sėkla gali būti pažeista įvairių ligų sukėlėjų iki 100 %. Daugiausia iki šiol Lietuvoje augalų apsaugai nuo su sėkla plintančių patogenų buvo tirti cheminiai beicai. Ar yra galimybių pakeisti pastarąsias priemones mažiau žalingomis aplinkai, siekta nustatyta LŽI Augalų apsaugos skyriuje 1994-1997 metais laboratoriniais ir lauko bandymais žieminiuose kviečiuose, žieminiuose rugiuose ir vasariniuose miežiuose. Javų sėkla buvo beicuojama biopreparatais trichoderminu (Trichoderma lignorum, štamas istokskij), Kaelsi-Micros (bakterijos Pseudomonas aureofaciens H16, biostimuliatoriai ir kt.) ir simbiontu (endofitiniai grybai ir augim? skatinančios med?iagos).

Laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad sėklą ant maitinamosios alaus misos terpės nuo fitopatogenų geriausiai apsaugojo trichoderminas. Žieminių kviečių sėklos, apveltos šiuo biopreparatu, buvo 94,0 % mažiau pa?eistos Fusarium spp. ir 95,0 % Alternaria spp. negu nebeicuotos. Žieminių rugių sėkla buvo apsaugota atitinkamai 96,5 ir 84,2 %. Tuo tarpu Kaelsi-Micros ir simbiontas buvo mažai veiksmingi nuo ant javų sėklų esančių ligų sukėlėjų.

Trejų tyrimų metų duomenimis, naudoti biopreparatai žieminių kviečių ir rugių bei vasarinių miežių sėklos daigumui nei laboratorijoje, nei lauke žymesnės įtakos neturėjo. Neišryškėjo ir naudotų priemonių įtaka žiemkenčių peržiemojimui.

Reikšminiai žodžiai: biopreparatai, žieminiai kviečiai, žieminiai rugiai, vasariniai miežiai, sėklos fitosanitarinė būklė, dygimo energija, daigumas, per?iemojimas.
 
 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 145-159

UDK 632.937:633.1:631.531.027.2

EFFECT OF BIOLOGICAL SEED TREATERS AGAINST SEED AND SEEDLING DISEASES

R. Semaškienė

Summary

Seed treatments with fungal or bacterial biocontrol agents have been proposed, tested and are likely to be used soon for commercial plant disease control. They may be used to control seedborne plant pathogens and soilborne seed attacking fungi, or as a method of introducing agents that will colonize newly formed roots or other plant parts.

In Lithuania seed lots of cereals are routinely treated with chemical seed treaters, but lately interest in biological seed treaters has been on the increase.

Studies about possibilities to use biological seed treaters were done in the laboratory and field plots at the Lithuanian Institute of Agriculture from 1994 to 1997. Prior to sowing the naturally infected seeds of winter wheat ‘Širvinta’, winter rye ‘Rūkai’ and spring barley ‘Roland’ were treated with biological seed treaters trichodermin (Trichoderma lignorun strain istokskij) at a rate of 8.0 kg/t, Kaelsi-Micros (Pseudomonas aureofaciens strain H16) at a rate of 200 ml/t, simbiont (growth stimulant) + CuSO₄ at a rate of 1.0 ml + 0.2 g/t and chemical seed treater baitan universal at a rate of 1.5 kg/t.

One of the main objectives of this work was to search for antagonistic fungi and bacterias, to control seed and seedling diseases of cereals.

It was established that trichodermin gave a good control of seedborne pathogens in the laboratory on the malt agar medium. Treated winter wheat seed was 94.0 % less affected by Fusarium spp. and 95.0 % by Alternaria spp., winter rye seed was 96.5 % less affected by Fusarium spp. and 84.2 % by Alternaria spp. as compared with the untreated control. The efficacy of Kaesi-Micros and simbiont against seed-born pathogens was poor.

Biological seed treaters did not have any influence on seed emergence, laboratory and field germination and on the rate of overwinter survival of plants.

Key words: biological seed treaters, winter wheat, winter rye, spring barley, seedborne pathogens, germination power, laboratory and field germination, overwintersurvival of plants, tillering.

