·Rašykite mums: lzi@lzi.lt


TURINYS

I skyrius. AGROCHEMIJA

D. Romanovskaja, L. Tripolskaja .  Įvairių organinių trąšų naudojimo priesmėlio dirvožemyje agroekologinis įvertinimas

V. Kupčinskas, A. Baniūnienė, V. Žėkaitė, G. Šidlauskas. Mineralinių ir organinių trąšų bei meteorologinių sąlygų įtaka bulvių produktyvumui priesmėlio dirvoje

A. Svirskienė, V. Mašauskas. Tręšimo fosforu ir kaliu kas keleri metai įtaka dirvožemio biologiniam aktyvumui ir sėjomainos produktyvumui

G. Greimas. Tręšimo sistemų įtaka skirtingų sėjomainų augalų produktyvumui ir NPK ūkiniam balansui

R. Repšienė. Lokalaus ir pakriko tręšimo veiksmingumas sėjomainos augalams rūgščiame ir pakalkintame dirvožemyje

 II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ

V. Petraitis. Vasarinių kviečių derliaus priklausomumas nuo sėjos gylio lengvame priemolyje

III skyrius. ŽOLININKYSTĖ

J. Šlepetys. Rytinių ožiarūčių ilgaamžiškumas auginant juos pašarui ir sėklai nukastoje žemapelkėje

J. Gutauskas, A. Mašauskienė, A. Šlepetienė. Kalio trąšų normos ganyklai: žolių botaninės sudėties, derliaus ir dirvožemio kokybės pokyčiai

 IV skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA IR GENETIKA

K. Bačelis, A. Blinstrubienė. Pradinės sėmeninių linų medžiagos įvertinimas selekcijos programoms

A. Šimkūnas, I. Pašakinskienė. Svidrių, eraičinų ir eraičinsvidrių ‘Punia’ šaknų linijinio augimo pokyčiai veikiant grūdinimo temperatūroms

J. Bilis. Apyninių liucernų poliploidizavimas ir tetraploidinių augalų atranka pagal citologinius-morfologinius požymius

 V skyrius. FENOLOGIJA

D. Romanovskaja. Fenologinių sezonų pradžios augalų indikatorių vystymosi dėsningumai Lietuvoje 1961-2000 m. laikotarpiu

 

CONTENTS

Chapter 1. AGROCHEMISTRY

D. Romanovskaja, L. Tripolskaja . Agroecological estimation of aplication of different organic fertilizers in sandy loam soil

V. Kupčinskas, A. Baniūnienė, V. Žėkaitė, G. Šidlauskas.  The influence of mineral and organic fertilizers and meteorological factors on the productivity of potatoes on a sandy loam soil

A. Svirskienė, V. Mašauskas.  The influence of phosphorus and potassium periodical application on the soil biological activity and crop rotation productivity 

G. Greimas. The influence of fertilization systems on the crop productivity of different crop rotations and field balance of NPK

R.Repšienė.  The efficiency of placement and broadcast fertilization on the crop rotation yield on the acid and limed soil

 Chapter 2. AGRICULTURE

V. Petraitis. Winter wheat development and productivity in relation to sowing depth on a light loam soil

Chapter 3. GRASSLAND HUSBANDRY

J. Šlepetys. Longevity of fodder galega grown for forage and seed on a low moor soil with a removed peat layer

J. Gutauskas, A. Mašauskienė, A. Šlepetienė. Long-term investigation of different potassium fertilization rates in pasture: variation of biomass, floristic composition and soil nutrient content

 Chapter 4. PLANT BREEDING AND GENETICS

K. Bačelis, A. Blinstrubienė.  Assessment of the initial linseed material for breeding programes

A. Šimkūnas, I. Pašakinskienė.  Changes in linear root growth of Italian ryegrass, meadow fescue, festulolium ‘Punia’ and perennial ryegrass as affected by hardening temperatures

J. Bilis. Polyploidization and tetraploid black medic selection according to cytomorphological characters

 Chapter 5. PHENOLOGY

D. Romanovskaja. Development regularities of the plants-indicators of the beginning of phenological seasons in Lithuania during 1961-2000


I skyrius. AGROCHEMIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 3-22

UDK 631.86:631.442.1

ĮVAIRIŲ ORGANINIŲ TRĄŠŲ NAUDOJIMO PRIESMĖLIO DIRVOŽEMYJE AGROEKOLOGINIS ĮVERTINIMAS

Danuta ROMANOVSKAJA, Liudmila TRIPOLSKAJA

Lietuvos žemdirbystės institutas

Trakų Vokė, Vilnius

El. p. liudmila.tripolskaja@voke.lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje apibendrinti 1997-2001 metais LŽI Vokės filiale atliktų įvairių organinių trąšų efektyvumo bei jų poveikio aplinkai tyrimų rezultatai. Bandymai daryti priesmėlio paprastajame išplautžemyje. Nustatyta, kad priesmėlio dirvožemyje žaliajai trąšai geriausia naudoti raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.) atolą, o iš posėlinių augalų – aliejinius ridikus (Raphanus sativus L.) arba raudonųjų dobilų įsėlį. Kaip dirvožemio organinės medžiagos papildymo šaltinį ekstensyvios veiklos ūkiuose galima naudoti nedirbamo pūdymo augalijos biomasę. Šios agrotechnikos priemonės leidžia stabilizuoti organinės medžiagos kiekį dirvožemyje, tačiau padidina mineralinio azoto migraciją i ariamojo sluoksnio rudens laikotarpiu. Labiausiai mineralinio azoto išplovimą padidina įterpta žiemkenčiams geltonžiedžių lubinų (Lupinus luteus L.) ir dobilų atolo žaliosios trąšos biomasė.

Reikšminiai žodžiai: organinės trąšos, dirvožemio agrocheminės savybės, organinė medžiaga, azoto migracija.

Chapter 1. AGROCHEMISTRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 4, 84, 3-22

UDK 631.86:631.442.1 

AGROECOLOGICAL ESTIMATION OF APLICATION OF DIFFERENT ORGANIC FERTILIZERS IN SANDY LOAM SOIL

D. Romanovskaja, L. Tripolskaja

Summary

The study was performed during 1997-2001 at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture. The experimental plots were established on sandy loam on carbonaceous fluvial-glacial gravel eluviated soil (Idp), according to FAO-UNESCO classification Haplic Luvisol (LVh).

The aim of the present study was to investigate various sources of organic matter and the efficiency of their application in a fine textured soil, thus increasing the productivity of crop rotation, stabilising and improving fertility of soil and balance of nutrients.

It was established that as a green manure on sandy loam soils it is better to use aftermath of red clover, oil radish, or undersown red clover can be selected from aftercrop plants. It is leasible to use biomass of uncultivated fallow for green manure as a source to increase soil organic matter content on extensive agricultural farms. These agrotechnical means allow to stabilize the content of organic matter in the soil, but during the autumn period increase migration of nitrogen from arable horizon in subsoil. Leaching of nitrogen was increased mostly when biomass of lupine and aftermath of red clover were ploughed under winter rye crop.

