·Rašykite mums: lzi@lzi.lt


TURINYS

I skyrius. DIRVOTYRA IR AGROCHEMIJA

B. Jankauskas, G. Jankauskienė. Stacionariniai dirvožemio erozijos tyrimai Žemaičių aukštumoje: 3. Antierozinių fitocenozių produktyvumas

L. Tripolskaja. Ilgalaikio trąšų naudojimo įtaka dirvožemio savybėms lizimetriniuose įrenginiuose

S. Marcinkonis, L. Tripolskaja, A. Baniūnienė. Kompleksinių ir vienanarių trąšų veiksmingumas Rytų Lietuvos dirvožemiuose

A. Mašauskienė, L. Tripolskaja, A. Baniūnienė. Duoninių javų grūdų derliaus ir kokybės priklausomumas nuo mineralinių azoto trąšų išplautžemiuose

D. Končius, S. Bernotas. Kalkinimo ir tręšimo įtaka vasarinių rapsų derlingumui bei fosforo, kalio ir kalcio kiekiui dirvožemyje

N. Daugėlienė, R. Butkutė. Ilgalaikio tręšimo įtaka judriojo fosforo ir kalio kiekiui skirtingo rūgštumo ganyklos dirvožemyje

II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ

D. Feizienė, V. Feiza, G. Subačienė. Skirtingų žemės dirbimo sistemų ir tręšimo įtaka žieminių kviečių derliui ir jo biologiniams parametrams Vidurio Lietuvos priemolingose dirvose

A. Magyla, A. Svirskienė, A. Šlepetienė. Dirvožemio agronominių savybių pokyčiai auginant žirnius po skirtingų priešsėlių ir stebint jų poveikį žieminiams kviečiams

III skyrius. AUGALŲ APSAUGA

D. Janušauskaitė. Triazolų ir strobilurinų įtaka grybinių ligų žalingumui vasariniuose kvietrugiuose

IV skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA IR GENETIKA

Ž. Liatukas, V. Ruzgas. Žieminių kviečių atsparumo miltligei genų efektyvumas skirtingais augimo tarpsniais

 

CONTENTS

Chapter 1. SOIL SCIENCE AND AGROCHEMISTRY

B. Jankauskas, G. Jankauskienė. Long - term soil erosion studies on the Žemaičiai upland: 3. Productivity of erosion-preventive phytocenoses

L. Tripolskaja. The effects of long -term fertilizer use on soil properties in the lysimetric stations

S. Marcinkonis, L. Tripolskaja, A. Baniūnienė. The effect of complex and single fertilisers in Eastern Lithuania‘s soils

A. Mašauskienė, L. Tripolskaja, A. Baniūnienė. Yield and quality of bread grain in relation to nitrogen fertilizers on luvisols

D. Končius, S. Bernotas. Effects of liming and fertilization on spring rape yield and phosphorus, potassium and calcium amounts in the soil

N. Daugėlienė, R. Butkutė. Effects of long-term fertilization on the content of mobile phosphorus and potassium in pasture soil of different acidity

Chapter 2. AGRICULTURE

D. Feizienė, V. Feiza, G. Subačienė. The influence of different tillage – fertilization systems on winter wheat yield and its biological parameters on loamy soils in Central Lithuania

A. Magyla, A. Svirskienė, A. Šlepetienė. Changes in soil agronomical properties when growing peas after different preceding crops and monitoring of their effect on wheat

Chapter 3. PLANT PROTECTION

D. Janušauskaitė. Effect of triazoles and strobilurines on the harmfulness of fungal diseases in spring triticale

Chapter 4. PLANT BREEDING AND GENETICS

Ž. Liatukas, V. Ruzgas. Effectiveness of powdery mildew resistance genes of winter wheat at different growth stages


I skyrius. DIRVOTYRA IR AGROCHEMIJA

 ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004, 1, 85, 3-16

UDK  631.459(474.5)

STACIONARINIAI DIRVOŽEMIO EROZIJOS TYRIMAI ŽEMAIČIŲ AUKŠTUMOJE: 3. ANTIEROZINIŲ FITOCENOZIŲ PRODUKTYVUMAS

Benediktas JANKAUSKAS, Genovaitė JANKAUSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis

Kaltinėnai, Šilalės rajonas

El. p. kaltbs@kaltbs.lzi.lt

Santrauka

Dirvožemio erozijos stacionarinių bandymų tirtųjų fitocenozių 36 tyrimų produktyvumo duomenimis, kalvų šlaituose daugiausiai apykaitos energijos sukaupė žolių - javų ir lauko sėjomainų augalai (atitinkamai po 68,4 ir 68,0 GJ ha-1). Mažiau tokios energijos sukaupė netręšiamo daugiakomponenčio žolyno (53,1 GJ ha-1) ir sėjomainos su juoduoju pūdymu (59,4 GJ ha-1) fitocenozės. Daugumos tirtų fitocenozių produktyvumas iš esmės nesiskyrė – virškinamųjų baltymų surinkta nuo 410 iki 440 kg ha-1. Tik sėjomainos su juoduoju pūdymu augalai virškinamųjų baltymų sukaupė iš esmės mažiau – po 339 kg ha-1.