______________________________________________________________________________________________________

III skyrius. AUGALŲ CHEMINĖ SUDĖTIS

ISSN 1392-3196

?emdirbyst?. Mokslo darbai, 2000, 70, 160-175

UDK 633.853.494«321»:581.19:631.84

AGRONOMINIŲ VEIKSNIŲ IR AUGIMO SĄLYGŲ ĮTAKA ŽALIŲ BALTYMŲ IR ŽALIŲ RIEBALŲ KIEKIO BEI RIEBALŲ RŪGŠČIŲ KOMPOZICIJOS KITIMUI VASARINIŲ RAPSŲ SĖKLOSE

Bronislava BUTKUTĖ, Audronė MAŠAUSKIENĖ, Gvidas ŠIDLAUSKAS, Laimutė SLIESARAVIČIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Lauko bandymai su vasariniais rapsais (Brassica napus L.) ‘Star’ daryti 1995-1997 metais Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje velėniniame glėjiškajame lengvo priemolio dirvožemyje. Tirta azoto trąšų normų, jų įterpimo laiko, pasėlio tankumo, 1000 sėklų masės, ankštarų padėties ant augalo įtaka žalių baltymų (toliau baltymų) ir žalių riebalų (toliau riebalų) kiekiui bei riebalų rūgščių kompozicijai vasarinių rapsų sėklose. Tyrimai rodo, kad azoto trąšų normų didinimas, jų įterpimo laiko vėlinimas, taip pat didėjanti azoto koncentracija augaluose 4-5 lapų vystymosi tarpsnyje, žydėjimo tarpsnio pradžioje ir pabaigoje bei sėklų brendimo tarpsnio metu skatino baltymų kaupimąsi vasarinių rapsų sėklose, tuo tarpu riebalų kiekis, atvirkščiai – šių veiksnių įtakoje mažėjo. Baltymų ir riebalų kiekis sėklose taip pat siejosi su 1000 sėklų mase: tarp sėklos masės ir baltymų kiekio pasireiškė teigiama koreliacija, o sėklos masę ir jose sukauptą riebalų kiekį siejo neigiamas koreliacinis ryšys. Nustatyta atvirkštinė tiesinė priklausomybė tarp baltymų ir riebalų kiekio vasarinių rapsų sėklose: aprašomuosiuose bandymuose baltymų kiekiui padidėjus vienu procentiniu vienetu, riebalų kiekis sėklose sumažėdavo 1,15 procentinio vieneto. Tyrimai rodo, kad, didinant azoto trąšų normas, rapsų sėklose kaupiasi daugiau palmitino (C16:0), linolo (C18:2), arachido (C20:0) ir gadoleino (C20:1) rūgščių, mažėjant oleino (C18:1) ir a -linoleno (C18:3) rūgščių kiekiui. Panašios riebalų rūgščių kompozicijos kiekybinio kitimo tendencijos buvo pastebėtos ir vėlinant azoto trąšų įterpimo laiką. Pastebėta, kad ankštarų padėtis ant augalo taip pat turėjo įtakos riebalų rūgščių kompozicijos kitimui. Daugiausia gadoleino (C20:1) ir arachido (C20:0) rūgščių buvo rasta stiebo ankštarose subrendusiose sėklose. Sėklose, subrendusiose šoninių šakų ankštarose, šių riebalų rūgščių mažėjo šakoms tolstant nuo augalo viršūnės.

Reik?miniai ?od?iai:vasariniai rapsai, žali baltymai, žali riebalai, riebalų rūgštys, azoto normos, tręšimo azotu laikas, 1000 sėklų masė, ankštarų vieta ant augalo.