Key words: organic fertilizers, soil chemical properties, organic matter, migration of nitrogen. 


ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 23-34

UDK 633.491:[631.8+551.5]:631.559

MINERALINIŲ IR ORGANINIŲ TRĄŠŲ BEI METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ ĮTAKA BULVIŲ PRODUKTYVUMUI PRIESMĖLIO DIRVOJE

Vincas KUPČINSKAS, Alė BANIŪNIENĖ, Vilma ŽĖKAITĖ1

Gvidas ŠIDLAUSKAS2

Lietuvos žemdirbystės institutas

1Perloja, Varėnos rajonas

El. p. perlojabst@varena.omnitel.net

2Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. gvidas@lzi.lt

Santrauka

Tikslu įvertinti meteorologinių veiksnių ir mineralinių azoto, fosforo bei kalio trąšų įtaką bulvių, augintų priesmėlio dirvoje mėšlo ir be mėšlo fonuose, gumbų derliui, atlikta 23 metus daryto sėjomaininio lauko bandymo duomenų analizė. Tyrimai atlikti Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje Hapli-Albic Luvisols (paprastasis pajaurėjęs išplautžemis) dirvožemyje 1979-2002 metais. Remiantis tyrimų duomenimis, mėšlo ir be mėšlo fonuose, nustatytas optimalus gumbų derliui kritulių kiekis per vegetaciją, optimali paros vidutinė vegetacijos periodo oro temperatūra, kalendorinė laikotarpio nuo sodinimo iki bulvių nukasimo trukmė, optimali sukaupta per vegetaciją aukštesnių už 0o, 5o ir 10oC aktyvių temperatūrų suma. Paaiškėjo, kad be mėšlo augintų bulvių gumbų derliui optimalus per vegetaciją kritulių kiekis buvo 384,9 mm, vidutinė vegetacijos periodo oro temperatūra – 15,2oC, kalendorinė vegetacijos periodo trukmė – 122,3 dienos ir per vegetaciją augalų sukaupta aukštesnių už 0o, 5o ir 10oC aktyvių temperatūrų suma atitinkamai – 1940,3o, 1321,7o ir 672,6oC. Mėšlo fone augusių bulvių gumbų derliui optimalus per vegetaciją kritulių kiekis buvo 351,7 mm, paros vidutinė oro temperatūra – 14,6oC, kalendorinė vegetacijos periodo trukmė – 131,1 dienos ir aukštesnių už 0o, 5o ir 10oC augalų sukaupta aktyvių temperatūrų suma – atitinkamai 1943,5o, 1289,7o ir 635,7oC. Nuo mineralinių azoto, fosforo ir kalio trąšų visais atvejais didėjo bulvių gumbų derlius, tačiau jų efektyvumas buvo didesnis mėšlu netręštame fone. Tręšiant mėšlu sumažėjo mineralinių trąšų ir meteorologinių veiksnių įtaka bulvių gumbų derliui.

Reikšminiai žodžiai: bulvės, tręšimas, mėšlas, krituliai, oro temperatūra, aktyvios temperatūros.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 4, 84, 23-34

UDK 633.491:[631.8+551.5]:631.559 

THE INFLUENCE OF MINERAL AND ORGANIC FERTILIZERS AND METEOROLOGICAL FACTORS ON THE PRODUCTIVITY OF POTATOES ON A SANDY LOAM SOIL

V. Kupčinskas, A. Baniūnienė, V. Žėkaitė, G. Šidlauskas

Summary

With the aim of evaluating the effects of meteorological factors and mineral nitrogen, phosphorus and potassium fertilizers on the yield of potatoes grown on a sandy loam soil with and without manure fertilization, the data of 23-year old field trials was analyzed. The trials were carried out on a Hapli - Albic Luvisol at the Lithuanian Institute of Agriculture Perloja Station during 1979-2002. According to the data collected the optimum precipitation rate during the vegetative growth period, optimum mean daily temperature of the growing period, calendar length of the growing period and optimum accumulated by plants during vegetative growth growing degree days with the baseline temperature of 0o, 5o and 10oC for the potato yield on two backgrounds (with and without manure) were found. The optimum parameters of the growing period for potato yield on the background without manure application were: 384.9 mm precipitation rate, 15.2oC mean daily temperature, 122.3 (days) calendar length of the growing period and 1940.3o, 1321.7o and 672.6oC accumulated by plants growing degree days with the baseline temperature of 0o, 5o and 10oC accordingly. When manure was applied the optimum indices were: 351.7 mm precipitation rate, 14.6oC mean daily temperature, 131.1 (days) calendar length of the growing period and 1943.5o, 1389.7o and 635.7oC accumulated by plants growing degree days with the baseline temperature of 0o, 5o and 10oC accordingly. The application of mineral nitrogen, phosphorus and potassium fertilizers in all cases increased the yield of potatoes, however, the efficacy of mineral fertilizers was higher on the background without manure application. Manure application decreased the impact of agrotechnical and meteorological factors on potato yield.

Key words: potatoes, fertilization, manure, precipitation rate, mean daily temperature, growing degree days. 


ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 35-48

UDK 631.582:[631.83+631.85]:631.461

TRĘŠIMO FOSFORU IR KALIU KAS KELERI METAI ĮTAKA DIRVOŽEMIO BIOLOGINIAM AKTYVUMUI IR SĖJOMAINOS PRODUKTYVUMUI

Aldona SVIRSKIENĖ, Vytas MAŠAUSKAS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. agrochemija@lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje tiriama fosforo trąšų, naudojamų kas ketveri metai bei kasmet, ir kalio trąšų, naudojamų kas ketveri, kas dveji ir kasmet, įtaka keturlaukės sėjomainos augalų produktyvumui, dirvožemio savybėms.

Straipsnyje pateikiami dirvožemio biologinio aktyvumo ir sėjomainos produktyvumo duomenys, gauti 1997-2000 m. per 7-ą rotaciją, kurios pradžioje buvo užarti šiaudai su mineralinio azoto priedu.

tręšiant kartą per rotaciją fosforu amofoso pavidalu 240 kg ha-1 ir kaliu – kalio chlorido pavidalu 360 kg ha-1, o azotu 45-90 kg ha-1 kasmet amonio salietros pavidalu, dirvožemio bendras mikroorganizmų kiekis, taip pat ir bendras biologinis aktyvumas buvo ne mažesni, o mineralinį azoto režimą atspindintys ir derlių lemiantys mikrobiologiniai rodikliai netgi nežymiai geresni, palyginus su kasmetiniu tręšimu N45-90P60K90. Tačiau tręšiant PK trąšomis kartą per rotaciją keturguba norma, invertazės aktyvumas buvo truputį mažesnis, mineralizacijos koeficientas didesnis, mikrobų cenozės struktūra pablogėjo, o tai rodo, kad organinės medžiagos mineralizacija turėjo tendenciją didėti.

