I skyrius

I skyrius. DIRVOTYRA IR AGROCHEMIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 3-13

UDK 633.63:631.8:631.559

PROGRAMUOTO TRĘŠIMO ĮTAKA CUKRINIŲ RUNKELIŲ DERLIUI IR MAISTO MEDŽIAGŲ POREIKIUI

Daiva JANUŠAUSKAITĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. paštas: daiva@lzi.lt

Santrauka

2000 ir 2001 metais Dotnuvoje lengvo priemolio giliau karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje (pagal seną klasifikaciją – velėninis glėjiškas dirvožemis) darytas bandymas su cukrinių runkelių veislėmis ‘Gala’, ‘Ariana’ ir ‘Kassandra’, siekiant nustatyti jų reakciją į tręšimą, augimo sąlygų įtaką šakniavaisių ir lapų cheminei sudėčiai bei maisto medžiagų poreikį. Trąšų normos cukriniams runkeliams apskaičiuotos patobulinta kompiuterine programa „Tręšimas. Versija 2000”. Trąšų efektyvumui įtakos turėjo metų orai. Trąšos buvo veiksmingos – nuo vieno kilogramo NPK veikliųjų medžiagų gauta vidutiniškai 17,9-33,1 kg šakniavaisių.

Nustatyta cukrinių runkelių derliaus ir cukringumo koreliacija su pasėlio struktūros elementais bei azoto, fosforo ir kalio poreikio kilogramais vienai tonai šakniavaisių ryšys su azoto koncentracija juose.

Reikšminiai žodžiai: cukriniai runkeliai, veislės, derlius, cheminė sudėtis, maisto medžiagų poreikis.

Chapter 1. SOIL SCIENCE AND AGROCHEMISTRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 3-13

UDK 633.63:631.8:631.559

EFFECTS OF PROGRAMMED FERTILIZATION ON SUGAR BEET YIELD AND NUTRIENT REQUIREMENT

D. Janušauskaitė

Summary

In 2000 and 2001 an experiment was carried out in Dotnuva on Endocalcari - Epihypogleyic Cambisols (according to the old classification - sod gleyic soil) to determine the response of the sugar beet varieties ‘Gala’, ‘Ariana’ and ‘Kassandra’ to fertilisation, as well as to study the effects of growing conditions on the chemical composition of roots and tops and nutrient requirement of the crop. Fertiliser rates for sugar beet were calculated using the upgraded computer programme “Fertilisation”. Version 2000. The efficacy of fertilisers was influenced by the weather conditions of the year. Fertilisers were efficient - one kg of NPK active ingredient gave on average 17.9-33.1 kg of roots. It was revealed that the tested varieties differed in their response to fertilisation and in utilisation of soil potential.

A correlation was determined between sugar beet root yield, sugar content and structural elements of the stand, as well as the relationship between the NPK requirement (kg) for one ton of roots and nitrogen concentration in roots.

Key words: sugar beet, varieties, yield, chemical composition, nutrient requirement.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 14-23

UDK 631.582:631.418

ĮVAIRAUS INTENSYVUMO SĖJOMAINŲ ĮTAKA AUGALŲ MAISTO MEDŽIAGŲ MIGRACIJAI VIDURIO LIETUVOJE

Saulius GUŽYS, Zita PETROKIENĖ

Lietuvos vandens ūkio institutas

Vilainiai, Kėdainių rajonas

El.paštas: chal@water.omnitel.net

Santrauka

1996-1999 m. LVŪI Lipliūnų kaime giliau karbonatingo, giliau glėjiško rudžemio (RDg-4-K2) dirvožemyje atlikti kaupiamųjų (50 %), žolių (75 %) ir javų (75 %) keturlaukių sėjomainų agroekologinio įvertinimo tyrimai.

Didžiausiu produktyvumu pasižymėjo kaupiamųjų sėjomaina, per rotaciją sukaupusi 644 GJ ha^-1 bendrosios energijos. Taip pat ji išsiskyrė ir didžiausiu drenažo nuotėkiu. Mineralinio azoto koncentracija drenažo vandenyje ir išplovimas priklauso nuo sėjomainos biologinio produktyvumo, tręšimo ir šių rodiklių įtakoje kinta y = a-bx+cx² pobūdžio parabolės priklausomumu. Drenažu išplautų maisto medžiagų kiekį lėmė drenažo nuotėkis ir jų koncentracija vandenyje. Maisto medžiagų balansas, neatsižvelgiant į taikomą sėjomainą, iš esmės priklauso nuo mineralinio NPK tręšimo.

