I skyrius. AGROCHEMIJA

J. Mažvila, J. Arbačiauskas, J. Kaunas, B. Petkevičienė. Natrio trąšų įtaka cukrinių runkelių derliui ir jo kokybei

R. Skuodienė, E. Butkuvienė, N. Daugėlienė. Medžių pelenų efektyvumas vasarinių miežių ir valgomųjų bulvių derliui bei jo kokybei

E. Lapinskas, D. Ambrazaitienė. Gumbelinių bakterijų (Rhizobium galegae L.) padermių ir fosforo bei kalio trąšų derinimo reikšmė rytinių ožiarūčių simbiozei

II skyrius. AUGALININKYSTĖ

O. Auškalnienė. Augalų augimo reguliatoriaus modus mišinių įtaka žieminių kviečių derliui ir jo struktūros elementams

III skyrius. AUGALŲ PATOLOGIJA IR APSAUGA

Ž. Liatukas, A. Leistrumaitė. Nauja vasarinių miežių dėmėtligė ramularija (sukėlėjas Ramularia collo-cygni Sutton et Waller) Lietuvoje

IV skyrius. ŽOLININKYSTĖ

V. Žemaitis. Pašarinių motiejukų auginimas sėklai grynų ir mišinyje su raudonaisiais ankstyvaisiais dobilais

V skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA IR GENETIKA

V. Paplauskienė, G. Dabkevičienė. Dobilų rūšių ir tarprūšinių hibridų charakterizavimas pagal fermentų ir sėklų baltymų elektroforetines analizes

VI skyrius. VĖŽAIČIŲ FILIALUI - 70

S. Bernotas, E. Lapinskas. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslinės raidos analizė

CONTENTS

Chapter 1. AGROCHEMISTRY

J. Mažvila, J. Arbačiauskas, J. Kaunas, B. Petkevičienė. Effect on sugar beet yield and quality

R. Skuodienė, E. Butkuvienė, N. Daugėlienė. The effect of wood ash on spring barley and potato yield and quality

E. Lapinskas, D. Ambrazaitienė. The importance of Rhizobium galegae strains in combination with phosphorus and potassium fertilizers on goat’s rue symbiosis

Chapter 2. CROP PRODUCTION

O. Auškalnienė. The influence of Modus mixtures with other plant growth regulators on the grain yield and productivity of winter wheat

Chapter 3. PLANT PATHOLOGY AND PROTECTION

Ž. Liatukas, A. Leistrumaitė. Ramularia (Ramularia collo-cygni Sutton et Waller) – a new leaf spot disease of spring barley in Lithuania

Chapter 4. GRASSLAND HUSBANDRY

V. Žemaitis. Cultivation of timothy for seed in pure stands and mixed with early red clover

Chapter 5. PLANT BREEDING AND GENETICS

V. Paplauskienė, G. Dabkevičienė. Characterization of clover species and their interspecific hybrids by isozymes and seed protein electrophoretical analysis

Chapter 6. VĖŽAIČIAI BRANCH IS 70 YEARS OLD

S. Bernotas, E. Lapinskas. Analysis of research development at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vėžaičiai Branch

I skyrius. AGROCHEMIJA

NATRIO TRĄŠŲ ĮTAKA CUKRINIŲ RUNKELIŲ DERLIUI IR JO KOKYBEI

Jonas Mažvila¹, Jonas Arbačiauskas¹, Juozas Kaunas², Birutė Petkevičienė²

² Lietuvos žemdirbystės institutas

Rumokai, Vilkaviškio rajonas

El. p. rumokai@post.omnitel.net

Santrauka

Natrio trąšų įtaka cukrinių runkelių derliui, jo kokybei bei natrio balansui tirta 1999, 2000 ir 2002 m. Dirvožemis – paprastasis, sekliai glėjiškas išplautžemis – (IDg8-p), dulkiškas priemolis ant dulkiško priemolio, su giliau esančiu moliu. Dirvožemio ariamajame sluoksnyje natrio (Na₂O) nustatyta nuo 32-56 mg kg^-1, pH_KCl – 5,7-6,5; judriojo K₂O – 115-136, o fosforo (P₂O₅) – 96-256 mg kg^-1.

Atliktų tyrimų duomenimis, dėl natrį runkelių mityboje iš dalies galinčio pakeisti pakankamo kalio kiekio, nuo natrio trąšų cukrinių runkelių šakniavaisių derliaus ir biologinio cukraus išeiga nepadidėjo. Tačiau azoto ir fosforo trąšų fone patręšus natriu 120 kg ha^-1, cukraus kristalizacijai trukdančių medžiagų kiekis cukrinių runkelių šaknia­vaisiuose sumažėjo 0,25; melasos išeiga – 1,8; cukraus kiekis melasoje – 0,91 procentinio vieneto; o MB faktoriaus reikšmė sumažėjo nuo 107,4 iki 84,4 vieneto.