Kasmet naudojant NPK trąšas, kurių sudėtyje buvo superfosfato, turinčio sieros, dirvožemio biologinis aktyvumas ir mineralizacija buvo nežymiai didesni nei naudojant NPK trąšas, kurių sudėtyje buvo amofoso, neturinčio sieros.

Mikromicetų gentinė sudėtis, naudojant PK trąšas kartą per ketverius metus, agronominiu požiūriu buvo nežymiai geresnė, negu tręšiant kasmet. Gausiau paplito struktūrą gerinančių ir antifitopatogeniškai veikiančių Trichoderma ir mažiau potencialių fitopatogenų ir fitotoksinų gamintojų – Penicillium genties grybų. Superfosfatas šiuo požiūriu buvo palankesnis negu amofosas.

Tręšiant fosforo ir kalio keturgubomis normomis kartą per rotaciją, bendras rotacijos augalų (bulvių, miežių, dobilų, žieminių kviečių) derlius gautas 26250 paš. vnt., arba 766 GJ ha-1, kasmet tręšiant N45-90P60K90 – 25050 pa.vnt., arba 732 GJ ha-1.

Reikšminiai žodžiai: PK trąšos, dirvožemio biologinis aktyvumas, mikroorganizmai, fermentai, sėjomainos produktyvumas.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 4, 84, 35-48

UDK 631.582:631.8:631.559

THE INFLUENCE OF PHOSPHORUS AND POTASSIUM PERIODICAL APPLICATION ON THE SOIL BIOLOGICAL ACTIVITY AND CROP ROTATION PRODUCTIVITY

A. Svirskienė, V. Mašauskas

Summary

The effect of phosphorus fertilizers applied every year and that of potassium fertilizers applied annually, every two and every four years on the productivity of a four-course crop rotation and soil properties have been investigated at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva since 1971. The soil of the experimental site is light-textured, Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol-CMg-n-w-can with the following characteristics of the plough layer: pH-7, humus – 2.3-2.7 % P2O5 – 156-198 mg kg-1, K2O – 88-104 mg kg-1 soil (A-L method).

At application of the seventh (last) rotation (potatoes, barley, clover, winter wheat) with phosphorus at a rate of 240 kg ha-1 in the form of ammophos and potassium at a rate of 360 kg ha-1 in the form of potassium chloride once per four years, and nitrogen at rates of 45-90 kg ha-1 annually, the total number of microorganisms and the total biological activity in the soil was the same or slightly higher than in the case of annual fertilization. Mineralization coefficient under the effect of periodical or annual fertilization was 2.26 and 1.54, respectively. Invertase activity, related with humification process was 54.3 and 52.0 mg glucose per 48 h per 1g soil. Periodical phosphorus and potassium fertilization increased the ratio between spore-forming and nonspore-forming bacteria, enhanced the content of mineral nitrogen assimilating and nitrifying bacteria and declined the content of azotobacters. This leads to the conclusion that a more intensive organic matter mineralization occurs under the effect of periodical phosphorus and potassium fertilization.

Periodical application of phosphorus 240 kg ha-1 and potassium 360 kg ha-1 once per four years on the background of nitrogen 45-90 kg ha-1 annually resulted in the highest yield of 26250 feed units, or 766 GJ ha-1 energy yield of the crop rotation plants. The annual application of N45-90P60K90 rates resulted in the 25050 feed units or 732 GJ ha-1 energy yield.

Key words: phosphorus, potassium fertilizers, soil biological activity, microorganisms, enzymes, productivity of crop rotation.


ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 49-62

UDK 631.582:631.8:631.559

TRĘŠIMO SISTEMŲ ĮTAKA SKIRTINGŲ SĖJOMAINŲ AUGALŲ PRODUKTYVUMUI IR NPK ŪKINIAM BALANSUI

Gintautas GREIMAS

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El. p. sekretoriatas@voke.lzi.lt

Santrauka

1979-1996 metais LŽI Vokės filiale, stacionariniame bandyme tirta skirtingų sėjomainų tręšimo sistemų įtaka augalų derliui, NPK sukaupimui, ūkiniam balansui bei bendrosios energijos kiekiui. Tyrimai rodo, kad didžiausias augalų derlius bei bendrosios energijos kiekis lauko sėjomainoje (50 % javų) gautas įterpiant per rotaciją 104 t ha-1 mėšlo kartu su mineralinėmis NPK trąšomis. NPK sukaupimas derliuje bei ūkinis jų balansas lauko sėjomainoje tiesiogiai priklausė nuo organinių trąšų kiekio, tenkančio sėjomainos rotacijai. Azoto ir fosforo balansas visais atvejais buvo teigiamas. Neigiamas kalio balansas gautas įterpus per rotaciją 52 t ha-1 mėšlo kartu su NPK bei taikant mineralinę tręšimo sistemą.

Javų sėjomainoje (83 % javų) organinių trąšų kiekis turėjo mažesnės reikšmės. Tiek augalų derlius t ha-1, tiek bendrosios energijos kiekis GJ ha-1 gauti beveik vienodi treiant 104 t ha-1, arba 52 t ha-1 mėšlo kiekį įterpus du kartus per rotaciją. NPK sukaupimas derliuje bei ūkinis jų balansas tiesiogiai priklausė nuo mėšlo kiekio, tenkančio rotacijai. Abi tręšimo sistemos garantavo teigiamą NPK balansą, tačiau įterpus per rotaciją 52 t ha-1 mėšlo kartu su NPK arba taikant mineralinę tręšimo sistemą, kalio balansas buvo artimas nuliniam.

Reikšminiai žodžiai: sėjomaina, produktyvumas, NPK sukaupimas, balansas.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 4, 84, 49-62

UDK 631.582:631.8:631.559 

THE INFLUENCE OF FERTILIZATION SYSTEMS ON THE CROP PRODUCTIVITY OF DIFFERENT CROP ROTATIONS AND FIELD BALANCE OF NPK

G. Greimas

Summary

Two fertilization systems (organic-mineral and mineral) were studied in a field crop rotation containing 50 % cereals and in a cereal crop rotation containing 83 % cereals in South-East Lithuania over the period 1978-1996. The experimental findings suggest that farmyard manure (FYM) applications at rates of 104 t ha-1 in combination with N300P162K362 once (104 t ha-1) or twice (52 + 52 t ha-1) per rotation significantly increased the yield of main production in both crop rotations. This fertilization system markedly increased the accumulation of NPK in crop yield, and its removal. Combination of FYM at a rate of 52 t ha-1 with N300P162K362 also markedly increased crop yield as well as removal of NPK. In both rotations NPK field balance directly depended on the rates of FYM. In the field crop rotation field balance of NP was positive under all fertilization systems. Application of FYM at a rate of 104 t ha-1 maintained a more intensive field balance of NPK, than application of FYM at 52 t ha-1 and mineral fertilizers only. In this case total field balance of potassium was negative. Field balance of NPK in the cereal crop rotation was possitive under all fertilization systems. Although application of FYM at a rate of 52 t ha-1 mineral fertilizers maintained a possitive balance of potassium, it was close to zero.

