I skyrius. DIRVOTYRA IR AGROCHEMIJA

El. p. analize@agrolab.lt

Santrauka

 Dirvožemio ėminiai seleno koncentracijai nustatyti imti iš Vidurio Lietuvos skirtingos granuliometrinės sudėties, rūgštumo, fosforingumo, kalingumo bei bazingumo dirvožemių.

Selenas iš dirvožemio ekstrahuotas uždaroje sistemoje virinant koncentruotoje azoto rūgštyje (HNO₃), nustatytas atominės absorbcijos spektrometru „Aanalyst 800”, naudojant beliepsnę grafitinę krosnelę ir lempą EDL.

Seleno koncentracija Vidurio Lietuvos dirvožemiuose yra maža. Atskirų rajonų dirvo­žemiuose vidutinė jo koncentracija humusingame sluoksnyje (0-20 cm) buvo nuo 0,100 ± 0,0200 iki 0,278 ± 0,0354 mg kg^-1 dirvožemio.

Rūgštokuose, mažo fosforingumo smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose seleno rasta vidutiniškai 0,134, o lengvuose, vidutinio sunkumo ir sunkiuose priemoliuose bei moliuose – 0,215-0,264, fosforinguose ir labai didelio fosforingumo dirvožemiuose – atitinkamai 0,115 ir 0,180-0,261 mg kg^-1.

Neutralaus rūgštumo ir šarmiškuose (pH 7,0-8,5), mažo fosforingumo smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose seleno rasta 0,133, o lengvuose, vidutinio sunkumo ir sunkiuose priemoliuose bei moliuose 0,158-0,240 mg kg^-1 seleno.

Mažo rūgštumo ir rūgštokuose (pH_KCl 5,1-6,0) smėliuose seleno rasta 0,106, o sunkiuose priemoliuose – 0,300 mg kg^-1. Seleno koncentracija labiau priklausė nuo dirvožemio granulio­metrinės sudėties, negu nuo rūgštumo bei fosforingumo.

Nustatyta, kad didelio bazingumo (125,30-295,2 mmol kg^-1) dirvožemiuose seleno yra 0,172-0,188 mg kg^-1, o mažiausio bazingumo dirvožemiuose – vidutiniškai tik 0,137 mg kg^-1.

Reikšminiai žodžiai : selenas, koncentracija, dirvožemis.

ISSN 1392-3196

A. Antanaitis, J. Lubytė, Š. Antanaitis, G. Staugaitis

Summary

Selenium concentration was measured in the soil samples taken from Central Lithuania’s soils differing in texture, acidity, contents of phosphorus, potassium and bases.

In order to extract selenium the soil samples were boiled in concentrated HNO₃ in a closed system. Selenium content was measured with an atomic absorption spectrometer “Aanalyst 800” using a flameless graphite furnace and EDL lamp.

Selenium concentration is low in Central Lithuania’s soils. In some regions average selenium concentration in humus-rich layer of soil (0-20 cm) was from 0.100±0.0200 to 0.278±0.0354 mg kg^-1.

Selenium concentration in slightly acid, containing low amounts of phosphorus sand and sandy loam soils was on average 0.134 mg kg^-1. Light loam, medium loam, clay loam and clay soils: 0.215-0.264 mg kg^-1. Soils rich and very rich in phosphorus: 0.115 and 0.180-0.261 mg kg^-1 accordingly.

Selenium concentration in neutral and alkaline, containing low amounts of phosphorus sand and sandy loam soils was 0.133 mg kg^-1. Light loam, medium loam, clay loam and clay soils: 0.158-0.240 mg kg^-1.

Selenium concentration in slightly acid and medium acid (pH 5.1-6.0) soils: sandy soils 0.106 mg kg^-1, clay loams 0.300 mg kg^-1. Selenium concentration depended on soil texture rather than acidity and amount of phosphorus.

Average concentration of selenium in soils with large amounts of bases (125.30-295.2 mmol kg^-1) was 0.172-0.188 mg kg^-1, and in soils with the lowest amount of bases  0.137 mg kg^-1.

Key words: selenium, concentration, soil, soil texture, acidity, phosphorus amount, potassium amount, amount of bases.  

 ISSN 1392-3196

El. p. vaisvila@nora.lzua.lt

Santrauka

Tinkamiausio analizavimo metodo parinkimui moreninės, fliuvioglacialinės ir limnoglacialinės kilmės dirvožemiuose kalio kiekiams analizuoti buvo naudoti acetato-laktato (A-L metodas); 2% NaHCO₃ + 0,76% (NH₄)₂SO₄; 0,01M CaCl₂; 0,03% MgSO₄; 2N HCl; 0,5M CH₃COONH₄+0,05M CH₃COOH+0,02M Na₂EDTA (pH 4,65) ir 0,5M CH₃COONH₄+0,05M CH₃COOH+0,02M Na₂EDTA (pH 7,0) tirpalai.

Judriojo kalio kiekiai dirvožemyje, nustatyti įvairiose ištraukose, tampriai ir patikimai (h=0,75-0,92) priklausė nuo šio elemento kiekio, nustatyto A-L metodu moreninės ir fliuvioglacialinės kilmės dirvožemiuose, o limnoglacialinės kilmės dirvožemiuose – silpniau, ir jų priklausomumas nuo ekstrahavimo tirpalo buvo nedėsningas.

Smėlingame priemolyje atskirų augalų derliaus priedai, gauti dėl kalio trąšų, ne visuomet statistiškai patikimai priklausė nuo dirvožemio kalio. Vidutinio tamprumo priklausomumo ryšiai su beveik visose tyrimuose naudotose ištraukose nustatytais kalio kiekiais gauti auginant vienametes žoles ir cukrinius runkelius. Įvertinus vidutinį sėjomainos derlių, jo priedai dėl kalio trąšų iš esmės priklausė nuo dirvožemio kalingumo. Tamprūs (h=0,70-0,79) priklausomumo ryšiai gauti tarp apykaitos energijos priedų ir dirvožemio kalingumo, nustatyto acetatinėje-laktatinėje, natrio bikarbonato, kalcio chlorido ir magnio sulfato ištraukose.

Dulkiškame priemolyje nuo kalio kiekio dirvožemyje labiausiai priklausė dėl kalio trąšų gautas bulvių derliaus priedas, ypač kai kalio kiekis buvo nustatytas 0,03% MgSO₄, 0,01M CaCl₂ bei acetato-laktato ištraukose,  taip pat nuo kalio kiekio gerai priklausė miežių derliaus priedas, kai šis elementas buvo nustatytas A-L metodu.