Cukrinius runkelius patręšus natrio trąšomis NPK trąšų fone, cukraus kristalizacijai trukdančių medžiagų kiekis sumažėjo 0,14, melasos išeiga – 1,3, cukraus kiekis melasoje – 0,68 procentinio vieneto, balto cukraus išeiga padidėjo iki 0,7, o MB faktoriaus reikšmė dėl natrio trąšų sumažėjo nuo 91,2 iki 77,5 vieneto.

Natrio balansas dirvožemyje pasiekiamas, kai su trąšomis natrio įsiterpia apie 60 kg ha^-1. Jeigu cukrinių runkelių lapai paliekami lauke, su šakniavaisių derliumi iš lauko netenkama tik apie 10 kg ha^-1 natrio.

Reikšminiai žodžiai: cukriniai runkeliai, natrio trąšos, dirvožemis.

ISSN 1392-3196

Summary

Effects of sodium fertilizers on sugar beet yield, its quality and sodium balance were studied in 1999, 2000, and 2002. The soil of the experimental site is characterised as Hapli-Epihypogleyic Luvisol, LVg-p-w-ha, silty loam on silty loam with deeper lying clay. The soil ploughlayer contained from 32 to 56 mg kg^-1 of Na₂O, pH_KCl 5.7-6.5; mobile K₂O 115-136, and phosphorus P₂O₅ 96-256 mg kg^-1.

The experimental data obtained suggest that due to the sufficient content of soil potassium, which can partly replace sodium in sugar beet nutrition, sodium fertilizer did not increase either sugar beet root yield or biological sugar output. However, having applied  120 kg ha^-1 of sodium on the background of nitrogen and phosphorus fertilizers, the content of substances, inhibiting sugar crystallisation, in sugar beet roots declined by 0.25; molasses output by 1.8; sugar content in molasses by 0.91 percentage units; and the value of the MB factor declined from 107.4 to 84.4 units.

Having fertilized sugar beet with sodium fertilizer on the background of NPK fertilizers, the content of substances impeding crystallisation declined by 0.14; molasses output by 1.3; sugar content in molasses by 0.68 percentage unit, while the content of white sugar increased up to 0.7; and the value of the MB factor declined from 91.2 to 77.5 units as a result of sodium fertilization.

Sodium balance in the soil is reached when about 60 kg ha^-1 of sodium is applied with fertilizers. If sugar beet tops are left in the field, only 10 kg ha^-1 of sodium is removed from the field with root yield.

Key words: sugar beet, sodium fertilizers, soil.  

ISSN 1392-3196

El. p. rskuod@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Siekiant ištirti medžių pelenų panaudojimo efektyvumą lauko augalams, 2003- 2004 metais LŽI Vėžaičių filiale atlikti tyrimai vidutinio sunkumo priemolio balkšvažemyje (JI) Albeluvisols (AB), kurio pH_KCl 4,3-5,2.

Tyrimais nustatyta, kad medžių pelenai didino augalų derlių, gerino jų kokybę, todėl tinkami pagrindiniam vasarinių miežių ir valgomųjų bulvių tręšimui. Medžių pelenų normos priklauso nuo jų kokybės, dirvožemio agrocheminių savybių bei auginamų augalų.

Medžių pelenų normos didinimas nuo 2 iki 6 t ha didino vasarinių miežių grūdų ir valgomųjų bulvių gumbų derlių. Miežiams veiksmingiausia buvo 2 t ha^-1 pelenų norma, o bulvėms – 4 t ha^-1 medžio pelenų. Viena tona pelenų papildomai duoda 0,18 t ha^-1 miežių grūdų ir 0,72 t ha^-1 bulvių gumbų. Tręšiant medžių pelenais buvo daroma esminė įtaka miežių augalų aukščiui ir varpų grūdų masei. Įterpus 2 t ha^-1 medžių pelenų, nustatyta vasarinių miežių produktyvių stiebų skaičiaus ir baltymų grūduose didėjimo tendencija. Tręštuose pelenais laukeliuose stambių (> 80 g) bulvių gumbų užaugo daugiau nei netręštuose.

Tręšiant medžių pelenais mažėjo dirvožemio rūgštumas. Skirtingos medžių pelenų normos didino kalcio ir magnio bei judriųjų P₂O₅ ir K₂O kiekį dirvožemyje.

 Reikšminiai žodžiai: medžių pelenai, tręšimas, dirvožemis, vasariniai miežiai, valgomosios bulvės.