Reikšminiai žodžiai: Žemaičių aukštuma, dirvožemio erozija; stacionariniai tyrimai, fitocenozės, apykaitos energija, virškinamieji baltymai, pašariniai vienetai.

 

Chapter 1. SOIL SCIENCE AND AGROCHEMISTRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2004, 1, 85, 3-16

UDK  631.459(474.5)

LONG - TERM SOIL EROSION STUDIES ON THE ŽEMAIČIAI UPLAND: 3. PRODUCTIVITY OF EROSION-PREVENTIVE PHYTOCENOSES

B. Jankauskas, G. Jankauskienė

 Summary

Experimental evidence of 36 tests from the long-term stationary soil erosion inves­tigations carried out at the Kaltinėnai Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture suggests different productivity of investigated phytocenoses. Phytocenoses of grass-grain and field crop rotations accumulated the highest amount of metabolizable energy (68.4 and 68.0 GJ ha-1 respectively). Only phytocenoses of not fertilised long-term perennial grasses (sward for soil formation) and of the crop rotation containing bare fallow accumulated a significantly lower amount of metabolizable energy (53.1 and 59.4 GJ ha-1 respectively). Only the phytocenose of the crop rotation containing bare fallow was significantly less productive (339 kg ha-1), than others investigated (410-440 kg ha-1) according to digestible protein accumulated.

Key words: Žemaičiai Upland, long-term stationary soil erosion investigations, phyto­cenoses, metabolizable energy, digestible protein, feed units.


ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004, 1, 85, 17-27

UDK  631.8:631.421.3:631.41

ILGALAIKIO TRĄŠŲ NAUDOJIMO ĮTAKA DIRVOŽEMIO SAVYBĖMS LIZIMETRINIUOSE ĮRENGINIUOSE

 Liudmila TRIPOLSKAJA

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El. p. liudmila.tripolskaja@voke.lzi.lt

Santrauka

Vokės filiale buvo atlikti lizimetrinių įrenginių dirvožemio (priesmėlio paprastasis išplautžemis Idp, pagal FAO-UNESCO – Haplic Luvisols LVh ) savybių pokyčių tyrimai dėl ilgalaikio organinių ir mineralinių trąšų naudojimo.

Nustatyta, kad sistemingai tręšiant tik mėšlu arba mėšlu ir mineralinėmis trąšomis, gali pakisti dirvožemio rūgštumas ir maisto medžiagų kiekis ne tik armenyje, bet ir El bei B horizontuose. Tręšiant mėšlu ir mineralinėmis NPK trąšomis, kinta dirvožemio fosfatų migracijos intensyvumas ir pobūdis – suintensyvėja sujungtų su organiniais junginiais fosfatų išplovimas. Pastebima dirvožemio smulkiadispersinės frakcijos išplovimas iš viršutinių horizontų ir jų akumuliacija kvarcinio filtro smėlyje.

Po ilgalaikių agrocheminių tyrimų dirvožemio savybės lizimetriniuose įrenginiuose pakito skirtingu intensyvumu. Tai neleidžia pradėti naujų tyrimų nepakeitus dirvožemio masės, nes pažeidžiamas pagrindinis tyrimų metodinis reikalavimas dėl tipingumo ir dirvožemio sąlygų vienodumo.

Reikšminiai žodžiai: lizimetriniai įrenginiai, dirvožemis, tręšimas.

 

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004, 1, 85, 17-27

UDK  631.8:631.421.3:631.41

THE EFFECTS OF LONG -TERM FERTILIZER USE ON SOIL PROPERTIES IN THE LYSIMETRIC STATIONS 

L. Tripolskaja

Summary

Changes in the lysimetric station’s soil properties (sandy loam eluviated soil Idp, according to FAO-UNESCO – Haplic Luvisol LVh) resulting from long-term organic and mineral fertilization were studied at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vokė Branch.

Experimental evidence suggests that systematic fertilization only with farmyard manure or with farmyard manure and mineral fertlizers can change soil acidity and nutrient content not only in the plough horizon but also in El and B horizons. Application of farmyard manure and mineral NPK fertilizers changes the intensity and character of phosphate migration, which results in a more intensive leaching of phosphates bound to organic compounds. Leaching of soil fine dispersion fraction from the upper horizons and accumulation in the arenaceous quartz filter was noticed.

After long-term agrochemical tests soil properties in the lysimetric station varied at different intensity. This does not allow to start new tests without changing soil mass, since this breaks the key requirement for experimental methodology concerning the representativeness and uniformity of soil conditions.

 Key words: lysimetric station, soil, fertilization. 


 ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004, 1, 85, 28-41

UDK  631.84+631. 89:[633.12+633.16+633.491]:631.559

KOMPLEKSINIŲ IR VIENANARIŲ TRĄŠŲ VEIKSMINGUMAS RYTŲ LIETUVOS DIRVOŽEMIUOSE

 Saulius MARCINKONIS, Liudmila TRIPOLSKAJA1, Alė BANIŪNIENĖ2

 Lietuvos žemdirbystės institutas

1Trakų Vokė, Vilnius

El. p. saulius.marcinkonis@voke.lzi.lt

2Perloja, Varėnos rajonas

El. p. perlojabst@varena.omnitel.net

Santrauka

1999-2002 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale ir Perlojos bandymų stotyje atlikti augalų tręšimo sistemų normatyvų bandymai. Tikslas – atnaujinti duomenų bazę duomenimis apie maisto medžiagų pasisavinimą ir sukaupimą miežių, grikių ir bulvių derliuje, trąšų (ypač azoto) poveikį derliaus dydžiui ir jo kokybės rodikliams. Tyrimai miežiuose rodo, kad paprastajame išplautžemyje optimali azoto trąšų norma buvo N60, paprastajame pajaurėjusiame išplautžemyje – N30. Mineralinių kompleksinių trąšų ir vienanarių trąšų poveikis grikių derliui iš esmės nesiskyrė. Kompleksinių trąšų Cropcare 10-10-20 poveikis bendram bulvių gumbų derliui buvo analogiškas vienanarių trąšų veikimui, bet didėjo prekinių gumbų kiekis ir gumbų krakmolingumas.

Tyrimų rezultatai 2002 metais buvo įtraukti į tręšimo bandymų duomenų bazę ir panaudoti tobulinant tręšimo normatyvus šiems žemės ūkio augalams.

 Reikšminiai žodžiai: tręšimas, azotas, kompleksinės trąšos, miežiai, bulvės, grikiai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2004, 1, 85, 28-41

UDK  631.84+631.98:[633.12+633.16+633.491]:631.559

THE EFFECT OF COMPLEX AND SINGLE FERTILIZERS IN EASTERN LITHUANIA’S  SOILS

S. Marcinkonis, L. Tripolskaja, A. Baniūnienė

Summary

The data of fertilizing normative experiments carried out at the Vokė Branch and the Perloja Experimental Station of LIA during 1998-2002 are discussed in the present paper. The main objectives of the study were to update fertilizing database with new data on plant nutrients uptake and concentrations in barley, buckwheat and potato yield, effects of fertilizers (especially nitrogen) on the yield and its quality. The efficiency of N fertilizers differed in various growing sites. Experimental data on barley suggest that on a Haplic Luvisol the optimal rate was 60 kg ha-1 N, in Haplic – Albic Luvisol – 30 kg ha-1 N. Buckwheat yield was not affected by the fertilizer form – the efficiency of single and complex fertilizers was similar. The effect of complex fertilizer Cropcare 10-10-20 on the total potato tuber yield was similar to that of single fertilizers, but an increase in marketable yield and starch content was recorded.

In 2002 the experimental results were included in the database for crop N fertilizing field trials data and were used for the improvement of fertilizing normatives.

Key words: fertilization, nitrogen, complex fertilizers, barley, potatoes, buckwheat. 


ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004, 1, 85, 42-55

UDK  633.1:631.84:631.442.1

DUONINIŲ JAVŲ GRŪDŲ DERLIAUS IR KOKYBĖS PRIKLAUSOMUMAS NUO MINERALINIŲ AZOTO TRĄŠŲ IŠPLAUTŽEMIUOSE

 Audronė MAŠAUSKIENĖ1, Liudmila TRIPOLSKAJA2, Alė BANIŪNIENĖ3

 Lietuvos žemdirbystės institutas

1Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. masaudrone@lzi.lt

 2Trakų Vokė, Vilnius

El. p. liudmila.tripolskaja@voke.lzi.lt

 3Perloja, Varėnos rajonas

El. p. perlojabst@varena.omnitel.net

 Santrauka

1998-2001 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale ir Perlojos bandymų stotyje atlikti azoto trąšų efektyvumo tyrimai žieminiams rugiams ‘Duoniai’ ir vasariniams kviečiams ‘Nandu’ bei ‘Munk’, siekiant nustatyti tręšimo parametrų optimumą bei įvertinti jų poveikį netiesioginėms grūdų kepimo savybėms. Tyrimai daryti priesmėlio paprastajame išplautžemyje (IDp) ir priesmėlio paprastajame pajaurėjusiame išplautžemyje (IDe-p). Nustatyta, kad žieminiams rugiams ‘Duoniai’ optimali azoto norma yra 90-120 kg ha-1, tręšiant pavasarį krūmijimosi pradžioje, BBCH 21 tarpsniu. Derliaus priedas – 1,51-1,60 t ha-1. Nuo azoto trąšų didėjo grūdų baltymingumas ir kritimo skaičiaus vertės. Vasariniai kviečiai Rytų Lietuvoje užaugina vidutiniškai 3-4 t ha-1 grūdų. Optimali azoto norma kviečiams 90 kg ha-1, tręšiant prieš sėją. Derliaus priedas – 0,86-1,21 t ha-1. Šia azoto trąšų norma pavasarį patręštų vasarinių kviečių grūdų baltymingumas, glitimo kiekis, kritimo skaičiaus ir sedimentacijos vertės atitiko duoninių javų reikalavimus.