Reikšminiai žodžiai: sėjomainos, derlius, drenažo vanduo, nuotėkis, azotas, fosforas, kalis, išplovimas, balansas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 14-23

UDK 631.582:631.418

THE INFLUENCE OF THE CROP ROTATIONS DIFFERING IN INTENSITY ON MATTER MIGRATION

S. Gužys, Z. Petrokienė

Summary

During 1996-1999 at the Lithuanian Institute of Water Management in the village of Lipliūnai in Endocalcari – Endohypogleyic Cambisols (CMg-n-w-can) soils the investigations of row crops (50 %), grasses (75 %) and grains (75 %) agroecological evaluation were carried out.

The row crop rotation was distinguished by the highest productivity. Accumulated 644 GJ ha^-1 of total energy per rotation. It was also distinguished by the highest drainage runoff. The concentration of mineral nitrogen in drainage water and its leaching depended on the crop rotation biological productivity and fertilization, and under the effect of these indicators changed in parabola (y = a-bx+cx²) regularities. The amount of leached nutrients (NPK) by drainage water was predetermined by drainage runoff and concentration of these elements in water. The balance of nutrients, irrespective of the crop rotation, was essentially predetermined by mineral NPK fertilization.

Key words: crop rotation, yield, drainage water, runoff, nitrogen, phosphorus, potassium, leaching and balance.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 24-33

UDK 631.174:633:631.582:631.452

ŽEMDIRBYSTĖS SISTEMŲ ĮTAKA AUGALŲ IR DIRVOŽEMIO PRODUKTYVUMUI BEI MAISTO MEDŽIAGŲ NUOSTOLIAMS

Ona BUNDINIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo Dūkšto bandymų punktas

Dūkštas, Ignalinos rajonas

Santrauka

Smėlingo lengvo priemolio ir priesmėlio menkai ir vidutiniškai eroduotame paprastajame išplautžemyje (IDp el-e2) 1993-2001 m. tirta skirtingų žemdirbystės sistemų įtaka lauko augalų ir žolių sėjomainos bei dirvožemio produktyvumui, taip pat ir poveikis maisto medžiagų nešimui. Dirvožemis – mažai humusingas (1,8 %), didelio fosforingumo ir kalingas (atitinkamai 244 ir 188 mg kg^-1).

Duomenys rodo, kad lauko augalų sėjomainos produktyvumas organinėje-biologinėje žemdirbystės sistemoje sudarė 32,5 GJ ha^-1, o sąnaudos produkcijos gigadžauliui gauti – 0,47 GJ arba 37,02 Lt. Integruotojoje žemdirbystės sistemoje produktyvumas padidėjo 1,5 karto, sąnaudos produkcijos vienetui gauti sumažėjo atitinkamai 19,5 GJ arba 21 %, intensyviojoje – 1,7 karto bei 23,4 arba 25,7 %, palyginus su organine-biologine žemdirbyste. 1 kg išbertų trąšų davė atitinkamai 0,34 ir 0,38 GJ energetinės produkcijos.

Kalvose organinėje-biologinėje žemdirbystės sistemoje augintų daugiamečių žolių produktyvumas siekė 73,1 GJ ha^-1, o sąnaudos produkcijos vienetui gauti sudarė 0,19 GJ, arba 11,03 Lt. Žoles tręšiant, gauta 89,0 GJ ha^-1, o sąnaudos sudarė 0,28 GJ, arba 14,11 Lt. Sąnaudos žolių sėjomainos intensyviojoje žemdirbystės sistemoje išaugo beveik trečdaliu, bet buvo beveik tiek pat mažesnės nei lauko sėjomainos augalų intensyviojoje sistemoje.

Augalus tręšiant, dirvožemyje gausėjo maisto medžiagų, o vandens nuotėkis bei dirvožemio ir maisto medžiagų nešimas mažėjo.

Reikšminiai žodžiai: lauko augalų sėjomaina, žolių sėjomaina, žemdirbystės sistemos, maisto medžiagų nuostoliai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 24-33

UDK 631.174:633:631.582:631.452

EFFECT OF CROPPING SYSTEMS ON CROP AND SOIL PRODUCTIVITY AND NUTRIENT LOSSES

O. Bundinienė

Summary

The effect of different cropping systems on the productivity of field crops, grass crop rotation and soil, as well as on mutrient losses was investigated on a sandy, light loamy and sandy slightly and moderately eroded eluviated soil (IDp el-e2) during the period of 1993-2001. The soil of the experimental site is low in humus (1.8 %), high in phosphorus and potassium (244 and 188 mg kg^-1 soil).

Experimental findings suggest that the productivity of the field crop rotation in the organic-biological cropping system was 32.5 GJ ha^-1, and the input per gigajoule of production was 0.47 GJ, or 37.02 Lt. The productivity in the integrated cropping system increased 1.5 times, the input declined by 19.5 or 21 %, respectively, and in the intensive system the increase was 1.7 times, or 23.4 or 25.7 % compared with the organic-biological system. 1 kg of applied fertiliser generated 0.34 and 0.38 GJ of energy production.