ISSN 1392-3196

R. Skuodienė, E. Butkuvienė, N. Daugėlienė

Summary

Four field trials were carried out at the Vėžaičiai Branch of LIA during 2003-2004 to investigate the use of wood ash for liming and plant fertilization. The soil of the experimental site is loamy Albeluvisol (AB), with a pH_KCl value of 4.3-5.2.

Experimental evidence suggests that wood ash increased spring barley and potato yield and improved the quality. Therefore, wood ash is suitable for the main fertilizing of these crops. The rates of wood ash depended on its quality, soil agrochemical properties and crops grown.

With increasing wood ash rate from 2 to 6 t ha^-1 spring barley grain and potato tuber yield increased. The most effective rates for barley and potato were 2 and 4 t ha^-1, respectively. One tone of wood ash gave barley grain and potato tuber extra yield of 0.18 and 0.72 t ha^-1, respectively. Fertilizing with wood ash significantly influenced the height of barley plants and grain weight. An increase in the number of spring barley productive stems and protein was determined when 2 t ha^-1 of wood ash had been incorporated. Larger (> 80 g) potato tubers were found in fertilized fields compared with unfertilized ones. Spring barley grain and potato tuber quality indicators met the standard.

Fertilizing with wood ash increased soil pH_KCl. Different wood ash rates increased the contents of calcium, magnesium, mobile P₂O₅ and K₂O in the soil regardless of the crops grown.

Key words: wood ash, fertilizing, soil, spring barley, potato 

ISSN 1392-3196

El. p. filialas@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Apibendrinti Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale darytų vegetacinių, laboratorinių (1999-2003 m.) ir lauko (2002-2004 m.) bandymų duomenys. Vegetacinių bandymų dirvožemis – nepasotintasis giliau glėjiškas balkšvažemis, lauko bandymų – pajau­rėjęs giliau glėjiškas išplautžemis. Dirvožemio rūgštumas pH_KCl 4,0-6,5, judriųjų P₂O₅ ir K₂O atitinkamai – 86-231 ir 114-274 mg kg^-1, organinės C – 0,79-1,28 %. Tirtos Rhizobium galegae trys efektyvios, bet skirtingos ekologinės adaptacijos padermės keturiuose PK tręšimo lygiuose.

Rytiniai ožiarūčiai veiksmingiausiai azotą iš oro fiksavo juos inokuliavus ekolo­giškai adaptuota gumbelinių bakterijų paderme G 4 bei suderinus vidutinę P₆₀K₆₀ trąšų normą; gautas didžiausias augalų sausųjų medžiagų derliaus priedas – 3,17 t ha^-1. Inoku­liuoti augalai simbiotinio azoto fiksavo nuo 88,3 iki 213,3 kg ha^-1, arba už 1 kg PK trąšų azoto fiksuota 5,08 kg, o žalių baltymų sukaupta 944 kg ha^-1. Neinokuliuoti augalai net patręšti didžiausia P₁₂₀K₁₂₀ trąšų norma azoto fiksacijos efektyvumu atsiliko 2,48 karto nuo inokuliuotų P₆₀K₆₀ trąšų fone.

Nustatyti dėsningumai tarp Rhizobium padermių efektyvumo parametrų ir PK trąšų normų bei ekologinių veiksnių.

Reikšminiai žodžiai: Rhizobium galegae, padermės, efektyvumas, PK trąšos, nor­mos, azoto fiksacija, nitrogenazė, Galega orientalis.

ISSN 1392-3196

E. Lapinskas, D. Ambrazaitienė

Summary

The present paper reports summarised results of pot, laboratory (1999-2003) and field (2002-2004) experiments conducted at the Vežaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture. The soil of the pot experiments was Dystri-Endohypogleyic Albeluvisol (Abg-n-w-dy) and of field experiments Albi Endohypogleyic Luvisol (LVg-n-w-ab). The soil agrochemical characteristics were as follows: soil acidity pH_KCl 4.0-6.5, mobile P₂O₅ and K₂O 86-231 and 114-274 mg kg^-1, respectively, organic C 0.79-1.28 %. Three effective strains of Rhizobium galegae differing in ecological adaptation were investigated in four PK fertilization levels.

Goat’s rue was most effective to fix atmospherical nitrogen when it was inoculated by ecologically adapted Rhizobium galegae strain G 4 in combination with P₆₀K₆₀ fertilizer rate; the highest dry matter yield increase of 3.17 t ha^-1 was obtained. The inoculated plants fixed from 88.3 to 213 kg ha^-1 of symbiotic nitrogen or 5.08 kg of nitrogen was fixed per 1 kg PK fertilizer applied, and the plants accumulated 944 kg ha^-1 of crude protein. Uninoculated plants even when fertilized with the highest P₁₂₀K₁₂₀ fertilizer rate lagged behind in terms of nitrogen fixation efficiency by 2.48 times compared with inoculated plants on P₆₀K₆₀ fertilizer background.