The level of total energy GJ ha-1 in the field crop rotation was significantly higher under application of FYM at a rate of 104 t ha-1 than at a rate 52 t ha-1 or mineral fertilizers only. The level of total energy in the cereal crop rotation increased similarly under all fertilization systems.

Key words: rotation, productivity, NPK removal, balance. 


ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 63-82

UDK 631.416:631.821

LOKALAUS IR PAKRIKO TRĘŠIMO VEIKSMINGUMAS SĖJOMAINOS AUGALAMS RŪGŠČIAME IR PAKALKINTAME DIRVOŽEMYJE

Regina REPŠIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. p. regina@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale 1997-2001 metais rūgščiame ir pakalkintame nepasotintame balkšvažemyje JIn (Dystric Albeluvisols ABd) tirtas lokalaus ir pakriko tręšimo veiksmingumas sėjomainos augalams taikant programuotą tręšimą mineralinių trąšų normomis, kurios apskaičiuotos atsižvelgiant į dirvožemio savybes.

Nustatyta, kad kalkintame 1 ir 2 klintmilčių normomis dirvožemyje sėjomainos augalų derlius gautas didesnis nei rūgščiame. Rūgščiame ir pakalkintame dirvožemyje lokaliai įterpus trąšas, gautas žieminių kviečių grūdų ir bulvių gumbų derliaus priedas, palyginus su pakriku. Miežių grūdų derliui – tik rūgščiame dirvožemyje. Antsėlį patręšus lokaliai, mažėjo tik pirmųjų naudojimo metų daugiamečių žolių sausųjų medžiagų derlius ir tik kalkintuose fonuose. Nuo didesniųjų trąšų normų, palyginus su mažesnėmis, gautas didesnis augalų derlius: miežių tik rūgščiame dirvožemyje, kviečių ir bulvių – visuose fonuose. Antsėlį patręšus didesniąja norma (N95P100K28) I naudojimo metų daugiamečių žolių sausųjų medžiagų derlius didėjo tik rūgščiame dirvožemyje, o II naudojimo metų žolių – rūgščiame ir kalkintame 1 norma dirvožemyje. Visiems sėjomainoje augintiems augalams trąšų normos, apskaičiuotos planuotam pagrindinės produkcijos derliui pagal agrochemines dirvožemio savybes, apsimokėjo tik iš dalies. Planuotas sąlyginai mažesnis derlius (miežių 2,5, kviečių 3,0 ir bulvių 20 t ha-1) gautas kalkintame dirvožemyje tik kai kuriais atvejais. Planuotas sąlyginai didesnis derlius (miežių 3,5, kviečių 4,5 ir bulvių 25 t ha-1) nepasiektas.

Rūgščiame dirvožemyje sėjomainos augalų išauginimo energetinės sąnaudos sudarė 30,1-68,1 GJ ha-1, kalkintame 1 norma – 64,6-102,8 GJ ha-1, kalkintame 2 normomis – 85,5-137,3 GJ ha-1. Daugiausia (30-65 %) energetinių sąnaudų sunaudota kalkinimui. Tačiau visais atvejais gauto derliaus energetinė vertė gauta didesnė už energetines sąnaudas, reikalingas augalams išauginti.

Reikšminiai žodžiai: rūgštus ir pakalkintas dirvožemis, lokalus ir pakrikas tręšimas, sėjomainos augalų derlius

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 4, 84, 63-82

UDK 631.416:631.821 

THE EFFICIENCY OF PLACEMENT AND BROADCAST FERTILIZATION ON THE CROP ROTATION YIELD ON THE ACID AND LIMED SOIL

R.Repšienė

Summary

A field trial was carried out at the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture during 1997-2001. The efficiency of placement and broadcast fertilization on the crop rotation yield on an acid and limed soil (Dystric Albeluvisols ABd) was investigated. A programmed mineral fertilization according to soil agrochemical properties was applied.

It was revealed that placement fertilization was more effective than broadcast for winter wheat and potato yield on both limed and acid soil, and for barley yield on acid soil only. Placement fertilization of barley cover crop decreased the dry matter yield of perennial grasses (first year of use) on limed (at one and two rates) soil only. When the highest fertilizer rates were applied, the largest crop yield was identified: for barley on acid soil only, and for winter wheat, potatoes on both limed and acid soil. Fertilization of cover crop with the highest rate increased the dry matter yield of perennial grasses in the first year of use on acid soil and in the second year of use on both acid and limed soil at one rate.

Liming had an essential effect on soil acidity indicators (pHKCl, hydrolytic soil acidity, mobile Al and absorbed bases). At the end of crop rotation the soil acidity indicators increased by 1.1-1.3 times. The same trend was obtained on limed soil. At the end of crop rotation the amount of mobile P2O5 increased 10-16 mg kg-1 compared with the amount at the beginning of crop rotation, but the amount of mobile K2O and humus decreased by 51-65 mg kg-1 and 0.5-0.96 percentage units, respectively.

Energy expenditure of the crop rotation grow on acid soil made up 30.1-68.1 GJ ha-1 and on limed soil at 1 rate 64.6-102.8 GJ ha-1 at 2 rates – 85.5-137.3 GJ ha-1. Liming requires the greatest (30-65 %) energy expenditure, but in all cases the value of crop yield was higher than the crop growing costs.

Key words: acid and limed soil, placement and broadcast fertilization, crop rotation yield. 


II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 83-91

UDK 633.11<321>:631.531.04

VASARINIŲ KVIEČIŲ DERLIAUS PRIKLAUSOMUMAS NUO SĖJOS GYLIO LENGVAME PRIEMOLYJE

Vaclovas PETRAITIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. albinas@lzi.lt

Santrauka

1998-2000 metais Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje velėniniame glėjiškame lengvo priemolio dirvožemyje giliau karbonatiniame giliau glėjiškame rudžemyje (RDg 4-k2), kurio armens pHKCl – 6,7, humuso – 1,86 %, judriųjų P205 – 172 ir K2O – 155 mg kg-1 dirvožemio, atlikti vasarinių kviečių sėjos gylio tyrimai. Tyrimų tikslas – nustatyti sėjos gylio ribą, nuo kurios pradeda mažėti vasarinių kviečių derlius lengvame priemolyje. Nustatyta, kad optimalus jų sėjos gylis 1-4 cm. Sėjant kviečius 1-4 cm gyliu, grūdų prikulta 0,48-0,82 t ha-1, arba 14,1-24,0 % daugiau, negu sėjant 6-8 cm sėjos gyliu. Sėjant giliau, sumažėjo lauko daigumas, vegetacijos metu iki derliaus nuėmimo mažiau išsivystė produktyvių stiebų. Šiaudų derlius sėjant tuo pačiu gyliu buvo atitinkamai mažesnis 0,61-0,93 t ha-1, arba 15,7-24,0 proc.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai kviečiai, sėjos gylis, grūdai, šiaudai, produktyvūs stiebai, lauko daigumas.