Žemės ūkio augalų derliaus (ypač vidutiniai apykaitos energijos) priedai dėl kalio trąšų labiausiai priklausė nuo kalio kiekio dirvožemyje, nustatyto 0,01M CaCl₂ ir 0,03% MgSO₄ ištraukose, tačiau atsižvelgiant į metodo universalumą ir juo gautų duomenų tikslumą, pirmenybę reikėtų teikti acetato-laktato ištraukai. Be to, šiais metodais nustatyti kalio kiekiai dirvožemyje pakankamai gerai priklausė ir nuo A-L ištraukoje ištirpintų šio elemento kiekių. Todėl greta acetato-laktato ištraukos, kalio kiekiui nustatyti galima naudoti ir 0,01M CaCl₂ bei 0,03% MgSO₄ tirpalus.

 Reikšminiai žodžiai: kalio analizavimo metodai, dirvožemis, augalai, kalio trąšų efektyvumas.

ISSN 1392-3196

J. Mažvila, A. Antanaitis, J. Arbačiauskas, J. Lubytė, T. Adomaitis, V. Mašauskas,  Z. Vaišvila

Summary

The most suitable analysis method for measuring of potassium in soils of moraine, fluvic and glacial lacustrine origin was selected from the following group: A-L method, 2% NaHCO₃ + 0.76% (NH₄)₂SO₄; 0.01M CaCl₂; 0.03% MgSO₄; 2N HCl; 0.5M CH₃COONH₄+0.05M CH₃COOH+0.02M Na₂EDTA (pH 4.65) ir 0.5M CH₃COONH₄+0.05M CH₃COOH+0.02M Na₂EDTA (pH 7.0) solutions.

The amounts of available potassium in the soil, measured in different extracts, correlated significantly and strongly (η=0.75-0.92) with the amount of potassium measured using A-L methods, when soils were  of moraine and fluvic origin. The correlation was less for soils of glacial lacustrine origin, here the dependence on extraction was irregular.

Yield increase of different crops, cultivated on sandy loam soils due to potassium fertilization did not always statistically significantly correlated with potassium in the soil. Medium strong correlation with potassium amounts measured was found for almost all extracts used when annual grass and sugar beet crops were cultivated. The average yield increase for the whole crop rotation depended mainly on potassium content in the soil. Strong (η=0.7-0.79) correlation was found between metabolizable energy increase and potassium content in soil, measured in extracts A-L, sodium bicarbonate, calcium chloride and magnesium sulphate.

Among the crops cultivated on silty loam soils the best correlation was identified between potassium content in the soil and potato yield increase due to potassium fertilization, especially in the cases where potassium was measured in magnesium sulphate, calcium chloride and A-L extracts. Barley yield increase correlated well if potassium was measured using A-L method.

An A-L extract should be given the priority from the point of view of universality and accurancy of data obtained. On the other hand, increase of crop yield, especially the average increase of metabolic energy due to the potassium fertilization were correalating best to potassium amount in soil measured in calcium chloride and magnesium sulphade extracts. In addition, potassium amounts in the soil measured using the aforementioned methods correlated quite well with potassium amounts dissolved in A-L extract. Therefore, besides A-L extract one may use calcium chloride and magnesium sulphate solutions for measuring of potassium amounts.

 Key words: potassium analysis methods, soil, crops, efficacy of potassium fertilizers. 

ISSN 1392-3196

El. p. nijole@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Bandymas darytas Vakarų Lietuvoje. Dirvožemis - tipingas paprastasis  išplautžemis – Orthi-Haplic Luvisol (IDp-t ). Po kalkinimo dirvožemio pH_KCl 6,2, judriojo fosforo – 92, o judriojo kalio – 165 mg kg^-1.

Pakalkintos ganyklos dirvožemyje baltieji dobilai geriausiai plito, patręšus ganyklinį žolyną P₃₀K₆₀, P₆₀K_90-120 normomis. Vidutiniais duomenimis, jų buvo 34-38 %. Daugiausiai sausųjų medžiagų gauta, patręšus ganyklą P₃₀K₃₀ norma. Tarp žolės sausųjų medžiagų derliaus ir kalio kiekio dirvožemyje buvo stiprus (h = 0,715-0,925) koreliacinis ryšys. Didžiausią įtaką žolės sausųjų medžiagų derliui turėjo K₃₀ norma (P₃₀N₆₀ fone), kuri derlių nulėmė 95 %.

Organinių ir mineralinių medžiagų kiekis žolės sausųjų medžiagų derliuje patenkino produktyvių galvijų reikmes. Tačiau patręšus P₆₀K_90-120, beveik visais metais ir ganymais viršyta leistina 3 % kalio riba. Dėl P₆₀K₉₀ normos įtakos žolės sausųjų medžiagų derliuje 0,36 % sumažėjo žalių riebalų, 1,06 % - žalių pelenų, o padaugėjo fosforo ir kalio (0,07 % fosforo ir 0,38 % kalio), palyginus su netręštu variantu. P₆₀K₆₀ norma 1,9 % padidino žalios ląstelienos kiekį.

Kalio migracijos tyrimai dirvožemyje rodo, kad išbėrus trąšas ant ganyklos paviršiaus, judrusis kalis kaupiasi 10 cm dirvožemio sluoksnyje. Didėjant kalio trąšų normai nuo K₃₀ iki K₁₂₀, judriojo kalio dirvožemyje kasmet daugėja. Tarp judriojo kalio kiekio ir dirvožemio pH   10 cm gylyje nustatytas vidutinio stiprumo (h = 0,449-0,561), o gausiai patręšus (P₆₀K₁₂₀) ir stiprus (h = 0,836) koreliacinis ryšys.

 Reikšminiai žodžiai: žolės derlius, kokybė, botaninė sudėtis, kalis.

ISSN 1392-3196

N. Daugėlienė

Summary

The experiment was carried out in western Lithuania on a Orthi-Haplic Luvisol (IDp-t). After liming the soil contained pH_KCl 6.2, mobile phosphorus (P₂O₅) 92, and mobile  (K₂O) potassium 165 mg kg^-1.

In the soil of limed pasture white clover spread the best in the treatments where pasture sward was applied with P₃₀K₆₀, P₆₀K_90-120 rates. Averaged data suggest that white clover accounted for 34-38 %. The highest dry matter yield was obtained having fertilized the pasture with P₃₀K₃₀ rate. A strong correlation (h = 0.715-0.925) was identified between dry matter yield of herbage and potassium content in the soil. The rate K₃₀ (on the background of P₃₀N₆₀) had the greatest effect on the dry matter yield of herbage, which determined the yield by 95 %.