Relationships were identified between the efficacy parameters of Rhizobium strains and PK fertilizer rates and ecological factors.

Key words: Rhizobium galegae, strains, efficacy, PK fertilizers, rates, nitrogen fixation, nitrogenase, Galega orientalis.

II skyrius. AUGALININKYSTĖ

El. p. ona@lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje aptariama augalų auginimo reguliatoriaus trineksapak - etilo (modus) mišinių ir derinių su kitais augalų augimo reguliatoriais įtaka žieminių kviečių derliui. Siekiant ištirti šio augimo reguliatoriaus mišinių ir derinių su kitais augalų augimo reguliatoriais efektyvumą, lauko bandymai daryti 2002-2003 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus sėjomainų laukuose. Dirvožemis – giliau karbonatingas sekliau glėjiškas rudžemis, lengvas priemolis, drenuotas, neutralaus rūgštu­mo. Žieminiams kviečiams ‘Širvinta’ naudoti giberalinų sintezės inhibitoriai chlormek­vatchloridas (CCC) ir trineksapak - etilas (modus) bei etileno sintezę skatinantis etefono ir mepikvatchlorido mišinys (terpalas C). Augimo reguliatoriai naudoti 3 kartus pagal numa­tytą schemą šiais žieminių kviečių augimo tarpsniais: BBCH 29-30 (bamblėjimo pradžia), BBCH 32-33 (bamblėjimas) ir BBCH 37-39 (paskutinio lapo pasirodymas).

Purkštų žieminių kviečių derlius tyrimų metais turėjo tendenciją didėti. Esminis derliaus priedas gautas tuose laukeliuose, kurie pirmą kartą buvo purkšti CCC l,0 l ha^-1, antrą – modus 0,4 l ha^-1 ir ten, kur pirmam purškimui naudotas CCC, o antram – CCC mišinys su modus (0,4 + 0,2 l ha^-1).

Tirtieji preparatai turėjo įtakos ir biometriniams žieminių kviečių rodikliams: varpų ilgiui, grūdų skaičiui varpose, 1000-čio grūdų masei. Ilgiausios kviečių varpos užaugo laukeliuose, kur pirmą kartą purkšta CCC 1,0 l ha^-1 , o antram purškimui naudotas modus 0,4 l ha^-1. Augalų augimo reguliatoriais purkštuose laukeliuose didesnė buvo 1000 grūdų masė.

Įvertinus biometrinius rodiklius, nustatyta, kad ilgesnėse kviečių varpose grūdai buvo sunkesni ir jų buvo daugiau – koreliacijos koeficientai r = 0,811 ir r = 0,769.

Visuose augimo reguliatoriais purkštuose laukeliuose augusių augalų lapuose chlorofilo buvo daugiau, negu augalų, augusių nepurkštuose laukeliuose. Daugiausia chlo­rofilo buvo lapuose tų augalų, kurie pirmą kartą purkšti CCC 1 l ha^-1, o antrą – modus 0,4 l ha^-1 ir pirmą kartą nupurškus CCC, o antrą kartą CCC ir modus mišiniu (0,4 +0,2 l ha^-1).

Reikšminiai žodžiai: augalų augimo reguliatoriai, Triticum sativum L., grūdų derlius, varpos ilgis, grūdų skaičius varpoje, 1000-čio grūdų masė.

ISSN 1392-3196

O. Auškalnienė

Summary

Plant growth regulators (PGR) are used in an intensive farming system to control lodging in cereals. To estimate the efficacy of plant growth regulators field trials were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Department of Soil and Plant Management during 2002-2003. The soil of the experimental site is drained sod gleyic, light loam. The winter wheat cv. ‘Širvinta’ stands were sprayed with the gibberellin biosynthesis inhibitors CCC (chlormequat chloride CCC), Modus (trinexapac - ethyl) or with ethylene releasing Terpal C three times – at BBCH 29-30; BBCH 32-33 and BBCH 37-39 (Terpal C).

Plant growth regulators had some effect on the grain yield of winter wheat. In all treated plots a grain yield increase tendency was recorded in all experimental years. Significant increase was obtained in the plots treated twice: for the first time with CCC 1 l ha^-1 at BBCH 29-30 and for the second time with modus 0.4 l ha^-1 at BBCH 32-33. Similar results were obtained in the winter wheat plots applied with CCC 1 l ha^-1 for the first treatment and for the second treatment with CCC and Modus (0.4 + 0.2 l ha^-1).