The productivity of perennial grasses grown in the organic-biological system on hills was 73.1 GJ ha^-1, and the input per production unit was 0.19 GJ or 11.03 Lt. When grasses were fertilised, 89.0 GJ ha^-1 was obtained, and the input was 0.28 GJ or 14.11 Lt. The input in the grass crop rotation in the intensive cropping system increased almost by one third, but was almost as much lower as that of the field crop rotation crops in the intensive cropping system.

Fertilisation of crops resulted in the improved soil supply with nutrients and the decline in water run-off, and soil and nutrient losses.

Key words: field crop rotation, grass crop rotation, cropping systems, nutrient losses.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 34-43

UDK 633.63:631.582

SĖJOMAINOS SU CUKRINIAIS RUNKELIAIS AUGALŲ DERLINGUMO KITIMO VEIKSNIAI

Birutė PETKEVIČIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stotis

Klausučiai, Vilkaviškio rajonas

El. paštas: rumokai@post.omnitel.net

Santrauka

Atlikta 1965-2000 metų sėjomainos, kuri įrengta Lietuvos žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stotyje, analizė. Nustatyti devynių laukų sėjomainoje su dviem cukrinių runkelių (22,2 % ), žieminių kviečių arba rugių (22,2 % ), vasarinių miežių (22,2 % ), daugiamečių žolių: raudonųjų dobilų ir pašarinių motiejukų laukais ir vienu užimtojo pūdymo lauku (vikių ir avižų mišinys žaliam pašarui (11,1 %) augalų derlingumo kitimą lemiantys veiksniai. Sėjomainoje nuo taikytų skirtingų agropriemonių žieminių kviečių derlingumas priklausė 10,2 %, cukrinių runkelių – 9,9 %, žieminių rugių – 6,3 %, vasarinių miežių – 4,5 %, daugiamečių žolių – 2,6-5,2 %, vikių ir avižų mišinio (žaliam pašarui) – 10,1 %. Meteorologinės sąlygos vasarinių miežių derlingumo kitimui turėjo daugiausiai įtakos – 9,0 %, žieminių rugių – 8,2 %, pirmųjų naudojimo metų daugiamečių žolių – 7,2 %, žieminių kviečių – 6,5 % ir mažiausiai – cukrinių runkelių (2,7 %). Nustatyta, kad nuo azoto kiekio kitimo sėjomainoje priklausė rugių (r = 0,99) ir vasarinių miežių (r = 0,95) derlius, nuo fosforo kiekio kitimo priklausė žieminių kviečių (r = 0,7), vasarinių miežių (r = 0,6) ir daugiamečių žolių (r = 0,72-0,91) derlius, nuo kalio kiekio kitimo priklausė žieminių rugių (r = 0,8), cukrinių runkelių (r = 0,8) ir daugiamečių žolių (r = 0,7-0,8) derlius.

Reikšminiai žodžiai: sėjomaina, cukriniai runkeliai, derlius, azotas, fosforas, kalis, tręšimas, meteorologinės sąlygos.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 34-43

UDK 633.63:631.582

FACTORS INFLUENCING THE YIELD VARIATIONS OF CROPS GROWN IN THE ROTATION WITH SUGAR BEETS

B. Petkevičienė

Summary

Factors influencing variations in the crop yield were identified at the Rumokai Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture during 1965-2000 where a nine-field crop rotation included two fields of sugar beets (22.2 % ), winter wheat or rye (22.2 % ), spring barley (22.2 % ), perennial grasses – red clover and common timothy, one fallow field planted with vetch and oat mixture (11.1 % ) for green fodder. Application of different agricultural practices resulted in the following yield variations: winter wheat – 10.2 %, sugar beets – 9.9 %, winter rye – 6.3 %, spring barley – 4.5 %, perennial grasses – between 2.6 and 5.2 %, vetch and oats mixture (for green fodder) – 10.1 %. Meteorological conditions had the most critical impact on the yield variations of spring barley (9.0 %), winter rye (8.2 %), perennial grasses of the first year of use (7.2 %), winter wheat (6.5 %) while a more moderate influence was witnessed by sugar beets (2.7). It was determined that the variation of nitrogen content in the crop rotation correlated with rye yield (r = 0.99) and spring barley yield (r = 0.95), the variation of phosphorus content correlated with winter wheat yield (r = 0.7), spring barley yield (r = 0.6) and perennial grass yield (r = 0.72-0.91), and the variation of potassium content correlated with winter rye yield (r = 0.8), sugar beet yield (r = 0.8) and perennial grass yield (r = 0.7-0.8).