The content of organic and mineral matter (except for potassium) in the dry matter yield of herbage met the needs of productive cattle. Having fertilized with P₆₀K_90-120, the permissible potassium level was exceeded by 3 % almost in all years and grazings. Under the effects of P₆₀K₉₀ rate the following decline occurred in the dry matter yield: crude fat by 0.36 %, crude ash by 1.06 %, while the contents of phosphorus and potassium increased by 0.07 % and 0.38 %, respectively compared with the unfertilized treatment. P₆₀K₆₀ rate increased the content of crude fibre by 1.9 %.

Investigation of potassium migration in the soil showed that when fertilizers were spread on the surface of the pasture, mobile potassium tended to accumulate in the 10 cm soil layer. When increasing potassium fertilizer rate from K₃₀ to K₁₂₀, the content of mobile potassium in the soil increased annually. A medium strong correlation (h = 0.449-0.561) was identified between mobile potassium content and soil pH in the 10 cm depth, while in the abundantly fertilized treatments (P₆₀K₁₂₀) a strong correlation (h = 0.836) was determined. 

Key words: pasture yield, quality, botanical composition, potassium. 

 ISSN 1392-3196

El. p. analize@agrolab.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centre 1998-2002 m. daryti tyrimai, siekiant nustatyti įvairių formų sunkiųjų metalų (Cr, Cd, Pb, Ni) ir mikroelementų (Cu, Zn, Mn, Fe) kiekius ir pokyčius dirvožemyje, atsižvelgiant į tręšimo intensyvumą ir koreliacinius ryšius tarp jų. Nagrinėjami įvairių formų sunkiųjų metalų ir mikroelementų koncentracijų pasiskirstymo dėsningumai įvairiuose dirvožemio sluoksniuose ir jų koreliaciniai ryšiai. Skirtinguose pagal genezę, granuliometrinę sudėtį, rūgštumą dirvožemiuose ėminiai paimti iš 0-20, 20-40, 40-60, 60-90 cm sluoksnių Skėmių (Radviliškio r.), Kriūkų (Šakių r.), Rumokų (Vilkaviškio r.) ir Vokės (Vilniaus r.) tręšimo bandymuose. Juose sunkiųjų metalų suminės koncentracijos nustatytos HNO₃-HF-HClO₄, tirpiosios – 2 M HNO₃ ir judriosios formos – amonio acetato buferiniame tirpale, kurio pH 4,8. Augalų pasisavinami mikroelementai Cu ir Fe analizuoti 1 M HCl tirpale, Mn – 0,05 M H₂SO₄ ir Zn – amonio acetatiniame buferiniame tirpale, kurio pH 4,8.

Cr, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Mn ir Fe suminių ir tirpiųjų 2 M HNO₃ formų koncentracija ir jos pasiskirstymas įvairiuose sluoksniuose labiausiai priklausė nuo dirvožemio genezės ir granuliometrinės sudėties. Mažesnė jų koncentracija buvo fliuvoglacialiniame priesmėlio (IDp) Vokės ir smėlingame lengvo priemolio (RDg4-k1) Skėmių, didesnė – limnoglacialinės kilmės dulkiškame lengvo priemolio (IDg8-k) Rumokų, o didžiausia – dulkiškame vidutinio sunkumo priemolio (RDg4-k1) Kriūkų bandymų dirvožemyje.

Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad sunkiųjų metalų ir mikroelementų judriosioms formoms analizuoti įvairiuose dirvožemiuose (karbonatinguose ir nekarbonatinguose) gerai tinka amonio acetato buferinis tirpalas, pH 4,8. Ilgalaikis tręšimas net ir didelėmis NPK normomis darė nežymų poveikį įvairių formų sunkiųjų metalų ir mikroelementų susikaupimui dirvožemyje, išskyrus suminius Cr, Ni ir Pb Skėmių (28 m.) tręšimo bandyme.

Koreliacinė regresinė duomenų analizė rodo, kad ryšiai tarp įvairių sunkiųjų metalų formų 0-20 cm dirvožemio sluoksnyje yra įvairaus stiprumo (r = 0,07-0,91) ir dažniausiai patikimi.

Reikšminiai žodžiai: sunkieji metalai, mikroelementai, dirvožemis, metodai, tirpikliai, koncentracija, tręšimas.

ISSN 1392-3196

J. Lubytė, A. Antanaitis, T. Adomaitis, J. Mažvila, Z. Vaišvila, J. Arbačiauskas

Summary

In order to find the most suitable method for determining the concentration of heavy metals and microelements as well as the correlation of their different forms in Lithuania’s soils, special trials were carried out during 1998-2002. We investigated Lithuania’s soils differing in genesis, texture and reaction. The samples were collected in Skėmiai (Radviliškis dist.), in the moraine deposits sandy light loam Epicalcari - Endohypogleyic Cambisols(CMg-n-w-cap), in Kriūkai (Šakių dist.) in the glacial lacustrine deposits silty medium loam with clay in deeper  layers  Epicalcari - Endohypogleyic Cambisols (CMg-n-w-cap) and in Rumokai (Vilkaviškis dist.) in the glacial lacustrine deposits silty light loam and medium loam with clay  in deeper layers Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols (LVg-p-w-cc). Fertilization trials were conducted by the Agrochemical Research Centre. The soil samples, taken from the field crop rotation at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture in he fluvioglacial deposit sandy loam with calcari gravel in deeper layers Orthi-Haplic Luvisols (LVh-or) were used as well.

General forms of heavy metals and microelements in soil samples were determined in – HNO₃-HF-HClO₄, soluble – 2 M HNO₃ and mobile forms in ammonium acetate buffer solution (AAB) with pH 4.8. The following microelements absorbed by plants were determined: Cu, Fe – 1 M HCl in solution, Mn – 0.05 M H₂SO₄ and Zn in ammonium acetate buffer solution with     pH 4.8.

The content and correlation of different forms of heavy metals and microelements in the soils are discussed in the paper.

Mineral NPK fertilizers slightly changed the concentrations of heavy metals and microelements in soils. Meanwhile in the long-term (28 years) Skėmiai crop rotation fertilization trial, where total Cr (in 0-20 cm layer) in fertilized plots increased by 34.2, Pb – 24.3, Ni – 21.9, Mn – 17.4 % , mobile forms of Cu and Mn – twice, and Fe – 1,2 times.