Chapter 3. CHEMICAL COMPOSITION OF PLANTS

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 160-175

UDK 633.853.494«321»:581.19:631.84

THE EFFECT OF AGRONOMIC FACTORS AND GROWTH CONDITIONS ON PROTEIN AND FAT CONTENT IN THE SEED OF SPRING OILSEED RAPE AND ON THE VARIATION OF FATTY ACIDS

B. Butkutė, A. Mašauskienė, G. Šidlauskas, L. Sliesaravičienė

Summary

Field trials were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva on a light loamy soddy-gleyic soil in 1993-1997. The spring oilseed rape (Brassica napus L.) cv. ‘Star’ was seeded to investigate the effect of nitrogen fertilizer rates and timing, stand population density, thousand seed weight as well as pod location on the seed protein and fat content and fatty acids composition. It was found that with the increase of nitrogen fertilizer rates, with a delay of nitrogen application as well as with the increase of nitrogen content in the plant at 4-5 leaf stage, at the beginning and end of flowering and at the seed development stage the content of protein in spring oilseed rape seed was increasing, but the content of fat – decreasing. The seed weight influenced the protein and fat content in the seed. When the seed weight increased the content of protein also tended to increase, however the content of fat at the same time decreased. A reverse linear correlation between protein and fat content in spring oilseed rapes was found. With 1 % increase of protein content, the content of fat decreased 1.15 per cent unit. The investigation showed that with the increase of nitrogen application rates the content of palmitin (C16:0), linol (C18:2) and eikozen (C20:1) fatty acids content in the oil tended to increase. However, the content of oleic (C18:1) and a -linolen (C18:3) fatty acids tended to decline. Variation in fatty acids composition in relation to the delay of nitrogen application was found closely related to the impact of nitrogen application rates. The location of pod on the plant also influenced the composition of fatty acids. The highest content of eikozen (C20:1) and arachid (C20:0) fatty acids was found in the oil of the seed matured on terminal raceme. With the increasing the depth in the canopy the content of eikozen and arachid fatty acids tended to decrease.

Key words: spring oilseed rape, protein, fats, fatty acids, nitrogen rate, nitrogen application time, seed weight, stand population density.

______________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 176-187

UDK 633.853.494<321>:581.19

VASARINIŲ RAPSŲ PASĖLIO TANKUMO ĮTAKA AZOTO, FOSFORO IR KALIO KIEKIUI AUGALUOSE, SĖKLŲ DERLIUI BEI ŽALIŲ BALTYMŲ IR RIEBALŲ IŠEIGAI

Gvidas ŠIDLAUSKAS

Lietuvos ?emdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Lauko bandymai su vasariniais rapsais (Brassica napus) ‘Star’ vykdyti 1993-1997 metais Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje velėniniame glėjiškame lengvo priemolio dirvožemyje, turint tikslą išsiaiškinti augalų skaičiaus ploto vienete įtaką azoto, fosforo ir kalio koncentracijai augaluose 4-5 lapų vystymosi tarpsnyje, žydėjimo pradžioje ir pabaigoje bei sėklų brendimo tarpsnyje, taip pat sėklose ir šiauduose. Tyrimai rodo, kad didėjantis pasėlio tankumas didino azoto koncentraciją vasariniuose rapsuose 4-5 lapų vystymosi tarpsnyje, žydėjimo pradžioje ir sėklų brendimo tarpsnyje. Baigiančiuose žydėti augaluose bei sėklose azoto koncentracija mažėjo didėjant augalų skaičiui ploto vienete, o azoto koncentracijai šiauduose pasėlio tankumo kitimas nuo 20 iki 180 augalų kvadratiniame metre beveik neturėjo įtakos. Fosforo koncentracija augaluose tirtais jų vegetacijos tarpsniais didėjo didė-jant augalų skaičiui ploto vienete, išskyrus žydėjimo pabaigą, kada pasėliui tankėjant fosforo koncentracija augaluose turėjo tendenciją mažėti. Vasarinių rapsų sėklose ir šiauduose fosforo koncentracija irgi didėjo didėjant augalų skaičiui ploto vienete. Didėjant pasėlio tankumui didėjo ar turėjo tendenciją didėti ir kalio koncentracija augaluose vegetacijos metu bei sėklose. Tuo tarpu šiauduose kalio koncentracija mažėjo pasėliui tankėjant. Gauti azoto, fosforo ir kalio koncentracijos augaluose kitimo dėsningumai, priklausomai nuo augalų skaičiaus ploto vienete, buvo išreikšti regresijos lygtimis, statistiškai įvertinant tarpusavio ryšio stiprumą bei patikimumą. Daugianarė regresinė analizė parodė, kad vasarinių rapsų sėklų derlius bei žalių baltymų ir riebalų išeiga iš hektaro glaudžiai siejasi su azoto trąšų normomis, jų išbėrimo laiku, augalų skaičiumi ploto vienete bei su šių veiksnių tarpusavio sąveika.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai rapsai, pasėlio tankumas, azoto, fosforo ir kalio koncentracija augaluose, sėklose ir šiauduose.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 176-187