 

Chapter 2. AGRICULTURE

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 4, 84, 83-91

UDK 633.11<321>:631.531.04 

WINTER WHEAT DEVELOPMENT AND PRODUCTIVITY IN RELATION TO SOWING DEPTH ON A LIGHT LOAM SOIL

V. Petraitis

Summary

Investigation of the sowing depth of spring wheat was carried out over the period 1998-2000 at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva on a sod gleyic light loamy soil (according to FAO classification Endocalcari-Endohypogleeyic Cambisol CMg-n-w Can). The soil contained: pHKCl – 6.7, humus – 1.86 %, available P2O5 – 172 and K2O – 155 mg kg-1 soil. The experimental objective was to ascertain from which sowing depth limit the yield starts to decline. It was found that the optimal sowing depth of spring wheat was 1-4 cm. When sown at this depth spring wheat yielded 0.48-0.82 t ha-1 or 14.1-24.0 % more compared with that sown at the 6-8 cm depth. Spring wheat sown deeper had a lower field germination, and fewer productive stems developed from the vegetative growth period to harvesting. Straw yield, when sown at the same depths, was lower by 0.61-0.93 t ha-1 or 15.7- 24.0 %, respectively.

Key words: spring wheat, sowing depth, grain, straw, productive stems, field germination. 


III skyrius. ŽOLININKYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 92-103

UDK 633.37:631.445.12

RYTINIŲ OŽIARŪČIŲ ILGAAMŽIŠKUMAS AUGINANT JUOS PAŠARUI IR SĖKLAI NUKASTOJE ŽEMAPELKĖJE

Jonas ŠLEPETYS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. jonas.slepetys@lzi.lt

Santrauka

Rytiniai ožiarūčiai (Galega orientalis Lam.) yra vertinga ankštinė pašarinė žolė, kurios auginimas mažiau tirtas, palyginus su kitomis ankštinėmis žolėmis. Visai mažai tyrimų su rytiniais ožiarūčiais yra padaryta drenuotuose nukastų žemapelkių dirvožemiuose.

Tyrimų tikslas – išsiaiškinti, kaip skirtingas ožiarūčių naudojimas veikia pasėlių produktyvumą ir ilgaamžiškumą. Tyrimai daryti 1998-2001 metais penktų – aštuntų naudojimo metų ožiarūčių žolyne. Ožiarūčių žolynas naudotas taip: 1. Pašarui kasmet. 2. Sėklai kasmet. 3. Sėklai kas antri metai. Paskutiniais tyrimų metais, sekant poveikį, ožiarūčiai nupjauti pašarui du kartus. Pasėlio naudojimo būdas turėjo didelę įtaką ožiarūčių ilgaamžiškumui ir žolyno botaninei sudėčiai. Ožiarūčiai, kasmet pjaunami pašarui, aštuntais naudojimo metais išretėjo. Jų kiekis žolės metinio derliaus sausosiose medžiagose sumažėjo iki 22 %. Kur sėkla buvo imama kasmet, ožiarūčių buvo 78 %, kur kas antri metai – liko 47 %. Paskutiniais tyrimų metais sausųjų medžiagų derlius buvo atitinkamai 6,16, 8,00 ir 7,02 t ha-1. Iretėjusio žolyno vietoje formavosi nauja fitocenozė su pelkinėmis miglėmis (Poa palustris), paprastaisiais varpučiais (Elytrigia repens), pievinėmis miglėmis (Poa pratensis), paprastosiomis kiaulpienėmis (Taraxacum officinale), pelkiniais vėdrynais (Ranunculus lingua). Dėl vėlyvų šalnų, kurios durpyne pasitaiko gana dažnai, sėklų derlius gautas nedidelis – 32-179 kg ha-1.

Prieita prie išvados, jog nukastose žemapelkėse, norint prailginti ožiarūčių pasėlio amžių, reikia juos naudoti pašarui ir sėklai.

Reikminiai žodžiai: rytiniai ožiarūčiai, nukasta žemapelkė, botaninė sudėtis, žolės derlius, sėklų derlius.

 

Chapter 3. GRASSLAND HUSBANDRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 4, 84, 92-103

UDK 633.37:631.445.12 

LONGEVITY OF FODDER GALEGA GROWN FOR FORAGE AND SEED ON A LOW MOOR SOIL WITH A REMOVED PEAT LAYER

J. Šlepetys

Summary

Fodder galega (Galega orientalis Lam.) is a valuable forage legume. Compared with the other legumes, its cultivation has been insufficiently investigated so far. Very little research has been done into galega growing on drained low moor soil with a removed peat layer. The objective of the present study was to elucidate the effect of different galega management regimes on the productivity and persistence of galega stands. Experiments were conducted during 1998-2001 in the galega sward of the 5th-8th year of use. The following galega management regimes were used: 1. For forage annually; 2. For seed annually; 3. For seed every second year. In the last year of the experiment all treatments were cut for forage twice in order to follow the aftereffect. Management regime of the galega stand had a significant effect on persistence and botanical composition of the sward. Galega stands annually cut for forage thinned out in the eighth year of use. Its share in the dry matter declined to 22 %. In the treatments where the seed was harvested annually, galega accounted for 78 %, and in the treatments where the seed was harvested every second year galega accounted for 47 %. In the last year of the experiment dry matter yield was 6.16; 8.00 and 7.02 t ha-1, respectively. A new phytocenosis with Poa palustris, Elytrigia repens, Poa pratensis, Taraxacum officinale, Ranunculus lingua formed in place of the thinned out sward. Due to late frosts, that are quite frequent in low moor peat soil, the seed yield was low 32-179 kg ha-1. It can be concluded that in order to extend the age of galega stand on a low moor peat soil, it should be used both for forage and seed production.

Key words: fodder galega, low moor soil with a removed peat layer, botanical composition, forage yield, seed production. 


ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 104-119

UDK 633.2.003:631.83

KALIO TRĄŠŲ NORMOS GANYKLAI: ŽOLIŲ BOTANINĖS SUDĖTIES, DERLIAUS IR DIRVOŽEMIO KOKYBĖS POKYČIAI

Jonas GUTAUSKAS, Audronė MAŠAUSKIENĖ, Alvyra ŠLEPETIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. jonasgut@lzi.lt; masaudrone@lzi.lt; alvyra@lzi.lt

Santrauka

Ilgalaikiai stacionarūs tyrimai atlikti 1993-2001 m. Žemdirbystės instituto Dotnuvos eksperimentinio ūkio Valinavos ganykloje, tęsiant nepertraukiamą lauko bandymų ciklą. Lauko bandymas nuo 1961 m. daromas pagal šią schemą: 1. P0K0. 2. P60K0. 3. P60K30. 4. P60K60. 5. P60K90. Dirvožemis – glėjiškasis rudžemis, lengvas priemolis. Darbo tikslas – nustatyti įvairių kalio trąšų normų įtaką produktyviam ganomo žolyno ilgaamžiškumui ir žolės derliaus pašarinei vertei, stebėti ilgalaikių žolynų floristinės sudėties kaitos pobūdį bei dirvožemio agrocheminių parametrų pokyčius.