 Reikšminiai žodžiai: žieminiai rugiai, vasariniai kviečiai, tręšimas, derlius, netiesioginės kepimo savybės.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2004, 1, 85, 42-55

UDK  633.1:631.84:631.442.1

YIELD AND QUALITY OF BREAD GRAIN IN RELATION TO NITROGEN FERTILIZERS ON LUVISOLS

A. Mašauskienė, L. Tripolskaja, A. Baniūnienė

Summary

Field trials were carried out at the Vokė Branch and Perloja Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture during 1998-2001 on a Haplic Luvisol (Vokė) and Hapli-Albic Luvisol (Perloja). The aim of the study was to estimate the effects of N fertilizer on winter rye and spring wheat, to identify optimum fertilization parameters and to identify the influence on chemical and technological grain properties. Experimental findings suggest that the optimum rate of N for winter rye was 90-120 kg ha-1, applied in spring at BBCH-21. A yield increase of 1.51-1.60 t ha-1 was obtained. Nitrogen fertilizer led to on increase in protein content and falling number values in grain. On a sandy loam of East Lithuania spring wheat yields on average 3-4 t ha-1. The optimum N rate for spring wheat was 90 kg ha-1 applied before sowing. It gave a yield increase of 0.86-1.21 t ha-1, and the content of protein, wet gluten, falling number and sedimentation values in grain met the requirements set for bread grain.

 Key words: winter rye, spring wheat, fertilization, yield, indirect bread-making quality. 


 ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004, 1, 85, 56-67

UDK  631.445.24:631.41.631.415.1

KALKINIMO IR TRĘŠIMO ĮTAKA VASARINIŲ RAPSŲ DERLINGUMUI BEI FOSFORO, KALIO IR KALCIO KIEKIUI DIRVOŽEMYJE

Donatas KONČIUS, Stasys BERNOTAS

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. p. kodo@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje apibendrinti LŽI Vėžaičių filiale vykdomo ilgalaikio stacionarinio daugiafaktorinio lauko bandymo ir laboratorinių analizių duomenys 2001 metais. Tirtas judriojo fosforo, kalio ir kalcio kiekio kitimas dirvožemio profilyje, taikant skirtingas mineralinių trąšų normas įvairaus rūgštumo dirvožemyje bei šios sąveikos įtaka vasarinių rapsų derlingumui.

Tyrimai daryti šešiuose dirvožemio rūgštumo (pH) lygiuose bei keturiuose tręšimo lygiuose. Po kiekvienos rotacijos numatytas pH buvo palaikomas periodiškai kalkinant.

Didžiausias vasarinių rapsų derlingumas (2,38-2,84 t ha-1) gautas esant dirvožemio pHKCl > 5,7 ir patręšus N140P120K180 – N210P180K270. Nustatytas stiprus ir patikimas (R = 0,95**) ryšys tarp vasarinių rapsų derlingumo bei kalkinimo ir tręšimo. Per 25 metų tyrimų laikotarpį dirvožemio ariamajame bei gilesniuose sluoksniuose susidarė skirtingas dirvožemio rūgštumas bei skirtingi judriojo fosforo ir kalio kiekiai. Nustatyta, kad judriojo fosforo kiekio padidėjimas 0-20 cm gylyje mažiau priklausė nuo dirvožemio rūgštumo (R = 0,08), tačiau didėjo dėl išbertų trąšų kiekio (R = 0,95**): nuo 53-112 iki 245-349 mg kg-1 dirvožemio. Analogiška priklausomybė nustatyta ir judriojo kalio, kurio buvo nuo 239-290 iki 285-340 mg kg-1 dirvožemio. Dirvožemio profilyje didžiausias judriojo fosforo kiekis susikaupė iki 0-40 cm, o judriojo kalio, atsižvelgiant į tręšimą – iki 1 metro gylio. Periodiškai kalkinant, per 25 metus iš esmės padidėjo judriojo kalcio kiekis dirvožemio profilyje iki 1 metro gylio.

 Reikšminiai žodžiai: periodiškas kalkinimas, tręšimas, vasarinių rapsų derlingumas, elementų kiekis dirvožemio profilyje.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2004, 1, 85, 56-67

UDK  631.445.24:631.41.631.415.1

EFFECTS OF LIMING AND FERTILIZATION ON SPRING RAPE YIELD AND PHOSPHORUS, POTASSIUM AND CALCIUM AMOUNTS IN THE SOIL

D. Končius, S. Bernotas

Summary

The present paper generalises the data of the long-term, multiple-factor trial carried out at the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture. Changes in the contents of mobile phosphorus, potassium and calcium in the soil profile, when different rates of mineral fertilizers were applied in the soils differing in pH and the effect of this interaction on spring rape yield were investigated.

Six pH levels and four fertilization backgrounds were formed. The planned pH levels were kept by periodical liming after each rotation.

The highest spring rape yield (2.38-2.84 t ha-1) was obtained when soil pHKCl was >5.7 under N140P120K180 – N210P180K270 fertilization. A significant and strong correlation (R = 0.95**) between rape yield, liming, and fertilization was determined. Different soil acidity, amounts of phosphorus and potassium formed in the arable and deeper soil layers during the 25 experimental years. It was determined that the increase in the amount of mobile phosphorus in 0-20 cm soil layer was less dependent on soil pH (R = 0.08), but increased from 53-112 to 245-349 mg kg-1 because of the applied fertilizers (R = 0.95**). An analogous relationship was identifical for mobile potassium, too. The content of potassium ranged from 239-290 to 285-340 mg kg-1. The largest contents of mobile phosphorus accumulated in 0-40 cm depth and those of mobile potassium, depending on fertilizing, to 1 meter depth. Periodical liming during the 25 years’ period significantly increased the amount of mobile calcium in the soil profile to 1 meter depth.