UDK 633.853.494<321>:581.19

THE INFLUENCE OF STAND POPULATION DENSITY ON NITROGEN, PHOSPHORUS AND POTASSIUM CONTENT IN SPRING OILSEED RAPE AT DIFFERENT GROWTH STAGES, SEED AND STRAW, SEED, PROTEIN AND FAT YIELD

G. Šidlauskas

Summary

Field trials were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva on a light loamy soddy-gleyic soil in 1993-1997. Spring oilseed rape (Brassica napus) cv. ‘Star’ was seeded with the aim to investigate the influence of stand population density on variation of nitrogen, phosphorus and potassium content in the plants at 4 -5 leaf stage, at the beginning and end of flowering, at the seed development stage as well as in mature seed and straw. The investigations showed that with the increase of stand population density the content of nitrogen at 4 -5 leaf stage, at the beginning of flowering and at the seed development stage increased. However, at the end of flowering as well as in mature seed the content of nitrogen decreased when the number of plants per area unit was increasing. The changes from 20 to 180 plants/m² did not affect the nitrogen content in spring oilseed rape straw. The content of phosphorus in spring oilseed rape plants at different growth stages was increasing with the increase of stand population density with the exception of the end of flowering stage when the increase in plant number per area unit decreased the phosphorus content in the plants. The content of phosphorus in mature seed and straw also increased with the increase of stand population density. The content of potassium in spring oilseed rape plants at different growth stages as well as in mature seed increased or tended to increase when plant number per area unit increased. Meanwhile, potassium content in spring oilseed rape straw decreased when the stand tended to be thicker. The regularity between variation of nitrogen, phosphorus and potassium content in the plants, seed and straw and the stand population density was expressed by the regression equations indicating the strength and reliability of interrelation. The multiple regression analysis revealed that spring oilseed rape seed, protein and fat yield was in close relationship with applied nitrogen fertilizer rate, application time, stand population density as well as interdependent on these factors.

Key words: spring oilseed rape, stand population density, nitrogen, phosphorus and potassium content in plants, seed and straw.

______________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 188-201

UDK 633.2/.3:581.19:621.384

DAUGIAMEČIŲ ŽOLIŲ ANALIZAVIMO SKIRTINGAIS ARTIMOSIOS SRITIES INFRARAUDONŲJŲ SPINDULIŲ SPEKTROMETRAIS (NIRS) SUDERINIMAS

Audronė MAŠAUSKIENĖ, Bronislava BUTKUTĖ

Lietuvos ?emdirbyst?s institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto ir Anglijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (ADAS) laboratorijose 1997-1998 m. atlikti bandymai, siekiant ištirti ADAS laboratorijoje sukurtos kalibracinės lygties taikymo parametrus analizuoti Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis išaugintų daugiamečių žolių bandinius. Lygtis skirta džiovintai žolei analizuoti prietaisu NIRS, jai kurti panaudota Anglijos sąlygomis išaugintų daugiamečių žolių bandinių optinių ir laboratorinių duomenų bazė. Atsižvelgiant į duomenų, gautų išanalizavus žolių bandinius dviem NIRS prietaisais, t.y. ADAS ir L?I laboratorijose, palyginimo statistinius rodiklius, pakoreguoti originalios lygties parametrai: BIAS, t.y. skirtumas tarp skirtingais NIRS prietaisais išanalizuotų bandinių kokybės rodiklių vidurkių, ir Slope, regresijos koeficientas b lygtyje y = a+bx, išreiškiančioje duomenų, nustatytų dviem prietaisais, statistinį ryšį.