Key words: heavy metals, microelements, soil, methods, solvents, concentration, fertilization.

ISSN 1392-3196

El. p. perlojabst@varena.omnitel.net

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje lengvos granuliometrinės sudėties paprastajame išplautžemyje (Ide-p) 1996-2002 m. tirta įvairių įsėlinių sideracinių augalų žalios masės ir mėšlo įtaka bei jų užarimo laikas bulvių produktyvumui  ir jų poveikis miežiams. Į žieminius rugius buvo įsėti sideraciniai augalai: paprastosios šunažolės, daugiamečiai lubinai, raudonieji dobilai, seradėlės ir vienametės svidrės.

Nustatyta, kad sideraciniai vienamečiai augalai žalios masės derlių išaugino 1,8 karto mažesnį (vid. 3,2 t ha^-1) negu daugiamečiai, iš jų rudenį ir pavasarį gauta dobilų atitinkamai 7,2 ir 5,3 t ha^-1, paprastųjų šunažolių – 5,6 ir 5,8 t ha^-1, lubinų – 4,7 ir 4,3 t ha^-1. Organinių trąšų užarimo laikas bulvėms turėjo mažai įtakos  jų derliui. Abiejuose fonuose bulvių derlius padidėjo iš esmės – nuo 1,9 iki 2,8 t ha^-1 užarus mėšlą ir daugiamečius lubinus. Nuo šunažolių žaliosios trąšos bulvių derlius padidėjo 1,2 ir 1,5 t ha^-1. Po raudonųjų dobilų bulvių derlius padidėjo        1,3 t ha^-1 biomasę įterpus tik pavasarį. Miežiams esminės įtakos turėjo rudenį priešsėliui užarta paprastųjų šunažolių ir lubinų žalioji masė bei mėšlas, o pavasarį – tik mėšlas.

Reikšminiai žodžiai: įsėliniai sideraciniai augalai, žalioji trąša, mėšlas, bulvių produktyvumas, miežių derlius.

ISSN 1392-3196

A.Baniūnienė, V.Kupčinskas, V.Žėkaitė

Summary

A series of field experiments was carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Perloja Experimental Station on a light-textured haplic luvisol over the period 1996-2002 with a view to ascertaining the effects of green mass of various undersown green manure plants and farmyard manure and their ploughing-down time on the productivity of potatoes and their impact on barley. Winter rye was undersown with the following green manure plants: orchard grass, perennial lupine, red clover, bird’s foot, and annual ryegrass.

Experimental evidence suggests that annual green manure plants produced by 1.8 times lower green mass yield (on average 3.2 t ha^-1) compared with perennial plants. The yield of clover harvested in autumn and spring amounted to 7.2 and 5.3 t ha^-1, respectively, of orchard grass – 5.6 and 5.8 t ha^-1, respectively, of lupine – 4.7 and 4.3 t ha^-1, respectively. The time of organic fertiliser ploughing-down for potatoes had an insignificant effect on their yield. On both backgrounds potato yield significantly increased from 1.9 to 2.8 t ha^-1 having ploughed-down farmyard manure and perennial lupine. Green manure of orchard grass increased potato yield by 1.2 and 1.5 t ha^-1. After red clover potato yield increased by 1.3 t ha^-1 having incorporated the biomass only in spring. Barley was significantly affected by autumn ploughed-down green mass of orchard grass and lupine for the preceding crop and by farmyard manure, while in spring a significant effect was exerted only by farmyard manure.

Key words: undersown green manure plants, green manure, farmyard manure, potato productivity, barley yield.

II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ IR AUGALININKYSTĖ

El. p. vytautas@lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute, Dotnuvoje, atliekamas trumpų sėjomainų rotacijų parinkimo bandymas, kuriame 2001-2003 m. tirtas sliekų skaičius ir masė. Atskirais tyrimų metais sliekų gausumas buvo skirtingas: 2001 m. rasta vidutiniškai 58,6 vnt. m^-2, 2002 ir  2003-iaisiais – atitinkamai 90,5 ir 41,1 vnt. m^-2.

Sliekų gausumas priklausė nuo rotacijos trumpinimo, priešsėlio parinkimo ir nuo to, kiek metų augalai gali būti auginami toje pačioje vietoje. Vidutiniais trejų metų duomenimis, keturlaukėje, trilaukėse ir dvilaukėse sėjomainose sliekų skaičius nuosekliai mažėjo – atitinkamai 64,3, 62,1 ir 57,7 vnt. m^-2. Vasarinių miežių, cukrinių runkelių, žirnių sėjomainų pasėliuose 2001-2003 m. sliekų rasta vidutiniškai atitinkamai 66,9, 67,7 ir 61,4 vnt. m^-2, o po žieminių kviečių – 53,4 vnt. m^-2.

Vidutiniais 2001-2002 metų duomenimis, trumpinant sėjomainų rotacijas nuo keturių iki trijų ar dviejų narių, patvarūs agregatai turėjo tendenciją gausėti. Vandenyje patvarių agregatų >0,25 mm daugiausia buvo po vasarinių rapsų – 60,4 proc., mažiausiai – po cukrinių runkelių –53,8 procento.

Reikšminiai žodžiai: sėjomainos rotacija, sliekai, dirvožemio struktūra.

ISSN 1392-3196

V. Seibutis, A.Magyla

Summary

An experiment on the choice of short rotations is being conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva. During the period 2001-2003 the tests were focused on the number of earthworms and their mass. In individual experimental years the abundance of earthworms was varied: in 2001 the number amounted to on average 58.6 earthworms m^-2, in 2002 and 2003 to 90.5 and 41.1 earthworms m^-2, respectively.

The abundance of earthworms depended on the shortening of the rotation, choice of he preceding crop, and on how long the crops can be grown in the same place. Averaged tree years’ data suggest that in the four-course, three-course, and two-course crop rotations the number of earthworms consistently declined: 64.3, 62.1 and 57.7 earthworms m^-2, respectively. During the period 2001-2003 the stands of barley, sugar beet, peas rotations contained on average 66.9, 67.7, and 61.4 earthworms m^-2, respectively, and after winter wheat 53.4 earthworms m^-2.

Averaged experimental findings from 2001-2002 indicate that when crop rotations are shortened from 4 to 3 and 2 members, a trend of stable aggregates increasing is noted. The highest content of water stable aggregates >0.25 mm was identified after spring oilseed rape  60.4 per cent, whereas the lowest content was estimated after sugar beet 53.8 per cent.