Key words: periodical liming, fertilization, spring rape yield, amount of elements in the soil profile. 


ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004, 1, 85, 68-82

UDK  633.2.033(254):631.8+631.821.1]:631.415.1

ILGALAIKIO TRĘŠIMO ĮTAKA JUDRIOJO FOSFORO IR KALIO KIEKIUI SKIRTINGO RŪGŠTUMO GANYKLOS DIRVOŽEMYJE

Nijolė DAUGĖLIENĖ, Rūta BUTKUTĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. p. nijole@vezaiciai.lzi.lt, ruta@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Bandymas darytas 1992-2001 m. paprastajame giliau glėjiškame išplautžemyje (IDg4-p) (Hapli-Endohypogleyic Luvisols) įrengtoje ganykloje. Ganykla kalkinta prieš žolių sėją ir pakartotinai po penkerių metų. Dėl skirtingo tręšimo susiformavo baltųjų dobilų ir varpinių bei vien varpinių žolynai.

Fosforo ir kalio trąšomis tręšiant ant ganyklos paviršiaus judriojo P2O5 padidėjo 0-5, o K2O – 0-5 ir 5-10 cm dirvožemio sluoksnyje. Dirvožemio pHKCl judriųjų P2O5 ir K2O kiekiams, nustatytiems A-L metodu, ariamajame sluoksnyje turėjo nedidelę įtaką. Ariamajam sluoksniui gilėjant, judriojo fosforo ir kalio dirvožemyje mažėjo.

Palaikomasis kalkinimas turėjo didesnę įtaką judriojo kalio migracijai į gilesnius sluoksnius nei pagrindinis kalkinimas. Jo efektyvumas didesnis, kai ilgalaikė kultūrinė ganykla tręšiama N120P60K60, o dirvožemio pHKCl yra nuo 5 iki 6.

 Reikšminiai žodžiai: kultūrinė ganykla, tręšimas, kalkinimas, dirvožemio pH, judrusis fosforas, judrusis kalis.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2004, 1, 85, 68-82

UDK  633.2.033(254):631.8+631.821.1]:631.415.1

EFFECTS OF LONG-TERM FERTILIZATION ON THE CONTENT OF MOBILE PHOSPHORUS AND POTASSIUM IN PASTURE SOIL OF DIFFERENT ACIDITY

N. Daugėlienė, R. Butkutė

Summary

The trial was carried out in a pasture, established on a Hapli-Endohypogleyic Luvisol (IDg4-p). The pasture was limed before sowing of herbs and after 5 years. Two sward types: white clover/grass and grass formed under the effect of different fertilization.

The content of mobile phosphorus and potassium, determined by A-L method, depended on fertilization. Mobile P2O5 accumulated in the 0-5 and mobile K2O in the 0-5 and 5-10 cm soil layers. Soil pHKCl had a slight influence on mobile phosphorus and potassium accumulation in the soil plough layers. In deeper plough layers the content of phosphorus and potassium declined.

Migration of mobile potassium in to deeper layers was more dependent on the maintenance liming rather than on the main liming. The effect of maintenance liming was greater when fertilized with N120P60K60, and soil pHKCl ranged from 5 to 6.

Key words: cultivated pasture, soil pH, liming, fertilization, mobile phosphorus and mobile potassium. 


II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004, 1, 85, 83-101

UDK  633.11<324>:[631.51+631.8]:631.559

SKIRTINGŲ ŽEMĖS DIRBIMO SISTEMŲ IR TRĘŠIMO ĮTAKA ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ DERLIUI IR JO BIOLOGINIAMS PARAMETRAMS VIDURIO LIETUVOS PRIEMOLINGOSE DIRVOSE

 Dalia FEIZIENĖ, Virginijus Feiza, Gražina Subačienė

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. p. daliaf@lzi.lt

Santrauka

LŽI lengvo priemolio giliau karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje 2000-2001 m. dviejuose dvifaktoriniuose bandymuose, pirmus metus taikant skirtingas žemės dirbimo-tręšimo sistemas ir auginant žieminius kviečius, nustatyta, kad tręšimas tiek vidutinėmis, tiek padidintomis trąšų normomis gerino augalų krūmijimąsi. Dirvožemio agrocheminės savybės labai stipriai koreliavo su pasėlio tankumu ir kviečių stiebų ilgiu, vidutiniškai stipriai – su 1000-čio grūdų mase. Koreliacija tarp dirvožemio agrocheminių savybių ir kitų žieminių kviečių biologinių parametrų nebuvo stipri.