Plant growth regulators had some impact on the other parameters of winter wheat: length of ears, grain number per ear, 1000 grain weight. The longest ears of winter wheat were produced in the plots treated for the first time with CCC 1lha^-1 and for the second time with modus 0.4 l ha^-1.

The longest ears of winter wheat were found to have more grain and a higher grain weight. Coefficients of correlation were 0.811 and 0.769.

In all treated plots chlorophyll content in the leaves of winter wheat plants was greater than in untreated. The greatest content of chlorophyll was identified in the plants treated for the first time with CCC 1 l ha^-1 and for the second time with modus 0.4 l ha^-1.

Key words: PGR, winter wheat, grain yield, length of ear, grain number per ear, 1000 grain weight.

III skyrius. AUGALŲ PATOLOGIJA IR APSAUGA

El. p. liatukas@lzi.lt

Santrauka

Nauja vasarinių miežių dėmėtligė – ramularija (sukėlėjas Ramularia collo-cygni, Sutton, Waller) nustatyta Lietuvos žemdirbystės institute 2004 m. Ramularija atpažinta išryškėjus būdingiems jai požymiams. Pagal atsparumą naujai ligai tirtos 33 registruotos Lietuvoje vasarinių miežių veislės tarpusavyje labai skyrėsi. Įvairių veislių miežių pieninės brandos (BBCH 73-77) pažeidimas ramularija svyravo nuo 0 iki 20 proc. Daugiau nei pusė tirtų veislių miežių buvo pažeista iki 5 proc. Tik 4 veislės buvo pažeistos iki 20 proc. Tinkamai įvertintos pagal atsparumą ramularijai galėjo būti tik tos veislės, kurios buvo atsparios miltligei ir dėmėtligėms. Pagal vertintų veislių atsparumo ramularijai įvairovę, yra galimybė pasirinkti atsparias veisles, kurios taip pat buvo labai mažai pažeistos ir kitomis ligomis. Tai veislės ‘Jersey’,‘Philadelphia’,‘Wikingett’. Ramularijos įtaka miežių derliui ne­nustatyta. Stipriausias neigiamas koreliacinis ryšys nustatytas tarp veislių pažeidimo miltlige intensyvumo ir derliaus. Tiesiogiai tarp ramularijos ir kitų ligų intensyvumo koreliaciniai ryšiai nenustatyti. Tik lyginant ramularijos intensyvumo procentinę dalį nuo viso pažeisto lapų ploto su kitų ligų intensyvumu, nustatytas vidutinis neigiamas ryšys tarp ramularijos procentinės dalies bei miltligės (r = -0,59**) ir fiziologinių dėmių intensyvumo (r = -0,61**).

Reikšminiai žodžiai: Ramularia collo-cygni, lapų ligos, vasariniai miežiai, veislių atsparumas, ligų tarpusavio sąveika.

ISSN 1392-3196

Ž. Liatukas, A. Leistrumaitė

Summary

A new leaf spot disease of spring barley caused by Ramularia collo-cygni Sutton et Waller was identified at the Lithuanian Institute of Agriculture in 2004. The disease was sparted after appearance of typical disease symptoms. The resistance to ramularia and other leaf diseases was different on 33 cultivars of spring barley. Disease severity on the tested barley cultivars at milk growth stage (BBCH 73-77) ranged from 0 to 20 percent. Ramularia severity on more than half of the tested cultivars did not exceed 5 percent. Four cultivars were diseased up to 20 percent. Adequate evaluation of resistance to ramularia was possible on cultivars resistant to powdery mildew and other leaf spot diseases. There were identified barley cultivars resistant to all leaf diseases. Such cultivars were ‘Jersey’, ‘Philadelphia’, ‘Wikingett’. No influence of ramularia on barley yield was determined. 

The highest negative correlation was found between powdery mildew severity and barley yield. The correlation between ramularia and severity other leaf diseases was not obtained in the case of direct comparison of disease severity data. A medium negative correlation (r = -0.59**) was obtained between powdery mildew severity, physiological leaf spots (r = -0.61**) and percent share of ramularia severity in all damaged leaf area. 

Key words: Ramularia collo-cygni, leaf diseases, spring barley, resistance of cultivars, interaction of diseases.