Key words: crop rotation, earthworms, soil structure.

ISSN 1392-3196

El. p. joniskelio_lzi@post.omnitel.net

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje 1996-2000 metais giliau karbonatingame giliau glėjiškame rudžemyje (Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol) atlikti kompleksiniai lauko tyrimai, siekiant nustatyti priešsėlių ir žaliųjų trąšų įtaką dirvožemio agrocheminių savybių kitimui, auginant skirtingų grandžių javus. Tirta raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.), mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa L.), vikių ir avižų mišinio (Vicia sativa L., Avena sativa L.) bei jų žalios masės, panaudotos žaliajai trąšai, poveikis dirvožemio savybėms. Nustatyta, kad užarus raudonųjų dobilų, mėlynžiedžių liucernų biomasę, į dirvožemį įterpta azoto atitinkamai 179,7 ir 349,0 kg ha^-1. Tai lėmė įterptos biomasės siauresnis anglies ir azoto santykis negu vikių ir avižų mišinio. Auginant varpinius javus skirtingose grandyse, įterptų organinių medžiagų mineralizacija sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemyje vyko lėtai, todėl nustatytas nedidelis mineralinio azoto kiekis. Po javų auginimo trimetėse grandyse dirvožemio organinės anglies ir ypač bendrojo azoto sumažėjo. Teigiamą organinės anglies balansą palaikė tręšimas mėšlu. Judriųjų fosforo ir kalio mažėjo, ypač variantuose, tręštuose mineralinėmis azoto trąšomis.

Reikšminiai žodžiai: sunkus priemolis, priešsėliai, žaliosios trąšos, azotas, organinė anglis, javų grandis.

ISSN 1392-3196

A. Arlauskienė, S. Maikštėnienė

Summary

During the period 1996-2000 complex field experiments were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Joniškėlis Experimental Station on an Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol. The objective of the experiments was to identify the effects of preceding crops and green manure on the variation of soil agrochemical properties when growing cereals in different sequences. The impact of red clover (Trifolium pratense L.), sown lucerne (Medicago sativa L.), and vetch and oats mixture (Vicia sativa L., Avena sativa L.) and their green material used as green manure on soil properties was estimated. Experimental evidence suggests that with red clover and sown lucerne biomass the soil received 179.7 and 349.0 kg ha-1 nitrogen, which determined a narrower ratio of carbon to nitrogen of the incorporated biomass compared with that of vetch and oats mixture. When growing cereals in different sequences, mineralisation of the incorporated organic matter in the soil was slow, therefore a small content of mineral nitrogen was identified. The content of organic carbon, and especially total nitrogen, declined after cereals cultivation in three-year sequences. A positive balance of organic carbon was maintained by farmyard manure application. The content of mobile phosphorus and potassium declined, especially in the treatments, applied with mineral nitrogen fertilizers.

Key words: heavy loam, preceding crops, green manure, nitrogen, organic carbon, cereal sequence.

ISSN 1392-3196

El. p. sekretoriatas@voke.lzi.lt

Santrauka

Paprastųjų varpučių (Elytrigia repens (L.) Nevski) augimo dinamika žieminiuose rugiuose, bulvėse, vasariniuose miežiuose, vasariniuose miežiuose su daugiamečių žolių įsėliu, pirmų naudojimo metų daugiametėse žolėse, juodajame pūdyme ir nedirbamoje dirvoje buvo tirta 1997-1999 m. LŽI Vokės filiale paprastajame priesmėlio išplautžemyje (IDp). Agrotechnika įprasta, cheminės priemonės nenaudotos.

Nustatyta, kad paprastieji varpučiai sparčiausiai dauginosi nedirbamoje dirvoje ir pirmų naudojimo metų daugiametėse žolėse, o labiausiai sumažėjo juodajame pūdyme, kuriame rudenį šakniastiebių ilgis buvo 47, o masė net 53 kartus mažesni, palyginus su nedirbama dirva.

Vasariniuose miežiuose ir juose su daugiamečių žolių įsėliu dėl pavasarinio žemės dirbimo, o bulvėse dar ir dėl pasėlių priežiūros varputėtumas vegetacijos viduryje buvo gerokai sumažėjęs, bet rudeniop vėl padidėjo, ypač bulvėse. Mažiausi paprastųjų varpučių pokyčiai buvo žieminių rugių pasėliuose.

Reikšminiai žodžiai: piktžolės, paprastieji varpučiai (Elytrigia repens), šakniastiebiai, augimo dinamika.

ISSN 1392-3196

I. Kavoliūnaitė, E. Paliulytė

Summary

Growth dynamics of Elytrigia repens was studied during the period 1997-1999 at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture on a haplic luvisol sandy loam soil.

The objective of the study was to determine the growth dynamics and development regularities of Elytrigia repens in different agrophytocenoses, such as  winter rye, potato, spring barley, undersown spring barley, perennial grasses, bare fallow and untilled soil.

The highest increase in Elytrigia repens was identified in untilled soil and in the first-year perennial grasses. Disappearance of Elytrigia repens was most noticeable in bare fallow (Fig. 1). In untilled soil the amount of Elytrigia repens by autumn increased 6.4-7.2 times, the rhizome length per hectare reached 377 km and the air-dry weight amounted to 747 kg. In the first-year perennial grasses the amount of Elytrigia repens rhizomes in the course of the growing season increased 2-3 times. In autumn, rhizome weight per hectare was as high as 650 kg. Conditions for Elytrigia repens stem growth in perennial grasses were worse.

In winter rye, conditions for Elytrigia repens growth and development were not favourable. The rhizome length of Elytrigia repens in spring barley and undersown spring barley decreased 2.2 and 1.8 times and weight 1.8 and 1.6 times, respectively.

In potato, conditions for Elytrigia repens spread were favourable. Its stem number and rhizome weight at potato harvesting time increased 1.8 times.

In bare fallow, with intensive soil cultivation, only scanty amounts of Elytrigia repens remained. In autumn, rhizome length per hectare amounted to 8 km and air-dry weight – 14 kg.

Key words: weeds, Elytrigia repens, rhizomes, growth dynamics.