Mitybos elementų (PK) turtingame dirvožemyje, tręšiant mineralinių trąšų vidutinėmis normomis, gautas 2 t ha-1 (arba 36%) grūdų derliaus priedas, tačiau padidintos trąšų normos grūdų derliaus daugiau iš esmės nebekeitė – prikulta tik 0,1 t ha-1 grūdų daugiau nei tręšiant vidutinėmis mineralinių trąšų normomis. Vidutiniškai mitybos elementais turtingame dirvožemyje didinant mineralinių trąšų normą (netręšta → vidutinė norma → padidinta norma), žieminių kviečių grūdų derlius visose žemės dirbimo sistemose nuosekliai didėjo. Žieminių kviečių grūdų derlius teigiamai ir stipriai koreliavo su augalų produktyviuoju krūmijimusi, varpų ilgiu bei 1000-čio grūdų mase. Žemės dirbimo seklinimas neturėjo įtakos grūdų derliui, kai dirvožemis buvo labai turtingas. Tačiau vidutiniškai mitybos elementų turtingame dirvožemyje seklinimas sąlygojo žiemkenčių derliaus mažėjimą. Koreliacija tarp pagrindinio ir priešsėjinio žemės dirbimo gylių bei žieminių kviečių biologinių parametrų nebuvo stipri.

Reikšminiai žodžiai: tręšimas, žemės dirbimas, žieminiai kviečiai, statistinė Takų analizė.

 

Chapter 2. AGRICULTURE 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2004, 2004, 1, 85, 83-101

UDK  633.11<324>:[631.51+631.8]:631.559

THE INFLUENCE OF DIFFERENT TILLAGE – FERTILIZATION SYSTEMS ON WINTER WHEAT YIELD AND ITS BIOLOGICAL PARAMETERS ON LOAMY SOILS IN CENTRAL LITHUANIA

D. Feizienė, V. Feiza, G. Subačienė

Summary

Two bi-factorial field experiments were set up at the Lithuanian Institute of Agriculture during 2000-2001 on a loamy Endocalcari - Epihypogleyic Cambisol. The results of the first year of the investigation by managing different tillage – fertilization systems for winter wheat (Triticum aestivum L.) revealed that application of either moderate or high rates of mineral fertilizers increased crop tillering capacity. Very strong correlation was identified between soil agrochemical properties and stand density, and moderately strong correlation occurred between soil agrochemical properties and 1000-grain weight. The correlation between soil agrochemical properties and other indices was weak. In the soil rich in PK the application of moderate rates of fertilizers produced 2 t ha-1 (or 36%) of an extra grain yield, while application of high rates of fertilizers favoured the further grain yield increase only to 0.1 t ha-1 as compared with the moderate ones.

In the soil moderately rich in PK the grain yield of winter wheat consistently increased by applying higher rates of fertilizers (not fertilized → moderate rate → high rate). Grain yield positively and strongly correlated with productive tillering, ear length and 1000-grain weight.

In the soil very rich in PK the reduced tillage management did not have any influence on grain yield, while crop yielded lower by applying a reduced tillage system in the soil moderately rich in PK. The correlation between primary and presowing tillage with winter wheat yield components was weak.

 Key words: fertilization, soil tillage, winter wheat, statistical Path analysis. 


ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004, 1, 85, 102-119

UDK  633.358:631.584:[631.41+631.461

DIRVOŽEMIO AGRONOMINIŲ SAVYBIŲ POKYČIAI AUGINANT ŽIRNIUS PO SKIRTINGŲ PRIEŠSĖLIŲ IR STEBINT JŲ POVEIKĮ ŽIEMINIAMS KVIEČIAMS

Algimantas MAGYLA, Aldona SVIRSKIENĖ, Alvyra ŠLEPETIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva., Kėdainių rajonas

El. p. alvyra@lzi.lt

Straipsnis parengtas vykdant šviesaus atminimo dr. Algimanto Magylos paskutinę valią, atsižvelgus į jo nurodymus ir pageidavimus

Santrauka

1995-2001 m. Dotnuvoje padaryti keturi po ketverius metus trukę dviejų faktorių (A - priešsėliai, B - tręšimas) lauko bandymai, tyrinėjant žirnių priešsėlius ir šalutinės produkcijos užarimo trąšai efektyvumą bei nustatant poveikį žieminiams kviečiams. Iš keturių žirnių priešsėlių – cukrinių runkelių, žieminių kviečių, vasarinių miežių ir žieminių rapsų – dirvožemio agrocheminės savybės pagerėjo tik auginant tręšiamus mėšlu runkelius. Po kitų priešsėlių auginant žirnius, P2O5 kiekis žirnių dirvos armenyje buvo 16-21 %, K2O kiekis – 16-27 % mažesnis, taip pat humuso buvo 0,10 proc. vnt. mažiau, o mineralinio azoto žirnių vegetacijos pradžioje – 28-38 % mažiau, negu po runkelių. Bendras dirvožemio biologinis aktyvumas buvo nežymiai didesnis žirniams augant po runkelių ir rapsų. Runkelius tręšiant mėšlu, suaktyvėjo azoto transformacijoje dalyvaujančių mikroorganizmų ir fermentų veikla, o rapsai sudarė palankesnes sąlygas azotą fiksuojančioms azotobakterėms plisti. Užarus priešsėlių šalutinę produkciją su mineralinio azoto priedu, didėjo dirvožemio biologinis aktyvumas, bendrasis poringumas ir aktyvėjo organinės medžiagos mineralizacija. Žirnių priešsėliai runkeliai ir rapsai turėjo gerą poveikį dirvožemio mikrobiologinėms, cheminėms ir fizikinėms savybėms po žirnių auginant kviečius.