Koreliacijos tarp duomenų, gautų analizuojant originalia lygtimi ADAS ir L?I laboratorijose esančiais prietaisais bei koreguot?ja lygtimi L?I laboratorijoje, yra geros: r² ?aliems baltymams (CP) 0,99, modifikuotame rūgščių tirpale išplautai ląstelienai (MADF) 0,98, vandenyje tirpiems angliavandeniams (WSC) 0,98.

Palyginus Lietuvos žemdirbystės institute koreguota lygtimi prietaisu NIRS-6500 ir cheminiais metodais gautus duomenis, koreliacija (r²) buvo stipri: ?aliems baltymams (cheminis metodas – Kjeldalio) – 0,93-0,95, modifikuotame rūgščių tirpale išplautai l?stelienai (cheminis metodas – MADF) – 0,85. Atitinkami koreliacijos koeficientai buvo didesni, kai koreliacinėje eilutėje vyravo varpinių žolių bandiniai.

Reik?miniai ?od?iai: NIRS, daugiametės žolės, kalibracinės lygties koregavimas, žali baltymai, modifikuotame rūgščių tirpale išplauta ląsteliena, vandenyje tirpūs angliavandeniai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 188-201

UDK 633.2/.3:581.19:621.384

COMPATIBILITY OF PERENNIAL GRASSES CHEMICAL COMPOSITION ANALYSES MADE BY DIFFERENT NEAR INFRARED SPECTROMETERS (NIRS)

Mašauskienė, B. Butkutė

Summary

Experiments were carried out in 1997-1998 at the laboratories of the Lithuanian Institute of Agriculture (LIA) and the British Agricultural Development and Advisory Service (ADAS) to study the application parametres of the equation developed at the ADAS laboratory for the analysis of dried grass by NIRS. We checked its suitability for the analyses of perennial grass samples grown under Lithuania’s agroclimatic conditions. The BIAS and Slope of the original equation was adjusted on the basis of the data obtained from the analysis of grass samples by NIRS at ADAS and LIA laboratories.

Correlations between the data obtained by the original equation at ADAS and LIA laboratories and those by the corrected equation at LIA laboratory are high: r² for crude proteins (CP) 0.99, modified acid detergent fibre (MADF) 0.98, water soluble carbohydrates (WSC) 0.98.

Comparing the data obtained by NIRS-6500 by the corrected in LIA equation and chemical methods the correlation (r²) is found high: for crude proteins (chemical method – Kjeldahl) – 0.93-0.95, for modified detergent acid fibre (chemical method – MADF) – 0.85. The correlation became closer when samples of gramineous grasses prevailed on the correlation line.

Key words: NIRS, perennial grasses, correction of the equation of calibration, crude proteins, modified detergent acid fibre, water soluble carbohydrates.

______________________________________________________________________________________________________

IV skyrius. MIKROBIOLOGIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 202-215

UDK 633.352:631.847.211

GUMBELINIŲ BAKTERIJŲ NAUJŲ KAMIENŲ EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS VASARINIAMS VIKIAMS

Dalia AMBRAZAITIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

Santrauka

Lauko bandymuose ir laboratoriniams tyrimams buvo sėjami vasariniai vikiai (Vicia sativa L.) ‘Tverai’. Vikių inokuliavimui buvo panaudoti vikių gumbelinių bakterijų Rhizo-bium leguminosarum bv. viciae 9 kamienai.

Gumbelinių bakterijų fermento nitrogenazės aktyvumo analizė buvo atliekama acetileniniu metodu dujiniu chromatografu. Lauko bandymai daryti 1992-1995 m., o laboratoriniai – 1996-1997 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale.

Nustatyta, kad vasarinių vikių inokuliavimo gumbelinėmis bakterijomis efektyvumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir dirvožemyje esančių maisto medžiagų. Vidutiniais ketverių metų duomenimis, dėl inokuliavimo vikių sausųjų medžiagų derlius lauko bandymuose padidėjo 7-14 %.

Atlikta koreliacinė regresinė analizė rodo, kad žaliems proteinams kauptis didžiausią įtaką turi P_2O5 kiekis dirvožemyje. Koreliacijos koeficientai rodo vidutinį ar tamprų ryšį visų variantų laukeliuose (r = 0,69-0,88).