ISSN 1392-3196

 ²Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. alvyra@lzi.lt

Santrauka

Kompleksiniai tyrimai, siekiant dirvožemio biologinių ir cheminių savybių gerinimo, daryti 1998-2002 metais Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Joniškėlio bandymų stotyje limnoglacialiniame sunkaus priemolio ant dulkiškojo molio glėjiškame rudžemyje. Tirta: A. Sėjomainos su skirtinga žieminių ir vasarinių augalų pasėlių struktūra (0, 25, 50, 75 ir 100 % žieminių augalų), auginant jose vienametes ir daugiametes žoles, vasarinius ir žieminius kviečius, kvietrugius bei miežius; B. Pagrindinio žemės dirbimo sistemos – įprasta (verstuvinis arimas visiems augalams) ir tausojanti (verstuvinis arimas kviečiams po žolių ir žemės dirbimas be arimo augalams, augintiems po javų).

Nustatyta, kad nuo tausojančio žemės dirbimo dirvožemyje padidėjo amonifikuojančių mikroorganizmų, mineralinį azotą asimiliuojančių bakterijų, mikromicetų paplitimas ir invertazės aktyvumas, huminių rūgščių ir humuso kiekis, humifikacijos laipsnis, sumažėjo sporinių bakterijų ir organinės medžiagos mineralizacijos intensyvumas, tačiau 6,4 % sumažėjo vidutinis javų grūdų derlingumas, palyginus su įprastu dirbimu. Pagal augalų produktyvumą, tausojantis žemės dirbimas buvo lygiavertis įprastam sėjomainose, kur žieminiai augalai sudarė 50, 75 ir 100 % jų ploto.

Žieminių augalų ploto sėjomainoje didinimas turėjo mažesnę teigiamą įtaką dirvožemio biologinėms ir cheminėms savybėms, negu žemės dirbimo sistemos, tačiau lėmė bendrąjį vidutinį augalų produktyvumo padidėjimą iki 44,7 %.

Reikšminiai žodžiai: sunkus priemolis, sėjomainos, žemės dirbimas, humusas, mikrobo-loginis aktyvumas, augalų derlius.

ISSN 1392-3196

A. Velykis, A. Satkus, A. Šlepetienė, A. Svirskienė

Summary

Seeking to improve the soil biological and chemical properties complex investigations were carried out over the period 1998-2002 at the  Lithuanian Institute of Agriculture’s Joniškėlis Research Station on a glacial lacustrine clay loam on a silty clay Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol.

Design of the trial: A. Rotations with a different structure of winter and spring crops (0, 25, 50, 75 and 100 % of winter crops), growing annual and perennial grass, spring and winter wheat, triticale and barley; B. Primary soil tillage systems - conventional (mouldboard ploughing for all crops) and sustainable (mouldboard ploughing for wheat after grass and ploughless soil loosening for crops grown after cereals).

Application of the sustainable soil tillage system resulted in an increase in the occurrence of ammonifying microorganisms, content of bacteria assimilating mineral nitrogen, micromycetes and activity of invertase, amount of humic acids and humus, and in a reduction of spore-forming bacteria and intensity of organic matter mineralisation. Moreower the cereals grain yield decreased by 6.4 % compared with the conventional tillage. Sustainable soil tillage was equivalent to conventional tillage according to the crop productivity in the rotations containing 50, 75 and 100 % of winter crops.

Expansion of winter crop area in the rotation had a lesser positive effect on soil biological and chemical properties compared with the effects of soil tillage systems however dermined an increase in the crop productivity up to 44.7 %.

Key words: clay loam, rotations, soil tillage, humus, microbiological activity, crop yield.

ISSN 1392-3196

El. p. upyte@lzi.lt

² Lietuvos žemės ūkio universitetas

El. p. vytas@nora.lzuu.lt

Santrauka

Šakių rajono Kriūkų žemės ūkio bendrovėje (ŽŪB) 1997-2000 m. ir Lietuvos  žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotyje 1999-2001 m. daryti bandymai, siekiant ištirti agrotechnikos veiksnių įtaką pluoštinių linų pasėlių biometriniams rodikliams. Linų veislės: ‘Ariane’ Kriūkuose, ‘Baltučiai’ Upytėje.

Nustatytas linų pasėlių biometrinių rodiklių parametrų tarpusavio tamprus ryšys. Jei optimalaus tankumo (14-16 mln. ha^-1) pasėliuose linų stiebelių vidutinis bendras ilgis buvo 90-100 cm, o jų diametras – 1,25-1,50 mm, tai retesniuose (6,5-8,0 mln. ha^-1) pasėliuose stiebeliai išaugdavo net iki 115-120 cm ilgio, o jų vidutinis diametras siekė 2,5-3,0 mm. Padidinus pasėlių tankumą iki 18-20 mln. ha^-1, stiebelių ilgis sumažėdavo iki 80-85 cm, o jų diametras – iki 1,00-1,15 mm. Padidinus fosforo kalio trąšų normą, nors ir didėjo pasėlių tankumas, tačiau turėjo ir teigiamos įtakos stiebelių ilgiui bei storiui. Padidinus sėklos normą, visais atvejais mažėjo stiebelių ilgis ir jų diametras. Linų sėklos beicavimas iš esmės mažino pasėlių retėjimą, didino stiebelių ilgį ir mažino jų diametrą. Linų pasėlių purškimas fungicidais neturėjo esminės įtakos linų pasėlių biometriniams parametrams.

Reikšminiai žodžiai: pluoštiniai linai, agrotechnikos veiksniai, biometriniai rodikliai.

ISSN 1392-3196

E. Gruzdevienė, M. Bastys, V. Liakas, A. Šiuliauskas

Summary

Field experiments were carried out at the Kriūkai agricultural company during 1997-2000 and at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Upytė Experimental Station during 1999-2001 with a view to testing the effects of cultural practices on the biometrical indicators of fibre flax varieties ‘Ariane’ (in Kriūkai) and ‘Baltučiai’ (in Upytė).

A strong correlation between the parameters of biometrical measurements was identified. In the flax crops with an optimal stand density (14-16 million ha^-1) the average length of flax stems was 90-100 cm and the stem diameter 1.25-1.50 mm. In the crops with a lower stand density (6.5-8.0 mln.ha^-1) the stems were as high as 115-120 cm, and their average diameter was 2.5-3.0 mm. Having increased the stand density to 18-20 million ha^-1 the stem length declined to 80-85 cm, and their diameter to 1.00-1.15 mm. Although enhancement of phosphorus and potassium fertiliser rates tended to increase flax stand density, it also had a positive effect on stem length and stem thickness. Seed rate increasing in all cases reduced stem length and diameter. Treatment of flax seed significantly declined thinning out of crops, increased stem length and declined the stem diameter. Fungicidal treatment of flax crops did not have any significant effect on the biometrical parameters of flax crops.