Reikšminiai žodžiai: žirnių priešsėliai, dirvožemis, cheminės, mikrobiologinės ir fizikinės savybės.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2004, 1, 85, 102-119

UDK  633.358:631.584:[631.41+631.461

CHANGES IN SOIL AGRONOMICAL PROPERTIES WHEN GROWING PEAS AFTER DIFFERENT PRECEDING CROPS AND MONITORING OF THEIR EFFECT ON WHEAT

A. Magyla, A. Svirskienė, A. Šlepetienė

Summary

Four bifactorial experiments (factor A - preceding crop, factor B - fertilization), each lasting for four years, were conducted in Dotnuva during the period 1995-2001 with a view to testing the effectiveness of preceding crops of peas and ploughing in of the by produce as green manure and identifying its impact on winter wheat. Out of the four preceding crops of peas: sugar beet, winter wheat, spring barley and winter rape, only cultivation of sugar beets treated with farmyard manure improved soil agrochemical properties. When peas were grown after the other preceding crops the content of P2O5 in the plough layer of soil under peas was by 16-21 %, K2O by 16-27 % lower, as well as humus content was by 0.10 % units, and mineral nitrogen content at the beginning of peas growing season was by 28-38 % lower, than after sugar beet. The total biological activity of soil was slightly higher when peas grew after sugar beet and rape. Sugar beet fertilization with farmyard manure increased the action of micro-organisms and enzymes involved in nitrogen transformation, and rape created more favourable conditions for the spread of nitrogen fixing azotobacters. Ploughing in of the by produce of preceding crops with the addition of mineral nitrogen increased soil biological activity, total porosity and promoted organic matter mineralisation. Preceding crops of peas: sugar beet and rape, and wheat cultivation after peas had a good effect on some microbiological, chemical and physical properties of soil.

Key words: preceding crops of peas, soil, chemical, microbiological and physical properties.  


III skyrius. AUGALŲ APSAUGA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004, 1, 85, 120-132

UDK  633.112.9:632.4:632.952

TRIAZOLŲ IR STROBILURINŲ ĮTAKA GRYBINIŲ LIGŲ ŽALINGUMUI VASARINIUOSE KVIETRUGIUOSE

Dalia JANUŠAUSKAITĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. daliaj@lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje pateikti 2000-2002 m. grybinių ligų vasariniuose kvietrugiuose žalos mažinimo priemonių lauko bandymų duomenys. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale tirta vasarinių kvietrugių ‘Gabo’ apsauga nuo lapų ligų, naudojant triazolų ir strobilurinų grupės fungicidus juventus (metkonazolas) ir allegro (kresoksim-metilas + epoksikonazolas). Kvietrugiai fungicidais purkšti visa, trijų ketvirčių ir puse rekomenduojamos normos vieną ir du kartus. Fungicidų efektyvumas nuo rūdžių (Puccinia dispersa) buvo 88,3-100 %, nuo septoriozės (Stagonospora nodorum) – 81,1-98,5 %, nuo kviečių dryžligės (Drechslera tritici-repentis) – 67,0-93,4 %. Efektyvesnis nuo visų ligų buvo allegro. Net ir pusiau sumažintos fungicidų normos, panaudotos vieną kartą, buvo pakankamai efektyvios nuo kvietrugių lapų ligų. Nuo fungicidų, naudotų įvairiomis normomis vieną ir du kartus, derlius 2000 m. padidėjo nuo 0,28 iki 0,70 t ha-1, 2001 – nuo 0,24 iki 1,12 t ha-1 ir 2002 m. – nuo 0,11 iki 0,45 t ha-1. Nustatyta, kad didžiausias derlius gautas naudojant fungicidą juventus du kartus 1,0 l ha-1 ir 0,75 l ha-1 bei naudojant allegro vieną ar du kartus 1,0 l ha-1 ir 0,75 l ha-1.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai kvietrugiai, grybinės ligos, fungicidų efektyvumas, derlingumas.

 

Chapter 3. PLANT PROTECTION

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2004, 1, 85, 120-132

UDK  633.112.9:632.4:632.952

EFFECT OF TRIAZOLES AND STROBILURINES ON THE HARMFULNESS OF FUNGAL DISEASES IN SPRING TRITICALE

D. Janušauskaitė

Summary

Testing of two fungicides against fungal diseases of spring triticale (cv. ‘Gabo’) was carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture, Vėžaičiai Branch during 2000-2002. The fungicides Juventus (metkonazol 60 g l-1) and Allegro (kresoxim-methyl 125 g l-1+ epoxikonazol 125 g l-1) were used at full, two-third and half doses once and twice. Both of the fungicides were quite effective against leaf rust (Puccinia dispersa) and septoria (Stagonospora nodorum), and less effective against tan spot (Drechslera tritici-repentis). Biological efficacy of Juventus applied at any dose or time against rust was 88.3-100 %, against septoria – 81.1-98.5 %, against tan spot – 67.0-93.4 %. Allegro efficacy against the diseases was slightly higher. The higher doses of fungicides were not vastly superior to the lower ones.