Key words: crop rotation, sugar beet yield, nitrogen, phosphorus, potassium, fertilisation, weather conditions.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 44-63

UDK 631.416.2:[631.862+631.82+631.821.1]

DIRVOŽEMIO FOSFORO FORMŲ BEI MINERALINIŲ FOSFATŲ FRAKCIJŲ POKYČIAI DĖL KALKINIMO IR TRĘŠIMO

Liudmila TRIPOLSKAJA

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El. paštas: liudmila.tripolskaja@voke.lzi.lt

Santrauka

LŽI Vokės filiale 1998-2000 m. buvo atlikti fosforo režimo pokyčių tyrimai dėl kalkinimo ir tręšimo organinėmis bei mineralinėmis trąšomis paprastajame išplautžemyje ilgalaikiuose stacionariniuose bandymuose. Organinio ir mineralinio fosforo kiekiai bei mineralinių fosfatų frakcijos buvo nustatytos Čango ir Džeksono metodu, modifikuotu Askinazio, Ginzburgo ir Lebedevos. Judriosios fosforo formos taip pat buvo nustatytos A-L metodu ir verdančio vandens ištraukoje.

Nustatyta, kad sistemingas tręšimas mėšlu turi didesnę įtaką fosforo režimui nei kalkinimas. Po 12 tyrimų metų, tręšiant mėšlu ir NPK, dirvožemio fosforingumas padidėjo nuo 161-182 mg kg^-1 iki 322-495 mg kg^-1 P₂O₅.Tręšiant mėšlu, padidėjo ir fosforo migracija į poarmenį. Dirvos 20-40 cm sluoksnyje judriojo fosforo padidėjo nuo160 iki 244-395 mg kg^-1. Dirvožemyje iš esmės padidėjo mineralinių fosfatų atsargos (iki 54,1-72,0 % nuo bendro fosforo kiekio), iš jų judriųjų fosforo formų, nustatomų A-L metodu ir verdančio vandens ištraukoje, bei vandenyje tirpių mineralinių fosfatų. Fosforo režimo pokyčiai kalkintame dirvožemyje priklausė nuo kalkinių trąšų normų bei laikotarpio, praėjusio po paskutinio kalkinimo. Daugiau augalams prieinamų fosfatų rasta ką tik kalkintame dirvožemyje. Kalkinimas mažai turėjo įtakos vandenyje tirpių fosfatų kiekiui. Saikingai ir intensyviai kalkintame dirvožemyje jų buvo atitinkamai 0,3 ir 0,6 nuo bendro fosforo kiekio. Dirvožemio reakcijai rūgštėjant iki pH_KCl 4,4 arba neutralėjant iki 6,4-6,7, didėjo netirpaus fosforo kiekis.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, organinės ir mineralinės trąšos, fosforo formos, fosfatų frakcijos.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 44-63

UDK 631.416.2:[631.862+631.82+631.821.1]

THE CHANGES IN PHOSPHORIC formS and fractions of mineral phosphorus on HAPLIC LUVISOL IN RESPONSE TO THE APPLICATION OF ORGANIC FERTILIZERS AND LIMING

L. Tripolskaja

Summary

The effect of regular application of manure, manure with mineral fertilizers and liming on phosphoric regime of soil was studied at the Vokė Branch of LIA during 1998-2000. The soil of the experimental site is soddy-podzolic sandy loam. The determination of the forms of phosphates and mineral phosphates fraction was done by the method Chang and Jackson (1957), modified by Askinazi, Ginzburg and Lebedeva (1963). The content of mobile phosphorus was determined by the A-L method. It was established that at regular application of the tested manure types in the arable layer of soil, the content of mobile phosphorus increased considerably from 161-182 mg kg^-1 to 322-495 mg kg^-1. Under the influence of manure the migration of phosphorus in the subsoil horizon considerably increased. In 12 years of regular fertiliser application the content of mobile phosphorus increased in the 20-40 cm layer from 160 to 244-395 mg kg^-1 P₂O₅. The fraction analysis of phosphate structure shows that at regular application of manure in the soil the amount of mobile phosphorus determined in the solution of hot water increased essentially. In the not fertilised soil the content of phosphorus was 22.8 mg kg^-1, in fertilised with various types of manure and NPK – 204-590 mg kg^-1. The amount of available phosphorus determined in 1 n solution NH₄Cl increased less considerably – from 7.5 mg kg^-1 on the not fertilised soil, up to 42.2-68.8 mg kg^-1 on the soil fertilised with manure. Under the influence of brought in fertilisers the content of Ca-phosphates increased. The regular application of manure and NPK fertilisers increased the content of organic phosphorus from 595 (unfertilised soil) up to 568-822 mg kg^-1.

The influence of soil liming on phosphoric regime was lesser than that of manuring. The contents of mineral and organic phosphate and mineral fraction of phosphates depended on the amount of limstone and the duration after application. The amount of mineral phosphate and Ca-phosfate was higher on the intensively limed soil. The content of organic phosphate was higher on the soil limed in 1988. Phosphorus fixation in the fraction, least available to plants (solution H₂SO₄ and HClO₄) depended on the soil reaction (pH_KCl).