Key words: fibre flax, factors of cultural practices, biometrical indicators.

III skyrius. ŽOLININKYSTĖ

El. p. rskuod@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje pateikti žolynų botaninės sudėties nustatymo svorio ir saujų (De Vries) metodais palyginimo duomenys. Analizuojami ilgalaikių ir trumpalaikių žolynų bei natūralių pievų botaninės analizės duomenų palyginimo statistiniai rodikliai. Svorio ir saujų metodais gauti botaninės analizės duomenų rezultatai yra susiję stipriais koreliaciniais ir regresiniais ryšiais, todėl tarpusavyje palyginami. Geriausi statistiniai rodikliai gauti analizuojant natūralių pievų botaninės sudėties rodiklius. Tyrimai rodo, kad, vertinant žolynų botaninę sudėtį, galima naudotis abiem metodais atsižvelgiant į tyrimų tikslą. Saujų metodo pritaikymo galimybės platesnės, todėl šį metodą tikslinga taikyti natūraliuose (daugiarūšiuose) žolynuose, norint visapusiškos informacijos apie augalų bendriją ir jos augavietės sąlygas. Sėtuose žolynuose, kur dėl ūkinės žmogaus veiklos panašios augalų bendrijos yra sukuriamos skirtingose augavietėse, tinkami abu metodai, tačiau saujų metodo tinka tik viena dalis – botaninės sudėties analizė. Palyginus su svorio metodu, saujų metodas turi privalumų: mažesnės darbo sąnaudos, didesnis darbo našumas, palengvinamas darbas, duomenys perskaičiuojami kompiuteriu, gaunama daugiau įvairių rodiklių.

Reikšminiai žodžiai: metodai, žolynų botaninė sudėtis.

ISSN 1392-3196

R. Skuodienė

Summary

This article presents a description and comparison of weight and handful (De Vries) methods used for the determination of swards botanical composition. Also, statistical indicators of botanical analysis data comparison are given. The data of botanical analysis obtained by the weight and handful (De Vries) methods were closely related by correlative and regressive links, therefore could be compared. While analysing botanical composition of natural meadows, best statistical data were obtained.

Compared with the weight method, handful (De Vries) method has many advantages lower labour input, higher labour productivity, facilitation of work, data are recalculated by computer and more information is generated. Research showed that the data obtained by the handful (De Vries) method reflect not only the biodiversity of meadows, but also their quality from the standpoint of economy. When applying handful (De Vries) method, biodiversity changes can be observed and factors determining these changes can be ascertained.

Key words: methods, botanical composition of swards.

ISSN 1392-3196

El. p. jonas.slepetys@lzi.lt

Santrauka

Bandymai daryti Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje, 1998-2001 metais. Tirtas mėlynžiedžių liucernų ‘Birutė’ sėklų auginimas iš pirmos žolės ir atolų. Liucernų pirmoji žolė buvo pjaunama kas savaitę nuo balandžio 30 d. iki birželio 11 d. Gegužės 21 d. ir vėliau liucernoms buvo nupjaunamos 5 cm viršūnėlės. Gegužės trečią dešimtadienį nenupjautos liucernos nupurkštos reglonu 1 l ha.^-1 Tyrimų tikslas – palyginti liucernų vystymąsi ir sėklų derlių iš pirmos žolės  ir atolų, nupjautų skirtingu laiku, bei ištirti reglono, kaip alternatyvios priemonės pjovimui, poveikį liucernoms.

Nustatyta, kad pirmą žolę nupjovus mažėjo atolų piktžolėtumas, stiebų ilgis, storis ir išgulimas. Nupjovus (05 28 ir vėliau) žymiai (24-35 dienomis) vėliau pražysdavo atolas ir jame subręsdavo sėklos, iš esmės sumažėjo ankštelių kiekis. Pirmų naudojimo metų liucernų pirmą žolę nupjovus prieš butonizciją iki gegužės 21 d., atolų sėklų derlius prilygo nepjautų liucernų sėklų derliui. Antrų ir trečių naudojimo metų liucernas nupjovus gegužės 14 dieną, sėklų derlius iš esmės padidėjo, o pjaunant butonizcijos tarpsniu (05 28 ir vėliau), sėklų derlius sumažėjo. Gegužės trečią dešimtadienį nupjovus liucernoms 5 cm viršūnėles, sėklų derlius padidėjo iš esmės; pjaunant vėliau, kai liucernos pagulė ar pasirodė pirmieji žiedai, sėklų derlius sumažėjo. Vietoj pirmos žolės pjovimo nupurškus (05 21) reglonu, sėklų derlius nepadidėjo, o nupurškus savaite vėliau (05 28), labai sumažėjo. Reglonu nupurkštos liucernos labiau išgulė, o piktžolėtu-mas iš esmės nesumažėjo. Nupjovus liucernų pirmąją žolę gegužės 28 d. ir vėliau, atoluose subrendusių sėklų dygimo energija sumažėjo, o kietalukščių sėklų gerokai padaugėjo. Sėklų daigumas ir švarumas iš pirmos žolės ir iš atolų buvo panašūs.

Reikšminiai žodžiai: Medicago sativa, pjūties laikas, sėklų derlius ir kokybė, brendimas.

ISSN 1392-3196

Jonas Šlepetys

Summary

Experiments were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture (Dotnuva) during 1998-2001 with a lucerne variety ‘Birutė’. The seed was grown from the first and second crop. The first crop of lucerne was cut at weekly intervals from April 30 to June 11. On May 21st and later 5cm tops were cut from lucerne plants. Lucerne cut in the third ten-day period of May was sprayed with Reglone at 1 l ha^-1. The aim of this study was to investigate combined use of lucerne, when the first crop is cut at different times for forage and the seed yield is taken from the second crop.

It was determined that having cut the first crop a reduction occurred in weed incidence in aftermaths, stem length of lucerne, stem thickness and lodging. Having cut (on 28 May and later) aftermath started flowering much later (by 24-35 days) and seed maturition  was delayed, which resulted in a significant reduction in the number of pods. In the first year of use having cut the first herbage before May 21the seed yield of aftermaths was identical with that of uncut lucerne. Having cut lucerne of the second and third year of use on May 14 the seed yield increased significantly. When cutting on 28 May and later the seed yield declined. Having cut 5 cm tops of lucerne in the third ten-day period of May the seed yield increased significantly. When cutting later, after lucerne had lodged a little or first flowers had emerged, the seed yield declined. Having sprayed with Reglone ( 1 l ha^-1) on 21 May instead of cutting of first herbage, the seed yield did not increase, and having sprayed a week later, on 28 05, declined significantly. Reglone-sprayed lucerne was more lodged, and the weed incidence did not decline. Having cut first herbage of lucerne on May 28 and later, the germination power of the seed matured in aftermaths declined, and the content of hard-husked seed increased significantly. Germination and purity of the seed from the first and second crops were similar.  