Ilgalaikis ganyklos naudojimas be mineralinių PK trąšų lėmė nedidelį žolės sausųjų medžiagų derlių – 2,59 t ha-1, tačiau derlingumas neturėjo tendencijos mažėti. Tręšimo fosforo trąšomis fone ganomų žolynų metinis žolės sausųjų medžiagų derlius siekė 3,81 t ha-1, patręšus kalio trąšomis – 4,62-5,32 t ha-1. Veiksmingiausios kalio trąšų normos buvo K30 ir K60. Tręšimo fosforu fone nuo K30 ir K60 labiau plito baltieji dobilai, mažėjo įvairiažolių. Tręšiant mažesnėmis normomis, žolynų konkurencinė galia buvo mažesnė, o įvairiažolės sudarė 26,9-28,2 %.

Tręšimo fosforo trąšomis fone padidėjo žalių baltymų žolėje. Nuo didėjančių kalio trąšų normų šis rodiklis turėjo tendenciją didėti. Žalia ląsteliena ir neazotinės ekstraktinės medžiagos žolėje mažai tepakito. Tręšiant fosforo trąšomis, fosforo koncentracija žolėje iš esmės didėjo, o mažėjo gausiau tręšiant kaliu. Kalio kiekis žolėje neviršijo leidžiamos normos ir buvo artimas optimaliam, t. y. 2,13-2,70 %.

Ilgalaikis ganyklos naudojimas turėjo didelės įtakos visų dirvožemio agrocheminių rodiklių pokyčiams kokybės gerėjimo kryptimi. Nuolat tręšiant kalio trąšomis, daug humuso, azoto ir fosforo susikaupė viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, o gilesniame – kalio. Didžiausia jo koncentracija nustatyta giliausiame – 30-50 cm tirtame dirvožemio sluoksnyje.

Reikšminiai žodžiai: ganykla, agrocheminiai rodikliai, žolių botaninė sudėtis, derlius, humusas, PK trąšos.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 4, 84, 104-119

UDK 633.2.003:631.83 

LONG-TERM INVESTIGATION OF DIFFERENT POTASSIUM FERTILIZATION RATES IN PASTURE: VARIATION OF BIOMASS, FLORISTIC COMPOSITION AND SOIL NUTRIENT CONTENT

J. Gutauskas, A. Mašauskienė, A. Šlepetienė

Summary

The objective of the present study was to evaluate the residual effects of different K fertilization rates on soil chemical properties, DM yield, botanical diversity and to study the efficiency of long-term pasture management.

Long-term trials were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture over the period 1993-2001. Before this period the experiments were carried out during 1961-1992. Five fertilization treatments were investigated: 1) P0K0. 2) P60K0. 3) P60K30. 4) P60K60. 5) P60K90. The soil of the experimental site is sod gleyic light loam (Endohypogleyic Cambisol).

Discontinued PK fertilization resulted in a significant lower pasture productivity – 2.59 t ha-1, but no trend of DM yield reduction was observed in long-term perspective. During the nine -year experimental period the average grass DM yield on the background of P60 fertilization was 3.81 t ha-1, on the background of P60K30-90 fertilization DM yields of 4.62-5.32 t ha-1 were obtained without N application. The most efficient K fertilizer rates were found to be K30 and K60. On the background of P60 and K60-90 the grasses accounted for 53.5-59.2 % of DM yield, legumes – 19.3-21.9 %, forbs – 19.5-27.2 %. The lower level of K and P fertilization increased the portion of herbs in the sward up to 26.9-28.2 % of DM yield. The change in PK fertilization level had a significant effect on crude protein, phosphorus and potassium concentration in DM yield.

Long-term grazing management of multi-component grass-legume-forbs swards maintains natural soil fertility and in the long run improves its quality parameters.

The application of the inorganic PK fertilizer on the background of grazing had a strong and stable effect on the processes of nitrogen, humus, phosphorus and potassium accumulation in the soil. The concentration of total phosphorus and potassium in the soil horizons of the pasture had a different nature: phosphorus tended to accumulate in the topsoil, whereas the highest concentration of potassium was observed in the subsoil. The content of potassium increased most in the subsoil 30-50 cm soil layer.

Key words: biomass yield, botanical composition, humus, pasture, PK fertilization, soil nutrient content. 


IV skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA IR GENETIKA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 120-129

UDK 633.521:631.523

PRADINĖS SĖMENINIŲ LINŲ MEDŽIAGOS ĮVERTINIMAS SELEKCIJOS PROGRAMOMS

Kęstutis BAČELIS1, Aušra BLINSTRUBIENĖ2

1Lietuvos žemdirbystės institutas

Upytė, Panevėžio rajonas

El. p. upytė@upytė.lzi.lt

2Lietuvos žemės ūkio universitetas

Akademija, Kauno rajonas

El. p. ausrb@one.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotyje 1998-2002 m. tirta per 150 sėmeninių linų veislių bei numerių kolekcija iš įvairių pasaulio šalių. Kai kurios sėmeninių linų veislės tirtos (2000-2002 m.) ir Lietuvos žemės ūkio universitete. Veislės tirtos produktyvumo, 1000-čio sėklų masės, žalių riebalų procento, augalų aukščio, vegetacijos periodo trukmės, atsparumo išgulimui ir ligoms atžvilgiais. Atrinktos vertingos veislės bei numeriai – ‘Mikael’, ‘Barbara’, ‘Szaphir’, ‘Norlin’, ‘Blue Chip’, ‘Lirina’, ‘Gold Merchant’, ‘Baikal’, ‘Symphonia’, ‘Kubanskij I’, ‘Nevskij’, ‘Donskoj 95’, Sv.66185, K-5483, K-7191, K-6129, K-7201, rekomenduojami įtraukti į sėmeninių linų selekcijos programas. Kai kurios veislės – ‘Barbara’, ‘Mikael’, ‘Lirina’, ‘Szaphir’ įtraukiamos į biotechnologijos procesą, kuriant pradinę selekcinę medžiagą ir greitinant jos tempus.

Reikšminiai žodžiai: sėmeniniai linai, produktyvumas, 1000-čio sėklų masė, vegetacijos periodo trukmė, augalų aukštis.