Key words: soil, manure, mineral fertilisers, phosphorus, the fractional composition of phosphates.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 64-72

UDK 631.8:633.63:631.559:581.19

ORGANINIŲ IR MINERALINIŲ TRĄŠŲ ĮTAKA CUKRINIŲ RUNKELIŲ DERLIUI

Irena KRIŠTAPONYTĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis

Joniškėlis, Pasvalio rajonas

El. paštas: joniskelio_lzi@post.omnitel.net

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje giliau karbonatiniame giliau glėjiškame rudžemyje, penkialaukėje išskleistoje sėjomainoje 1996-2000 metais tirta organinė, organinė – mineralinė ir mineralinė tręšimo sistemų įtaka cukrinių runkelių derliui, cukringumui, cheminei sudėčiai ir maisto medžiagų pasisavinimui. Didžiausias šakniavaisių derlius – 60,2-61,8 t ha^-1 ir daugiausia biologinio cukraus 11,2-11,4 t ha^-1gauta taikant organinę - mineralinę tręšimo sistemą, kur naudota 40, 60 ir 80 t ha^-1 mėšlo ir mineralinės trąšos. Tręšiant cukrinius runkelius vien mineralinėmis (N₁₂₀P₉₀K₁₂₀) trąšomis, jų derlius ir biologinio cukraus kiekis padidėjo atitinkamai 65,7 % ir 58,0 %, o tręšiant vien organinėmis trąšomis – 50,1 % ir 44,9 %, palyginus su netręštu laukeliu. Naudojant 40, 60 ir 80 t ha^-1mėšlo ir NPK trąšas, šakniavaisių derlius mažai skyrėsi, tačiau gauta atitinkamai 4,7, 6,4 ir 7,5 % daugiau, negu tręšiant tik mineralinėmis trąšomis. Nenaudojant trąšų, gautas mažiausias cukrinių runkelių derlius, o cukringumas buvo didžiausias – 19,8 %.

Reikšminiai žodžiai: tręšimo sistemos, cukriniai runkeliai, biologinis cukrus, cukringumas, dirvožemis.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 64-72

UDK 631.8:633.63:631.559:581.19

THE INFLUENCE OF ORGANIC AND MINERAL FERTILISERS ON SUGAR BEET PRODUCTIVITY

I. Krištaponytė

Summary

The effects of different fertilisation systems on the sugar beet root yield, its chemical composition and sugar content were studied on a sod-gleyic clay loam soil at the Joniškėlis Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture in a five – course crop rotation over the period 1996-2000.

Experimental results suggest that the highest sugar beet root yield (60.2-61.8 t ha^-1) and the highest biological sugar yield (11.2-11.4 t ha^-1) were achieved using the organic-mineral fertilization system. In the treatment involving mineral fertiliser alone (N₁₂₀P₉₀K₁₂₀), the root and biological sugar yields increased by 65.7 % and 58.0 %, respectively, while in the treatment applied with only organic fertilisers – in the yield increase was 50.1 % and 44.9 %, compared with the untreated plot. In the treatments applied with 40, 60 and 80 t ha^-1 farmyard manure and NPK fertilisers, the root yield differed inconsiderably between the treatments, however yield increases of 4.7, 6.4 and 7.5 %, respectively were obtained compared with only mineral fertilisation.

In the treatments without fertilizers the lowest sugar beet root yield but the highest sugar content (19.8 %) were obtained.

Key words: sugar beet, biological sugar, sugar content, fertilisers, manure.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 73-84

UDK 631.874:633.491:631.559

POSĖLINIŲ AUGALŲ ŽALIOSIOS TRĄŠOS ĮTAKA BULVių DERLIAUS produktyvumui

Alė BANIŪNIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotis

Perloja, Varėnos rajonas

El. paštas: perlojabst@varena.omnitel.net

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemyje 1997-2001 m. tirta posėlyje augintų lubinų ir rapsų bei jų mišinių žaliosios trąšos įtaka bulvių produktyvumui, palyginus su mėšlu, ir lubinų, sėtų pavasarį, žaliąja trąša. Daugiausiai, t.y. 28,4 t ha^-1, žalios masės išaugino lubinai, sėti pavasarį. Posėlinių augalų žalia masė buvo 2,2-2,6 karto mažesnė. Bulvės geriausiai derėjo patręštos mėšlu. Derliaus priedas buvo 3,09 t ha^-1, arba 21 % daugiau negu be mėšlo. Po lubinų, sėtų pavasarį, ir posėlyje užaugintų mišinių bei rapsų žalios masės, bulvių derlius padidėjo 13-16 %. Nuo lubinų, sėtų vasarą kaip posėlinių, bulvių derlius padidėjo 10 %.