Key words: Medicago sativa, cutting time, seed yield and quality, maturation.

IV skyrius. AUGALŲ APSAUGA

El. p. remigijus@lzi.lt

Santrauka

Bandymai daryti 1999-2002 m. Lietuvos žemdirbystės institute bendradarbiaujant su Danijos žemės ūkio mokslų institutu. Bandyme buvo lyginamos dvi insekticidų purškimo nuo amarų miežiuose sistemos. Viename variante insekticidai buvo naudojami pagal Lietuvoje naudojamą žalingumo ribą (toliau VŽR), kitame – pagal kompiuterio programos (toliau PC-P) nurodytą laiką. Kasmet buvo daryta po du bandymus skirtingų veislių vasariniuose miežiuose: 1999-2001 m. ‘Alsa’ ir ‘Ūla’, 2002 m. ‘Luokė’ ir ‘Ūla’.

Ketverių metų tyrimai rodo, kad miežių pasėlyje skirtingais metais nevienodai gausiai plito amarai. 1999 m. amarai plito intensyviai, tačiau neilgai. 2000 ir 2001 m. amarų nebuvo gausu – tik pavieniai individai. 2002 m. jie plito anksčiau negu 1999 m. ir labai gausiai. Miežiai nuo amarų pagal PC-P buvo purkšti 1999 ir 2002 m., 2000 ir 2001 m. PC-P nerodė miežių purškimo nuo amarų būtinybės. Visi atlikti purškimai laiko atžvilgiu buvo vėlyvesni pagal PC-P negu pagal VŽR. Vidutiniais 1999-2002 m. duomenimis, purškiant miežius nuo amarų pagal   PC-P nurodytą laiką, grūdų derliaus priedai gauti 3,6-5,1 proc. mažesni, nei purškiant pagal VŽR.

1999-2002 m. tyrimų duomenimis, norint taikyti kompiuterinę programą miežių apsaugai nuo amarų Lietuvos sąlygoms, reikėtų ją dar tobulinti. Ateityje teks paruošti ir išbandyti kompiuterinę programą miežių apsaugai nuo viso svarbiausių kenkėjų komplekso.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai miežiai, amarai, purškimo laikas, žalingumo riba, kompiuterio programa.

ISSN 1392-3196

R. Šmatas, J. Šurkus, K. Tamošiūnas

Summary

Testing of the computer model PC-P intended for the control of aphids was carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture in the crop rotation of the Plant Protection Department during 1999-2002. Two experiments were carried out in different spring barley varieties each year: in 1999-2001 ‘Alsa’ and ‘Ūla’, in 2002 ‘Luokė’ and ‘Ūla’.

The results of four years investigations suggest that the spread of aphids in spring barley crop was varied in individual years. During the first year (1999) the spread of aphids was intensive, but short. In 2000 – 2001 the occurrence of aphids was low, only a few aphids were spotted. In 2002 the spread of aphids was earlier and very abundant, but not long. Spring barley was sprayed according to the PC-P model in 1999 and 2002. In 2000 and 2001 the PC-P model did not recommend spraying against aphids. All spray applications according to PC-P model were made later, compared to the LWS (Spray application was made according to the local warning system) treatment. According to averaged results from 1999-2002, spraying spring barley against aphids according to the PC-P resulted in a lower yield increase.

The results of 1999-2002 experimental years suggest that PC-P for spring barley protection against aphids under Lithuania conditions needs further adjustment. A computer model for the control of the main pest complex in spring barley should be developed in the future.

Key words: spring barley, aphids, spray application dates, threshold, computer programme.

V skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA

El. p. rita@lzi.lt

Santrauka

2001-2003 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Genetikos ir fiziologijos laboratorijoje atlikti vasarinių miežių dulkinių kultūrų bandymai. Tyrimuose naudotos 9 vasarinių miežių F₁ kartos hibridinės linijos. Tirta donorinės medžiagos auginimo sąlygos, dulkinių inkubavimo žemoje temperatūroje būdai ir palyginti skirtingi dulkinių kultūros metodai.

Nustatyta, kad dulkinės, izoliuotos iš šiltnamyje auginamų miežių, formavo daugiau žalių regenerantų (8,4 žalio regeneranto 100-ui produktyvių dulkinių), negu dulkinės, paimtos iš lauko sąlygomis augintų augalų (6,7 žalio regeneranto 100-ui produktyvių dulkinių). Palyginus skirtingus varpų šaldymo būdus nustatyta, kad šaldymas Petri lėkštelėse buvo efektyvesnis     (12,6 % žalio regeneranto) nei in situ (3,2 % žalių regenerantų). Caredda metodu žalių regenerantų išeiga buvo vidutiniškai 1,5 karto didesnė, negu šaldant dulkines Petri lėkštelėse pagal Szarejko. Aptikti genotipai Nr. 8317, Nr. 8332 ir Nr.8620, kurie pakankamai efektyviai produkavo žalius regenerantus dulkinių kultūroje.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai miežiai, dulkinių kultūra, donorinė medžiaga, dulkinių šaldymas.

ISSN 1392-3196

R. Asakavičiūtė, I. Pašakinskienė, A. Leistrumaitė

Summary

The experiment was carried out at the Laboratory of Genetics and Physiology of the Lithuanian Institute of Agriculture during 2001-2003. The research was carried out using 9 F₁ hybrid lines of spring barley. Growth conditions of donor material and ways of incubation of anthers at a low temperature were studied and different methods of anther culture were compared.

It was found that the anthers isolated from the barley, grown in the greenhouse formed 8.4 green regenerants/100 responding anthers, while the anthers taken from the plants grown in the field conditions produced 6.7 green regenerants/100 responding anthers. Comparing different ways of cold pre-treatment it was found that the method of Caredda was the most efficient, when anthers were pre-treated in the solution of mannitol. The outcome of green regenerants by the Caredda method was higher at the average 1,5 times than the outcome by cold pre-treatment method in Petri dishes (according to Szarejko).

Three genotypes, No. 8317, No. 8332 and No. 8320 were efficiently established in the anther culture for haploid production.

Key words: spring barley, anther culture, donor material, cold pre-treatment of anthers.