 

Chapter 4. PLANT BREEDING AND GENETICS

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 120-129

UDK 633.521:631.523 

ASSESSMENT OF THE INITIAL LINSEED MATERIAL FOR BREEDING PROGRAMES

K. Bačelis, A. Blinstrubienė

Summary

Over 150 linseed varieties and numbers were investigated at the Upytė Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture during 1998-2002. Some of the linseed varieties were analysed at the Lithuanian University of Agriculture during 2000-2002. The varieties were tested for productivity, 1000 seed weight, crude fat content, plant height, growth period duration, disease and lodging resistance. The following valuable varieties and numbers were selected: ‘Mikael’, ‘Barbara’, ‘Szaphir’, ‘Norlin’, ‘Blue Chip’, ‘Lirina’, ‘Gold Merchant’, ‘Baikal’, ‘Symphonia’, ‘Kubanskij I’, ‘Nevskij’, ‘Donskoj 95’, Sv.66185, K-5483, K-7191, K-6129, K-7201, which are recommended for inclusion in the breeding programs. Some of the varieties – ‘Barbara’, ‘Mikael’, ‘Lirina’, ‘Szaphir’, are included in the biotechnologycal process, while developing the new initial breeding material and accelerating this process.

Key words: linseed, productivity, 1000 seed weight, growth period, plant height. 


ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 130-140

UDK 633.264+633.265]:581.1

SVIDRIŲ, ERAIČINŲ IR ERAIČINSVIDRIŲ ‘PUNIA’ ŠAKNŲ LINIJINIO AUGIMO POKYČIAI VEIKIANT GRŪDINIMO TEMPERATŪROMS

Alvydas ŠIMKŪNAS, Izolda PAŠAKINSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. genetik@lzi.lt

Santrauka

Gausiažiedės svidrės (Lolium multiflorum Lam.), tikrieji eraičinai (Festuca pratensis Huds.), eraičinsvidrės ‘Punia’ ir daugiametės svidrės (Lolium perenne L.) tirtos grūdinimo režimuose +8oC ir +2oC temperatūrose. Nustatytas šaknų augimo greitis v ir jo kitimą nulemiantys ląstelių dalijimosi greitis V, santykinis ląstelių tįsimo greitis k ir vidutinis ištįsusių žievės ląstelių ilgis l. Grūdinant augalus +8ºC temperatūroje, žymių šaknų augimo ir jį charakterizuojančių rodiklių skirtumų tarp tirtų rūšių nenustatyta. Tai rodo, kad šios rūšys +8ºC temperatūroje nėra streso būklės. Pažeminus temperatūrą iki +2ºC, tikrųjų eraičinų šaknų augimo greitis sumažėjo apie 8,7 karto, gausiažiedžių svidrių – apie 2,7, daugiamečių svidrių – apie 3,5, o eraičinsvidrių – 3,9 karto. Nustatyta, kad tikrųjų eraičinų išskirtinį šaknų augimo sumažėjimą lėmė išskirtinis ląstelių dalijimosi greičio sulėtėjimas. Akivaizdu, kad žeminant temperatūrą tikrųjų eraičinų šaknų meristemoje įvyksta kokybiniai pokyčiai ir augalai +2ºC temperatūroje jau patiria stresą. Eraičinsvidrės pagal ląstelių dalijimosi greičio sumažėjimą užėmė artimesnę gausiažiedėms svidrėms padėtį, kas rodo, kad esant +2°C temperatūrai, jos dar nepereina į streso būklę. Nustatyta, kad žeminant temperatūrą nuo +8ºC iki +2ºC, tįsimo zonos ilgis gali tarnauti kaip streso būklės indikatorius: eraičinai suformuoja 3 kartus trumpesnę tįsimo zoną, o svidrių ir eraičinsvidrių – beveik nepakinta. Žeminant temperatūrą, visų tirtų žolių rūšių santykinis ląstelių tįsimo greitis k sumažėjo vienodai, tačiau ląstelės ištįso iki beveik tokio pat ilgio (250-350 m m). Vadinasi, žemos temperatūros nepakeitė ląstelių tįsimo programos, tik sulėtino tįsimą. Tačiau kai kuriuose tikrųjų eraičinų, grūdintų +2ºC temperatūroje, mėginiuose stebėtos sutrumpėjusios ir įgavusios suapvalėjusius kontūrus ląstelės. Manoma, kad stiprus ląstelių dalijimosi pristabdymas ir ląstelių formos pokyčiai grūdinant augalus, yra sietini su streso būkle ir didesniu tikrųjų eraičinų atsparumu šalčiui.

Reikšminiai žodžiai: gausiažiedės svidrės, daugiametės svidrės, tikrieji eraičinai, eraičinsvidrės ‘Punia’, šaknų augimas, ląstelių augimas, grūdinimo temperatūros.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 4, 84, 130-140

UDK 633.264+633.265]:581.1 

CHANGES IN LINEAR ROOT GROWTH OF ITALIAN RYEGRASS, MEADOW FESCUE, FESTULOLIUM ‘PUNIA’ AND PERENNIAL RYEGRASS AS AFFECTED BY HARDENING TEMPERATURES

A. Šimkūnas, I. Pašakinskienė

Summary

Italian ryegrass (Lolium multiflorum Lam.), meadow fescue (Festuca pratensis Huds.) Festulolium ‘Punia’ and perennial ryegrass (Lolium perenne L.) were investigated under hardening regimes, at +8ºC and +2ºC temperatures. The components affecting the rate of root growth, namely cell division rate V, relative cell elongation rate k and average length of root cortex cells l, were determined. Under the hardening conditions at +8ºC, there were no evident differences in the parameters characterising root growth among the studied species, indicating that they were not in the state of stress. By lowering the temperature from +8ºC down to +2ºC, the root growth rate decreases by approximately 8 times for meadow fescue, by 2.7 for Italian ryegrass, by 3.5 for perennial ryegrass and by 3.9 times for Festulolium. The dramatic decrease in root growth of meadow fescue was caused by an exceptional reduction in the rate of root cell division. This result demonstrates that qualitative changes occur in the root meristem of meadow fescue and that plants are in a stress at +2ºC. In terms of reduced rates of cell division the hybrid ‘Punia’ was closer to Italian ryegrass, suggesting that ‘Punia’ was not in the state of stress at +2ºC temperature. When the temperature is lowered from +8ºC to +2ºC, the reduction of the length of the elongation zone can be used as an indicator of stress; and for meadow fescue this zone became 3 times shorter while for the ryegrass and Festulolium it remained approximately of the same lenght. The relative elongation rate k decreased equally for all species, but the final length of cortex cell was not affected and remained almost the same at a level of between 250-350 m m, showing that the influence of low temperatures did not change the programme of cell elongation but only slowed down the elongation. There were exceptions found in some cases where meadow fescue samples were displaying shortened cells with rounded outlines. We suggest that a considerable reduction of cell division rate and change of cell form are stress-related, and provide the basis for the higher cold resistance of meadow fescue.

Key words: Italian ryegrass, meadow fescue, Festulolium ‘Punia’, perennial ryegrass, root growth, cell growth, hardening temperatures. 


ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 141-149

UDK 633.31:631.527

APYNINIŲ LIUCERNŲ POLIPLOIDIZAVIMAS IR TETRAPLOIDINIŲ AUGALŲ ATRANKA PAGAL CITOLOGINIUS-MORFOLOGINIUS POŽYMIUS

Juozas BILIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. selekcentras@lzi.lt

Santrauka

Siekiant sukurti apyninių liucernų (Medicago lupulina L.) poliploidus bei atrinkti tetraploidinius augalus, tyrimai daryti 2002-2003 m. Lietuvos žemdirbystės institute Augalų selekcijos centre. Pradinė medžiaga tetraploidams kurti – 2002 m. Lietuvoje registruota apyninių liucernų veislė ‘Arka’. Šios veislės tetraploidiniai augalai buvo gauti veikiant jaunus liucernų ‘Arka’ daigelius skilčialapių tarpsniu 0,3 % kolchicino tirpalu. Pradžioje, juvenilinio lapelio tarpsniu, iš kolchicinu paveiktų augalų tetraploidai buvo atrenkami vizualiai. Pašalinti nuo kontrolinio varianto (daigeliai veikti vandeniu) nesiskiriantys augalai. Palikti daigeliai su sustorėjusiais skilčialapiais, sulėtėjusiu vystymosi ritmu. Kituose etapuose atranka daryta pagal juvenilinio lapelio apatiniame epidermyje esantį varstomųjų žiotelių chloroplastų skaičių, varstomųjų žiotelių ilgį bei plotį, taip pat ir epiderminių ląstelių skaičių mikroskopo matymo lauke. Augalams sužydus, kiekvienas augalas įvertintas pagal žiedadulkių formą bei jų dydžius m m (ilgį ir plotį). Šalinami augalai, kurie pagal šiuos požymius nesiskyrė nuo kontrolinių (diploidinių) augalų. Sėkloms sunokus, tetraploidiniai augalai dar buvo vertinti pagal sėklų dydį mm (ilgį, plotį, storį) ir 1000-čio sėklų masę (g). Bandymų eigoje buvo išskirta 12 tetraploidinių augalų. Jų išeiga siekė 12 % nuo kolchicinu veiktų daigelių skaičiaus.

Reikšminiai žodžiai: apyninės liucernos, poliploidija, citologiniai ir morfologiniai požymiai.

 

ISSN 1392-3196

Agriculture, Scientific articles, 2003, 4, 84, 141-149

UDK 633.31:631.527 

POLYPLOIDIZATION AND TETRAPLOID BLACK MEDIC SELECTION ACCORDING TO CYTOMORPHOLOGICAL CHARACTERS

J. Bilis

Summary

A Lithuania-registered diploid (2n = 16) black medic cv. ‘Arka’ was used as initial material for the development of tetraploids. Polyploids of this variety were produced by 0.3 % colchicine treatment of young seedlings of cv. ‘Arka’ at the stage of cotyledon. Initially, at the stage of juvenile leaf, tetraploids were selected visually: the plants not differing from the control were removed. In the subsequent stages selection was performed according to the number of stomatal guard cells in the lower epidermis of the juvenile leaf as well as according to the length and width of stomatal guard cells, and the number of epidermic cells per area unit. At anthesis stage selection was conducted according to the form and size (length and width) of pollen. At seed ripening stage tetraploid plants were estimated according to seed size (mm) (length, width, thickness), 1000 seed weight (g).

In the course of experiments 12 tetraploid plants were distinguished. Their output amounted to 12 %.

Key words: black medic, polyploidy, cytology, morphology, seed. 


V skyrius. FENOLOGIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 4, 84, 150-164

UDK 581.543(474.5)

FENOLOGINIŲ SEZONŲ PRADŽIOS AUGALŲ INDIKATORIŲ VYSTYMOSI DĖSNINGUMAI LIETUVOJE 1961-2000 m. LAIKOTARPIU

Danuta ROMANOVSKAJA

Lietuvos žemdirbystės institutas

Trakų Vokė, Vilnius

El. p. sekretoriatas@voke.lzi.lt

Santrauka

Fenologiniai stebėjimai atlikti 1961-2000 m. Buvo stebimi augalai, kurie dažniausiai naudojami fenologinių sezonų riboms charakterizuoti: paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.), paprastoji ieva (Padus avium Mill.), darželinis jazminas (Philadelphus coronarius L.), mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) ir paprastasis klevas (Acer platanoides L.).

Tyrimų tikslas – patikslinti fenologinių sezonų pradžios augalų – indikatorių vystymosi dėsningumus ir nustatyti jų pritaikymo galimybes fenologiniam prognozavimui.

Tirtų augalų indikatorių fenofazių pasireiškimo dėsningumai atskiruose Lietuvos fenoklimatiniuose rajonuose atitiko anksčiau atliktų tyrimų (1961-1980 m.) nustatytus dėsningumus, bet klimatui šiltėjant, fenofazės prasidėdavo anksčiau. Ypač ryškūs pokyčiai buvo pastebėti analizuojant fenologinio pavasario augalų indikatorių fazių pasireiškimo dinamiką.

Nustatyta, kad augalų panaudojimo fenoindikacijai tinkamumas priklausė nuo pasirinktų fenoindikatorių tarpfazinės trukmės. Vidutinio stiprumo koreliaciniai ryšiai gauti tada, kai tarp fazių trukmė neviršija 45 dienų. Kai augalų indikatorių trukmė tarp fazių ilgesnė, panaudoti fenoindikacijai netikslinga.

Reikminiai žodžiai: fenologiniai sezonai, fenoindikatoriai, fenologinis prognozavimas.

 

Chapter 5. PHENOLOGY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 4, 84, 150-164

UDK 581.543(474.5) 

DEVELOPMENT REGULARITIES OF THE PLANTS-INDICATORS OF THE BEGINNING OF PHENOLOGICAL SEASONS IN LITHUANIA DURING 1961-2000

D. Romanovskaja

Summary

Phenological observations were carried out during the period 1961-2000 on the plants that are typically used for the characterisation of the limits of phenological seasons: nut-tree (Corylus avellana L.), eve (Padus avium Mill.), jasmine (Philadelphus coronarius L.), lime (Tilia cordata Mill.) and maple (Acer platanoides L.).

The objective of the present study was to specify development regularities of the plants – indicators of the beginning of phenological seasons and to verify their application possibilities for phenological predictions.

The regularities of the manifestation of the tested plants-indicators’ phenophases in individual phenoclimatic regions of Lithuania conformed to those obtained during previous studies (1961-1980), however, due to the warming of the climate plant phenoses tended to start earlier. Especially marked changes were noticed while analysing dynamics of manifestation of phenological spring phases of plants-indicators.

The evidence of our study suggests that the suitability of plants for the use as phenoindicators depended on the interphase length of the selected phenoindicators. A medium strong correlation was determined when interphase length did not exceed 45 days. The plants whose interphase period is longer than 45 days are not suitable for use as phenoindicators.

Key words: phenological seasons, phenoindicators, phenological prediction.

 

 


·Rašykite mums: lzi@lzi.lt