Reikšminiai žodžiai: posėliniai augalai, lubinų ir rapsų žalioji trąša, bulvių produktyvumas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 73-84

UDK 631.874:633491:631.559

EFFECTS OF POST-CROPS’ GREEN MANURE ON POTATO PRODUCTIVITY

A. Baniūnienė

Summary

Effect of lupine and oilseed rape grown as post-crops and their mixtures used as green manure on potato productivity was compared with that of farmyard manure and green material of lupine sown in spring for green manure. The trials were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Perloja Experimental Station during 1997-2001 on Hapli-Albic Luvisols (LVA-He).

The highest green material yield 28.4 t ha^-1 was produced by lupine sown in spring. The yield of post-crops’ green material was 2.2-2.6 times lower. Potato crops treated with farmyard manure were most produ ctive. The yield increase was 3.09 t ha^-1 or 21 % higher compared with the treatment without manure. A 13-16 % potato yield increase occurred after lupine, sown in spring and green manure of mixtures and rape grown as post-crops.

Key words: post-crops, green material of lupine and rape, potato productivity.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 85-97

UDK 633.854.54:631.84:631.542.4:631.559

AZOTO TRĄŠŲ IR DESIKANTŲ ĮTAKA SĖMENINIŲ LINŲ DERLIUI

Zofija JANKAUSKIENĖ, Stasys MIKELIONIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis

Upytė, Panevėžio rajonas

El. paštas: soja@upyte.lzi.lt

Santrauka

1997-1999 m. Upytės bandymų stotyje tirta skirtingų azoto (30, 60, 90 ir 120 kg ha^-1) normų ir dviejų desikantų – raundapo (2,5 l ha^-1) ir reglono super (2,5 l ha^-1) – įtaka sėmeninių linų derliui bei jo kokybei.

Linų priešsėlis – žieminiai kviečiai. Dirvožemis – giliau karbonatingas giliau glėjiškas rudžemis, kurio pH_KCl – 7,2-7,5, humuso – 1,9-2,6 %, bendrojo azoto – 0,13-0,14 %, judriojo P₂O₅ – 187-307 mg kg^-1, judriojo K₂O – 141-186 mg kg^-1.

Sėmeninius linus patręšus prieš sėją azotu nuo 30 iki 120 kg ha^-1, stiebelių derlius iš esmės didėjo – iki 16,5 %, o sėmenų derlius nekito. Lietingais metais patręšus azotu didėjo linų išgulimas. Linų desikavimo reglonu super arba raundapu įtakos sėmenų derliui nenustatyta.

Sėmeninius linus desikavus reglonu super (2,5 l ha^-1), sumažėjo galvenų drėgnumas vidutiniškai 12 %, sėmenų – 6 %, stiebelių – 26 %. Raundapas (2,5 l ha^-1) stiebelių drėgnumą mažino vidutiniškai 14 %.

Reikšminiai žodžiai: sėmeniniai linai, derlius, tręšimas azotu, desikantai, drėgnumas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 85-97

UDK 633.854.54:631.84:631.542.4:631.559

THE INFLUENCE OF NITROGEN FERTILISERS AND DESICCANTS ON LINSEED YIELD

Z. Jankauskienė, S. Mikelionis

Summary

The aim of the trial was to investigate the effect of different nitrogen rates and desiccation on linseed yield and quality.

The trial was carried out during 1997-1999 at the Upytė Research Station where the impact of different rates of nitrogen (30, 60, 90 and 120 kg ha^-1) and application of two desiccants (Roundup 2.5 l ha^-1 and Reglone super 2.5 l ha^-1) were investigated.

Linseed was grown in a 7-field crop rotation after cereals. The soil of the experimental site was endocalcari-endohypogleyc cambisol. Agrochemical soil characteristics were the following: pH_KCl 7.2-7.5, content of total nitrogen 0.13-0.14 %, humus content 1.9-2.6 %, content of available phosphorus 187-307 mg kg^-1, content of available potassium 141-186 mg kg^-1 soil.

The linseed stem yield increased 16,5 % when nitrogen rates from 30 to 120 kg ha^-1 had been applied. The influence of nitrogen rates on seed yield was not established as well as the influence of desiccation. In rainy years the application of nitrogen led to linseed lodging.

Applying of Reglone super at a rate of 2.5 l ha^-1 decreased humidity of capsules 12 %, of seeds 6 %, of stems 26 %. Roundup 2.5 l ha^-1 decreased humidity of stems 14 %.