IV skyrius. ŽOLININKYSTĖ

El. p. jonas.slepetys@lzi.lt

Santrauka

Penki bandymai daryti 1993-2000 m. Lietuvos žemdirbystės institute lengvame drenuotame priemolio sekliau karbonatingame sekliau glėjiškame rudžemyje RDg8-k1. Tikslas – palyginti įprastą pašarinių motiejukų auginimą sėkloms su raudonaisiais anksty­vaisiais dobilais ir grynų bei patikslinti antsėlio ir tręšimo N₄₅ sėjos metų vasarą reikšmę jiems. Vidutinio vėlyvumo motiejukai ‘Gintaras II’ ir vėlyvieji ‘Vėlenis’ sėti gryni be antsėlio, gryni į miežius, dvinariuose mišiniuose su raudonaisiais ankstyvaisiais dobilais diploidais ‘Liepsna’ ir tetraploidais ‘Vyliai’. Pasėliai naudoti po trejus metus, mišiniuose sėkloms paliekant vyravusį narį. Dar dviejuose papildomuose bandymuose motiejukų sėklos imtos trečiametėse dobilienose N₀ ir N₄₅ fonuose, kuriuose minėtų dobilų pašarui sėta 2,5-5,0-7,5 ir 10,0 kg su 2,0 ir 4,0 kg ha^-1motiejukų ‘Gintaras II’. Nustatyti pasėlių piktžolėtumo pavasarį, šalutinės produkcijos, biologinio derliaus struktūros bei pirminio valymo sėklos kiekio ir kokybės rodikliai. Apskaičiuotas 100 % švarumo ir standartinio drėgnumo sėklos derlius bei motiejukų auginimo sėkloms būdų sąlyginis pelnas.

Nuo motiejukų ir dobilų veislių labai priklausė pirminio valymo sėklos piktžo­lėtumas, sėklos derlius ir pelnas. Grynų motiejukų ir jų su dobilais to nario, kuris vyravo, auginimas sėkloms 1-3 naudojimo metais visais atvejais buvo naudingas – sąlyginis pelnas siekė nuo 230 iki 1780 Lt ha^-1. Jis buvo vienodas ir didžiausias grynus motiejukus ‘Gintaras II’ įvairiai sėjus bei prižiūrėjus, o auginus juos sėkloms II ir III naudojimo metų ‘Liepsna’ ir III naudojimo metų ‘Vyliai’ dobilienose – mažesnis – atitinkamai 1,6 ir 3,2 karto. Motiejukus ‘Vėlenis’ grynus, ypač be antsėlio, auginti sėkloms buvo mažiau pelninga negu dobilienose ir žymiai mažiau pelninga, negu auginti sėkloms ‘Gintaras II’. Po dvejus metus pašarui naudotų abiejų veislių dobilų sėklinius motiejukus ‘Gintaras II’ trečiametėje dobilienoje patręšus N₄₅, pelnas padidėjo nuo 270/350 iki 540/680 Lt ha^-1.

Vidutinio vėlyvumo motiejukai sėkloms, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, gali būti auginami, suderinus įvairiu santykiu, specialiuose sklypuose ir papildomai dobilienose. Motiejukų ‘Vėlenis’ auginimo sėkloms perspektyvos neaiškios.

Reikšminiai žodžiai: pašariniai motiejukai, raudonieji dobilai, veislės, auginimo būdai, sėklos derlius, pelnas.

ISSN 1392-3196

V. Žemaitis

Summary

Five experiments were carried out on a drained light loamy Epicalcari-Epihypogleyic Cambisol (CMg-p-w-cap) at the Lithuanian Institute of Agriculture from 1993 to 2000 with a view to comparing conventional cultivation of timothy for seed in mixtures with clover and in pure stands and verifying the effect of the cover crop and N₄₅ fertilisation in the summer of the sowing year. An medium – late timothy cv. ‘Gintaras II’ and a late timothy cv. ‘Vėlenis’ were sown as follows: pure without a cover crop, pure into barely, in two – component mixtures with an early red diploid clover cv. ‘Liepsna’ and a tetraploid clover cv. ‘Vyliai’. The stands were used for three years. In mixtures the dominanting component was left for seed. In the other two experiments timothy seed was harvested in the third year clover field on N_o and N₄₅ backgrounds, where the above mentioned clover was sown for forage at 2.5-10 kg with 2 and 4 kg ha^-1 timothy cv. ‘Gintaras II’. Quantative and qualitive parameters of weed incidence in spring, by-produce, biological yield structure and pre-cleaned seed were estimated. Seed yield of 100 % purity and standard moisture and conditional profit of timothy growing for seed methods were calculated.