Panašaus laipsnio neigiama koreliacijos priklausomybė nustatyta ir tarp žalių proteinų bei K₂O kiekio dirvožemyje. Tarp žalių proteinų ir pH rodiklių koreliacijos ryšio nebuvo. Organinės medžiagos procentą dirvožemyje su žalių proteinų susikaupimu sieja patikimas vidutinis koreliacinis ryšys tik kai kuriuose variantuose.

Nustatyta, kad didžiausiu efektyvumu pasižymėjo vikių gumbelinių bakterijų kamienai 60-92 ir 62-92. Laboratoriniai gumbelinių bakterijų fermento nitrogenazės aktyvumo tyrimai nerodė juos esant aktyviausiais. Acetileniniu metodu nustatytas įvairių kamienų aktyvumas yra momentinis ir negali atspindėti efektyvumo visu vegetacijos periodu. Todėl manoma, kad, norint įvertinti inokuliavimo gumbelinėmis bakterijomis efektyvumą, būtina atsižvelgti į kuo daugiau rodiklių, įtakojančių simbiozę.

Reik?miniai ?od?iai: vikiai, nitrogenazės aktyvumas, gumbelinės bakterijos, inokuliavimas, efektyvumas.

Chapter 4. MICROBIOLOGY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 202-215

UDK 633.352:631.847.211

ESTIMATION OF THE EFFICIENCY OF INOCULATION WITH NEW RHIZOBIUM STRAINS FOR SPRING VETCH

D. Ambrazaitienė

Summary

Inoculation efficiency of the spring vetch (Vicia sativa L.) cultivar ‘Tverai’ with nine strains of Rhizobium leguminosarum biovar viciae was investigated in the experiments established on a soddy podzolic loamy soil over the period 1992-1995. It was established that meteorological conditions and particularly moisture had the greatest effect on spring vetch inoculation with Rhizobium. A direct correlation was established between the yield of crude protein accumulated in vetch and available P₂O₅ content in the soil (r = 0.69-0.88). The relationship between the protein yield and available K₂O content in the soil can be expressed by a negative correlation (r=-0.58-(-0.79). The activity of Rhizobium enzyme nitrogenase was investigated in 1996-1997. It was established, that the activity nitrogenase of inoculated vetch plants was by 28-32 % higher than in the noninoculated plants. It is nessesary to take into account all indicators that influence the efficiency of inoculation with Rhizobium. The highest inoculation efficiency was achieved by using strains 60-92 and 62-92.

Key words: vetch, nitrogenase activity, Rhizobium, inoculation, efficiency.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 216-226

UDK 631.847.211:633.37

RYTINIŲ OŽIARŪČIŲ GUMBELINIŲ BAKTERIJŲ (RHIZOBIUM GALEGAE) ĮVAIRIŲ ŠTAMŲ EFEKTYVUMAS

Edmundas Lapinskas

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

Santrauka

1995-1997 m. Vėžaičių filiale tirta rytinių ožiarūčių (Galega orientalis Lam.) gumbelinių bakterijų (Rhizobium galegae) įvairių štamų paplitimas, efektyvumas ir fiziologinės savybės. Lietuvos dirvožemiuose Rhizobium galegae spontaninės bakterijos paplitusios mažai ir labai netolygiai. Nustatyti dėsningumai tarp dirvožemio savybių ir šių bakterijų paplitimo.

Inokuliuojant ožiarūčius vietiniais ir atvežtiniais gumbelinių bakterijų štamais iš Rusijos ir Estijos mokslo įstaigų, nustatytas visų štamų didelis efektyvumas: augalų sausųjų medžiagų derliaus priedas sudarė nuo 1,06 iki 1,50 t/ha. Kai kurie štamai žalių baltymų padidino 1,03-1,14 proc. vieneto, o jų išeigą – 177-283 kg/ha.

Skirtingai nuo tyrimo rezultatų, inokuliuojant pašarines pupas, raudonuosius dobilus ir liucernas, gauti bandymų rezultatai nepatvirtino Rhizobium galegae štamų ekologinės adaptacijos reikšmės jų simbiotiniam efektyvumui.