Key words: linseed, yield, N fertilising, desiccation, humidity.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 98-108

UDK 631.43:631.87]:631.582

DIRVOS FIZIKINIŲ SAVYBIŲ POKYČIAI UŽARIANT AUGALŲ ŠALUTINĘ PRODUKCIJĄ CUKRINIŲ RUNKELIŲ SĖJOMAINOJE

Algimantas MAGYLA

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. paštas: albinas@lzi.lt

Santrauka

Siekiant palyginti augalų šalutinės produkcijos užarimą su tręšimu mėšlu, Dotnuvoje padaryti trys po 5 metus trukę bandymai. Jie įrengti po žieminių kviečių, paskui auginant cukrinius runkelius, miežius, vasarinius kviečius bei vikių ir avižų mišinį. Mėšlu tręšti runkeliai, o augalų šalutinė produkcija naudota trąšai NPK fone kasmet. NPK normos runkeliams buvo atitinkamai 120, 90 ir 150, javams – 60, 60 ir 60, mišinys netręštas.

Šiaudai dirvos tankį pradžioje mažino menkai, vėliau sėjomainoje jų įtaka stiprėjo ir paskutiniaisiais metais buvo tokia pat, kaip ir susilpnėjęs mėšlo poveikis. Užariant šiaudus, dirvožemio struktūros patvarumas gerėjo kaip ir nuo 50 t ha^-1 mėšlo, runkelių lapai veikė silpniau, o kartu su šiaudais – net geriau nei mėšlas. Dirvos fizikinių savybių pokyčius lėmė su augalų šalutine produkcija į dirvą patekęs sausųjų medžiagų kiekis.

Reikšminiai žodžiai: dirvos fizikinės savybės, šiaudai ir runkelių lapai trąšai, sėjomaina.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 98-108

UDK 631. 43:631.87]:631.582

CHANGES IN THE SOIL PHYSICAL PROPERTIES IN RESPONSE TO THE PLOUGHING-DOWN OF PLANT BY-PRODUCE IN THE SUGAR BEET CROP ROTATION

A. Magyla

Summary

Three 5-year field experiments were conducted in Dotnuva with the aim to compare ploughing-down of plant by-produce with farmyard manure fertilisation. The experiments were set up after winter wheat and involved sugar beet, barley, spring wheat, and vetch and oats mixture. Farmyard manure was applied to sugar beet, and plant by-produce was used as a fertiliser on NPK background annually. NPK rates for sugar beet were as follows – 120, 90 and 150, for cereals 60, 60 and 60. The mixture did not receive NPK fertilisation.

Initially, straw had a weak effect on the reduction of soil porosity, later its effect in the crop ratation increased, and in the last year was the same as the weakend effect of farmyard manure. In the treatment involving ploughing down of straw the soil structural stability improved as much as from the application of 50 t ha^-1 farmyard manure. Sugar beet leaves had a weaker effect, and together with straw its effect was even better than that of farmyard manure. The changes in soil physical properties were determined by the amount of dry matter incorporated into the soil with plant by-produce.

Key words: soil physical properties, straw and beet leaves as fertiliser, crop rotation.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 109-127

UDK 631.582:631.87:[631.41+631.461

DIRVOS AGROCHEMINIŲ IR MIKROBIOLOGINIŲ SAVYBIŲ POKYČIAI UŽARIANT AUGALŲ ŠALUTINĘ PRODUKCIJĄ CUKRINIŲ RUNKELIŲ SĖJOMAINOJE

Algimantas MAGYLA, Aldona SVIRSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. paštas: albinas@lzi.lt

Santrauka

1994-2000 m. Dotnuvoje, siekiant palyginti augalų šalutinės produkcijos užarimą su tręšimu mėšlu, padaryti trys po 5 metus trukę bandymai. Jie įrengti po žieminių kviečių, paskui auginant cukrinius runkelius, miežius, vasarinius kviečius bei vikių ir avižų mišinį. Mėšlu tręšti runkeliai, o augalų šalutinė produkcija naudota trąšai NPK fone kasmet. NPK normos cukriniams runkeliams buvo atitinkamai 120, 90 ir 150, javams – 60, 60 ir 60, mišinys netręštas.

Visos augalų šalutinės produkcijos užarimas sėjomainoje, palyginus su tręšimu mėšlu 50 t ha^-1, viršijo jį sausųjų medžiagų ir ypač kalio atžvilgiu, bet atsiliko azoto ir ypač fosforo kiekiu. Ūkinis azoto balansas prilygo tręšimui mėšlu, fosforo – buvo teigiamas, bet perpus mažesnis, o kalio – žymiai geresnis negu pamėžus. Nuo runkelių lapų, o ilgainiui ir nuo šiaudų užarimo dirvoje pagausėjo kalio, nuo šiaudų mažėjo mineralinio azoto. Dirvos biologinis aktyvumas, užariant šiaudus su azoto priedu ir kartu runkelių lapus, buvo panašus kaip patręšus mėšlu.