Timothy and clover cultivars had a different effect on the mentioned parameters. The most marked effect was identified on raw seed weed contamination, seed yield and profit. Cultivation of pure timothy and with the red clover of the predominating component for seed was beneficial in all the cases in the 1st-3rd year of use – conditional profit ranged from 230 to 1780 Lt ha^-1. It was consistently the highest in the treatments of pure timothy ‘Gintaras II’ differently sown and managed, and when growing for seed cv. ‘Liepsna’ of the 2nd and 3rd years of use and ‘Vyliai’ in the 3rd year of use generated a profit that was 1.6 and 3.2 times lower. To grow timothy cv. ‘Vėlenis’ for seed in a pure stand, especially without a cover crop, was less profitable than in mixtures with clover, and far less profitable than to grow ‘Gintaras II’ for seed. After two years of use of both clover cultivars for forage, having fertilised timothy cv. ‘Gintaras II’ with N₄₅ in the third year clover field the profit (increased from 270/350 to 540/680 Lt ha^-1).

Taking into account specific circumstances, cultivation of medium-late timothy for seed can be combinated at various ratios on special plots and supplementary in clover fields. The prospects for late timothy cv. ‘Vėlenis’ cultivation for seed are not clear.

Key words: timothy, red clover, cultivars, cultivation methods, seed yield, profit.

V skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA IR GENETIKA

El. p. genetik@lzi.lt

Santrauka

Ištirti peroksidazių (PO) ir superoksido dismutazių (SOD) elektroforetiniai spektrai raudonuosiuose dobiluose (Trifolium pratense L.), laukiniuose (Trifolium diffusum Ehrh.), kultūriniuose (Trifolium ambiguum Bieb.), rausvuosiuose dobiluose (Trifolium hybridum L.) ir jų tarprūšiniuose hibriduose. Lyginant Trifolium pratense ir Trifolium diffusum rūšis, rasta specifinių SOD ir PO komponentų, tuo tarpu T. ambiguum ir T. hybridum spektrai tapatūs. Hibridinių (T. pratense x T. diffusum ) populiacijų F₁, B₁F₂ ir B₂ F₃ dobilai turėjo visą arba dalinį tėvinių rūšių SOD ir PO komponentų rinkinį, kurį papildė originalūs, tik hibriduose atsirandantys komponentai. T. pratense x T. diffusum F₁ hibriduose aptikti du SOD spektrai, kurie patvirtina hibridinę jų prigimtį. Bekrosinėse linijose, kilusiose iš T. pratense x (T. pra­tense x T. diffusum ) kryžminimo, hibridiškumas buvo patvirtintas 49,6 % individų, kiti augalai SOD spektrus turėjo tokius pat kaip motininė rūšis. Tiriant PO polimorfizmą F₁ populiacijoje, hibridiškumas patvirtintas 96,7 %, likusių individų spektrai identiški T. pratense. Bekrosinėse B₁F₂ ir B₂ F₃ populiacijose 76,0 % augalų turėjo hibridinę prigimtį patvirtinančius, likę 24,0 % individų - motininės T. pratense rūšies spektrus. Nustatyta, kad T. pratense x T. diffusum hibridams atpažinti būtina abiejų fermentų (SOD ir PO), spektrų analizė.

T. ambiguum ir T. hybridum rūšyse tirti ir kitų fermentų: fosfogliukoizomerazių (PGI), glutamatoksalattransferazių (GOT), leucinaminopeptidazių (LAP) elektroforetiniai spektrai. Tarprūšiniuose T. ambiguum x T. hybridum hibriduose nustatyti du PGI spektrai, pagal kuriuos pavyko patvirtinti 60,8 % tirtų individų hibridiškumą. Dobilų T. ambiguum ir T. hybridum LAP bei GOT spektrai turi kiekvienai rūšiai būdingus komponentus, bet tarp­rūšiniai hibridai pagal šiuos spektrus identiški motininei T. ambiguum rūšiai.

T. pratense ir T. diffusum sėklų atsarginių baltymų elektroforetiniuose spektruose nustatyti dobilų rūšims būdingi (Rf 0,19 ir Rf 0,33) komponentai, specifiškai ženklinantys šias dobilų rūšis. Tarprūšinių F₁ hibridų baltymų spektre yra abiejų dobilų rūšių baltymų komponentai, patvirtinantys pastarųjų hibridiškumą. Bekrosinių B₁F₂ ir B₂F₃ hibridų baltymų spektrai dvejopi: I- tokie pat kaip T. pratense; II- T. pratense spektras, papildytas nauju Rf 0,16 komponentu, nebūdingu tėvinėms formoms.

Reikšminiai žodžiai: dobilai, tarprūšiniai hibridai, fermentai, sėklų baltymai, elektroforetiniai spektrai.