Azoto tr??os nebuvo veiksmingos nei auginant neinokuliuotus, nei inokuliuotus o?iar?čius.

Reik?miniai ?od?iai: Rhizobium galegae, štamai, paplitimas, efektyvumas, ekologinė adaptacija.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 216-226

UDK 631.847.211:633.37

EFFICIENCY OF RHIZOBIUM GALEGAE DIFFERENT STRAINS

E. Lapinskas

Summary

Laboratory, pot and field experiments were carried out at the Vėžaičiai Branch over the period 1995-1997. We investigated the efficiency and physiological properties of different strains of Rhizobium galegae. The occurence of these bacteria is very poor and uneven in the soils of Lithuania.

Regularities between soil properties and Rhizobium galegae occurrence were determined.

Inoculation of the goat¢ s-rue (Galega orientalis), cv. ‘Gale’ with local and imported R. galegae strains showed a high efficiency. Dry matter yield increase made up from 1.06 to 1.50 t/ha. Some strains increased the content of crude protein in the plant yield by on average 1.03-1.14 % or 177-283 kg/ha.

Our findings did not confirm the significance of R. galegae strains ecological adaptation for their symbiotic efficiency. Nitrogen fertilization (N₉₀) did not produce any positive effect on both not inoculated and inoculated goat’s rue.

Key words: Rhizobium galegae, strains, occurence, efficiency, ecological adaptation.

______________________________________________________________________________________________________
 
 

V skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA

ISSN 139293196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 227-234

UDK 575.143.6

IN VITRO METODAS DAUGIAMEČIŲ SVIDRIŲ POLIPLOIDAMS GAUTI

Izolda PAŠAKINSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

Santrauka

Ištirti įvairūs veiksniai įtakojantys daugiamečių svidrių poliploidų gavimą in vitro, veikiant sudygusias sėklas arba sudygusius izoliuotus gemalus 0,3 % kolchicinu 4 valandas, tai: daigų ilgis, sacharozės koncentracija daiginimo terpėje, aplinkos slėgis veikimo metu ir daigų auginimo temperatūra po paveikimo. Nustatyta, kad visi ištirti veiksniai turėjo įtakos poliploidų išeigai. Ištyrus sukurtas naujas daugiamečių svidrių poliploidų gavimo metodas, kurio esmė tokia: 1) veikiami sudygę izoliuoti gemalai, kai daigų ilgis siekia 3-8 mm; 2) sacharozės koncentracija daiginimo terpėje padidinama iki 100 g/l; 3) veikimo metu taikomas vakuumas iki 0,14 kg/cm^{2; 4) po paveikimo daigai} iki 2-jų savaičių auginami 10^oC, vėliau – 24°C temperatūroje. Poliploidų išeiga siekia iki 65,8 % nuo paveiktų gemalų skaičiaus, tokiu būdu aprašytas metodas yra daugiau nei šešis kartus efektyvesnis negu tradicinis sudygusių sėklų kolchicinavimas. Šį metodą galima naudoti svidrių ir eraičinų hibridiniams gemalams, kai, norint atstatyti fertilumą, būtina padvigubinti chromosomų skaičių.

Reikšminiai žodžiai: daugiametės svidrės, poliploidija, kolchicinas, gemalų kultūra, sacharozė, temperatūra.

Chapter 5. PLANT BREEDING

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 227-234

UDK 575.143.6

IN VITRO METHOD FOR POLYPLOID PRODUCTION OF PERENNIAL RYEGRASS

I. Pašakinskienė

Summary

Seedlings of perennial ryegrass germinated directly from the seeds, or isolated embryos were treated with 0.3 % colchicine solution for 4-h period in vitro, and efficiency of polyploid production was estimated for the following factors: the length of seedlings, sucrose concentration in the germination medium, application of vacuum during the treatment, and growth temperature after the treatment. All the tested factors affected polypoid production. A new efficient method for polyploid production in perennial ryegrass was developed which includes the following procedure: 1) isolated embryos germinated to the length of 3-8 mm are used for the treatment; 2) high concentration of sucrose (100 g/L) is used in the germination medium; 3) vacuum (0.14 kg/cm²) is applied to infiltrate colchicine solution; 4) growth temperature is maintained at 10⁰C after treatment for two weeks, and 24⁰C later. Polyploid production rate is recorded up to 65.8 % of treated embryos, therefore the described method represents a six-fold increase in comparison to the traditional treatment of germinated seeds. This method could be applicable to the hybrid embryos where restoration of fertility through the chromosome doubling is required in the crosses between ryegrass and fescue.