The fungicides increased the yield by 0.28-0.70 t ha-1 in 2000, 0.24-1.12 t ha-1 in 2001 and in 0.11-0.45 t ha-1. A significant yield increase was obtained through the apllication of Juventus twice at 1.0 and 0.75 l ha-1 doses, and all Allegro applications twice and single application at 1.0 and 0.75 l ha-1.

 Key words: spring triticale, fungal diseases, fungicide efficacy, yield. 


IV skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA IR GENETIKA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004, 1, 85, 133-144

UDK 633.11<324>:632.938.1

ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ ATSPARUMO MILTLIGEI GENŲ EFEKTYVUMAS SKIRTINGAIS AUGIMO TARPSNIAIS

Žilvinas LIATUKAS, Vytautas RUZGAS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. liatukas@lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute 2001-2003 m. tirta Europos šalių žieminių kviečių 91 veislės atsparumo miltligei genų efektyvumas krūmijimosi ir plaukėjimo tarpsniais. Tyrimų laikotarpiu meteorologinės sąlygos buvo skirtingos ir tai turėjo didelės įtakos miltligės vystymuisi.

Žieminių kviečių krūmijimosi tarpsniu didžiausias vidutinis miltligės intensyvumas buvo 2002 m. (4 balai), o plaukėjimo tarpsniu – 2001 metais (4,9 balo). Tyrimų metais ligos intensyvumas svyravo tarp 1 ir 8 balų. Stipriausias duomenų koreliacijos ryšys (r = 0,39-0,82) gautas lyginant atskirus metus ir jų vidurkius.

Tyrimų metais mažiausiai miltligės buvo pažeistos žieminių kviečių veislės, turinčios Pm4b+ bei Pm8+(4b) genus. Vidutinis pažeidimo balas buvo 1,3-3,7. Veislės, neturinčios pagrindinių atsparumo genų ar turinčios Pm2, 6 genų kombinacijas ir genus Pm5, 6, užėmė tarpinę padėtį. Tokios veislės sudarė 29,7 proc. tirtųjų.

Daugumos veislių žieminiai kviečiai, turintys įvairius Pm genus ir šių genų kombinacijas, miltlige plaukėjimo tarpsniu buvo pažeisti labiau negu krūmijimosi tarpsniu, ypač tie, kurie turi Pm2 geną. Veislės, turinčios MlHa2 ar Pm4b + genus, vėlesniu tarpsniu miltligės buvo pažeisti mažiau.

Veislių atsparumas miltligei labai priklausė nuo to, koks genų Pm rinkinys yra konkrečios veislės genotipe. Tirtose veislėse dažniausiai buvo po 2-3 Pm genus, tarp kurių dažniausiai buvo Pm5 ir Pm6 genai.

Tarp Lietuvoje auginamų veislių atspariausios miltligei buvo ‘Zentos’ su daliniu atsparumu bei ‘Kosack’ su Pm4b + genais.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, miltligė, augimo tarpsniai, Pm genai, atsparumas.

 

Chapter 4. PLANT BREEDING AND GENETICS

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2004, 1, 85, 133-144

UDK  633.11<324>:632.938.1

EFFECTIVENESS OF POWDERY MILDEW RESISTANCE GENES OF WINTER WHEAT AT DIFFERENT GROWTH STAGES

Ž. Liatukas, V. Ruzgas

Summary

Effectiveness of powdery mildew resistance genes of winter wheat were investigated at the Lithuanian Institute of Agriculture during 2001-2003. The experiment included 91 winter wheat varieties from European countries. The tests were conducted at the tillering and heading stages. The weather conditions were varied during the experimental period and markedly affected the development of powdery mildew.

The most severe attack of powdery mildew at the tillering stage was identified in 2002 (4.0 scores), at the heading stage in 2001 (4.9 scores). The disease severity ranged between    1-8 scores. The best correlation of data (r = 0.39-0.82) was obtained between individual years and their averages.

The least powdery-mildew affected were the varieties, containing genes Pm4b+ as well as Pm8, + (4b). The average score of severity was 1.3-3.7. The varieties without Pm genes and with a combination of Pm2, 6 and Pm5, 6 were ranked as intermediate and accounted for 29.7 % of all investigated varieties.

Most of the varieties with Pm genes or their various combinations at the heading stage were more attacked by powdery mildew compared with the tillering stage, especially when gene Pm2 was included in the genotype. The varieties containing genes MlHa2, Pm4b at heading stage were less affected by powdery mildew.

The effectiveness of Pm resistance genes depended on the set of Pm genes present in a specific variety. Most of the tested varieties contained 2 or 3 Pm genes, among which Pm5 and Pm6 genes were most frequent.

The most resistant to powdery mildew among the varieties grown in Lithuania were found to be ‘Zentos’ and ‘Kosack’.

 Key words: wheat, powdery mildew, growth stages, Pm genes, resistance.

 


·Rašykite mums: lzi@lzi.lt