ISSN 1392-3196

V. Paplauskienė, G. Dabkevičienė

Summary

We analysed spectra of peroxidase superoxide dismutase (SOD) and (PO) in clover species and their interspecific hybrids. While comparing T. pratense L. and T. diffusum Ehrh. species we found specific SOD and PO components, while T. ambiguum Bieb. and T. hybridum L. spectra were identical. T. pratense x T. diffusum F₁, B₁F₂ and B₂ F₃ hybrids had a complete or partial set of SOD and PO components of parental species which was supplemented by original components occurring only in hybrids. In T. pratense x T. diffu­sum F₁ hybrids we detected SOD spectra of two types, which give a significant proof of their hybrid origin. In backcross lines derived from T. pratense x (T. pratense x T. diffusum ) crossing, hybridity was confirmed in 49.6 % of individuals, the other plants had a spectrum identical to parent species. When analysing PO polymorphism in F₁ population hybridity was confirmed in 96.7 % of plants, the rest of the individuals had a spectrum identical to that of T. pratense. In backcross B₁F₂ and B₂ F₃ populations 76.0 % of plants had a spectrum confirming their hybrid nature, the other 24.0 % of clover plants demonstrated only maternal T. pratense species spectrum. It was determined that in order to identify T. pratense x T. diffusum hybrids it is necessary to carry out polymorphism analysis of both isoenzymes SOD and PO.

T. ambiguum and T. hybridum species were also assayed for the electrophoretic spectra of the other enzymes: phosphoglucose isomerase (PGI), glutamate oxaloacetate transaminase (GOT), leucine aminopeptidase (LAP). Two PGI spectra were identified in interspecific T. ambiguum x T. hybridum hybrids, according to which we were able to confirm hybridity for 60.6 % of the individuals tested. LAP and GOT spectra of clover T. ambiguum and T. hybridum have species-specific components, but according to these spectra interspecific hybrids were identical to the maternal T. ambiguum species.

Electrophoretic spectra of T. pratense and T. diffusum seed storage proteins were found to possess clover species-characteristic components (Rf 0.19 ir Rf 0.33), specifically marking these clover species. Protein spectra of interspecific F₁ hybrids possess protein components of both clover species. T. diffusum specific Rf 0.33 component confirms hybridity of the latter. Protein spectra of backcross B₁F₂, B₂F₃ hybrids are of two types: I- identical to T. pratense; II- T. pratense spectrum, supplemented by a novel Rf 0.16 component non-specific to parental forms.

Key words: clover, interspecific hybrids, isoenzymes, seed proteins, electrophoretical spectra.

VI skyrius. VĖŽAIČIŲ FILIALUI – 70

El. p. filialas@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje aprašoma Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo 70 metų kūrimosi istorija, tyrimų sąlygos ir mokslinės veiklos raida. Trumpai apibūdinama mokslo plėtra, dirvožemio rūgštėjimo procesų, kalkinimo ir tręšimo sistemų, dirvožemio fizikinių, agrocheminių ir mikrobiologinių parametrų, biologinio azoto fiksacijos, sėjomaininių ir ilgalaikių žolynų sudarymo, atnaujinimo ir naudojimo bei agroekologiniais klausimais, augalų fiziologinių ir fitopatologinių procesų, žemės ūkio augalų auginimo technologijų ir žemdirbystės sistemų srityje.

Remiantis gausių tyrimų rezultatais ir sukaupta patirtimi, nuo 1961 m. visus kalkinimo darbus perėmė valstybė. Filiale sukuriami rūgščių dirvožemių kalkinimo, tręšimo ir žemės ūkio augalų agrotechnikos moksliniai pagrindai, paruošiama kalkinimo galimybių per apskritus metus koncepcija. Bandradarbiaujant su mokslo įstaigomis, šalyje organi­zuojamas dirvožemių pakartotinis kalkinimas.

Reikšminiai žodžiai: tyrimai, dirvožemio rūgštėjimas, kalkinimas, tręšimas, dirvo­tyra, žemės ūkio augalai, piktžolės ir ligų sukėlėjai, filialo istorija.

ISSN 1392-3196

S. Bernotas, E. Lapinskas

Summary

The article describes the 70 years history of the Vėžaičiai Branch establishment, experimental conditions and development of research activities. A short discussion of scientific development in the fields of research into soil acidification processes, liming and fertilizing systems, soil physical, agrochemical and microbiological parameters, biological nitrogen fixation, establishment, renovation and management of leys and long-term swards, agroecological issues, plant physiological and phytopathological processes, agricultural crops cultivation technologies and cropping is provided.

Based on the numerous research results and experience, all liming work has been taken over by the state since 1961. A scientific basis for acid soils liming, fertilization and agricultural crop and soil management has been created. A concept of year round liming has been elaborated. In co-operation with research institutions a repeated soil liming is organised in the country.

Key words: research, soil acidification, liming, fertilization, soil science, agricultural crops, weeds and disease causal agents, history of the branch.