Key words: perennial ryegrass, polyploidy, colchicine, embryos culture, sucrose, temperature.

______________________________________________________________________________________________________

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 70, 235-244

UDK 633.521: 631.523

PLUOŠTINIŲ LINŲ VEISLĖ ‘KASTYČIAI’

K?stutis BAČELIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis

Upytė, Panevėžio rajonas

Santrauka

Nauja pluoštinių linų veislė ‘Kastyčiai’ sukurta Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotyje tarpveislinės hibridizacijos ir individualios atrankos metodais, sukryžminus baltarusišką veislę ‘Oršanskij 72’ su Pskovo bandymų stoties veisle ‘Beriozka’.

Konkursiniuose veislių bandymuose pluoštinių linų veislė ‘Kastyčiai’ tirta 1992-1997 m. Vidutiniais šešerių metų bandymų duomenimis, veislės ‘Kastyčiai’ linų, palyginus su standartinėmis veislėmis ‘Oršanskij 2’, ‘Belinka’ ir ‘Baltučiai’, gautas atitinkamai 0,32; 0,16 ir 0,17 t/ha, arba 40,5; 16,8 ir 18,1 % patikimai didesnis ilgojo pluošto derlius. Naujos veislės pluošto išeiga yra 4,4 – 2,2 procentinio vieneto didesnė nei standartinių ‘Oršanskij 2’ ir ‘Belinka’ ir prilygo veislės ‘Baltučiai’ linams. Pluošto kokybė gera – lankstus, stiprus. Veislė mėlynžiedė, vidutinio vėlyvumo, atspari išgulimui, mažiau pažeidžiama grybinių ligų – antraknozės, fuzariozės. Nuo 2000 m. pluoštinių linų veislė ‘Kastyčiai’ registruota Lietuvoje.

Reik?miniai ?od?iai: pluo?tiniai linai, selekcija, metodai, veisl?.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 70, 235-244

UDK 633.521:631.523

NEW FIBRE FLAX VARIETY ‘KASTYČIAI’

K. Bačelis

Summary

The new fibre flax variety ‘Kastyčiai’ (breeding line No 1826-5) has been breed in the Upyte Research Station of Lithuanian Institute of Agriculture. The variety was bred using the method of intervarietal crossing. In 1974 the variety ‘Or?anskij 72’ (Belarus origin) was crossed with the flax variety ‘Beriozka’ developed in the Pskov Research Station (Russia). In 1979 basic plants were selected. ‘Kastyčiai’ was tested in the competitive variety trials during the period of 1992-1997.

Average data of the 6 year’s competitive trials showed that the new variety ‘Kastyčiai’ had a significantly higher long fibre yield compared to the yield of the standard varieties ‘Or?anskij 2’, ‘Belinka’ and ‘Baltučiai’. The fibre yield of ‘Kastyčiai’ was higher by 0.32; 0.16 and 0.17 t/ha or 40.5; 16.8 and 18.1 %, respectively. The fibre output was 4.4-2.2 per cent higher than that of the standard varieties ‘Or?anskij 2’ and ‘Belinka’ and equal to the fibre output of ‘Baltučiai’. The quality of ‘Kastyčiai’ long fibre is high, it is flexible and firm. Plants are resistant to lodging, less injured by fungal diseases Colletotrichum lini M. et B. and Fusarium spp. ‘Kastyčiai’, belong to the group of medium late early flax varieties. Flax of this variety flowers blue, seeds are brown, 1000 seed weight is 5.32 g.

In 2000 it was registered in Lithuania.

Key words: fibre flax, variety, methods, breeding.

______________________________________________________________________________________________________

·