Reikšminiai žodžiai: dirvos agrocheminės ir mikrobiologinės savybės, šiaudai ir runkelių lapai trąšai, sėjomaina.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 109-127

UDK 631.582:631.87:[631.41+631.461

CHANGES IN SOIL AGROCHEMICAL AND MICROBIOLOGICAL PROPERTIES AS AFFECTED BY PLOUGHING-DOWN PLANT BY-PRODUCE IN THE SUGAR BEET CROP ROTATION

A. Magyla, A. Svirskienė

Summary

Three experiments lasting for 5 years were conducted during 1994-2000 in Dotnuva with the aim to compare ploughing-down of plant by-produce with farmyard manure application. The experiments were established after winter wheat suceeded by sugar beet, barley, spring wheat and vetch and oats mixture. Farmyard manure was applied to beet, and plant by-produce was used as fertiliser in the NPK background annually. NPK rates for sugar beet were 120-90-150, respectively, for cereals – 60-60-60 the mixture was not fertilised.

Ploughing down of all plant by-produce in the crop rotation, compared with 50 t ha^-1 farmyard manure application, exceeded it in respect to dry matter and potassium, but lagged behind in respect to nitrogen and especially, phosphorus content. Farm balance of nitrogen was identical with farmyard manure application, that of phosphorus – positive but 50 % less, and that of potassium – much better than after manure application. Ploughing-down of beet tops and in the longer run-straw resulted in an increase of potassium. Ploughing-down of straw resulted in a reduction in mineral nitrogen. Biological activity of soil when ploughing down straw with nitrogen addition and together beet tops was similar to that when farmyard manure was applied.

Key words: agrochemical and microbiological properties of soil, straw and beet tops as fertiliser, crop rotation.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 128-141

UDK 633.491:631.874

SIDERACINIŲ AUGALŲ AGROBIOLOGINIS ĮVERTINIMAS BULVIŲ SĖJOMAINOJE

Vidmantas RUDOKAS

Lietuvos žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stotis

N. Elmininkai, Anykščiai

El.paštas:elmininkai@anyksciai.omnitel.net

Santrauka

Elmininkų bandymų stoties smėlingame lengvo priemolio karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje (IDg4-k) 1996-2002 metais tirta sideracinė agrobiologinė augalų įtaka bulvių sėjomainoje. Sėjomaina: sideraciniai augalai-bulvės-bulvės-miežiai. Tirti šie sideraciniai augalai: dobilai, jų paskutinis atolas, vikių ir avižų mišinys, vienametės svidrės, aliejiniai ridikai ir baltosios garstyčios. Kontrolinis variantas – juodasis pūdymas.

Nustatyta, kad sideracinių augalų biomasė armenyje paliko nevienodą, iki 3,8 karto besiskiriantį organinės medžiagos kiekį: dobilai – 15,8, dobilų atolas – 6,9, vienamečiai sideraciniai augalai – 4,1-8,3 t ha^-1 sausųjų medžiagų.

Humuso teigiamiems pokyčiams įtakos turėjo visi tirti sideraciniai augalai, padidindami dirvožemio humusingumą 2,9-6,0 %.

Dėl sideracinių augalų, išskyrus dobilus, gauti esminiai – 2,1-5,1 t ha^-1 bulvių gumbų derliaus priedai, o didžiausias – po vikių ir avižų mišinio ir po jo augintų ir užartų žaliajai trąšai baltųjų garstyčių – 5,1 t ha^-1.

Vidutinis sėjomainos augalų derlius, išreikštas apykaitos energija, nuo vienamečių sideracinių augalų padidėjo iš esmės – 8,0-9,9 GJ ha^-1, arba 11,6-14,4 %, nuo mėšlo – 10,2 GJ ha^-1, arba 14,8 %.

Reikšminiai žodžiai: sideraciniai augalai, mėšlas, biomasė, humusas, sausosios medžiagos.

ISSN 1392-3194

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 128-141

UDK 633.491:631.874

AGROBIOLOGICAL ASSESSMENT – OF GREEN MANURE PLANTS IN A POTATO CROP ROTATION

V. Rudokas

Summary

Experiments were carried out during 1996-2001 on an Endohypogleyic – calcaric Luvisol with a pH ranging between 5.9-6.1, humus content 1.68-1.71 %, nitrogen content 0.180-0.128 %, phosphorus content 156-185, potassium content 116-104 mg kg^-1 soil.

The following green manure crops were investigated: clover, its aftermath, vetch and oats mixture, annual ryegrass, oil radish and white mustard. Black fallow was the control.

It was determined that with fertilisation of potatoes with green manure crops and their residues the soil received the following N, P₂O₅ and K₂O contents: 788 kg with clover, 283 kg with clover aftermath and 222-504 kg ha with annual green manure crops.

Through green manuring average metabolizable energy yield in the crop rotation increased by 4.3-9.9GJ ha^-1 or 6.2-14.4 % when fertilising potatoes.

The abundance of earthworms and their biomass in the soil was mostly increased by growing of clover for green manure: after clover the number of earthworms was 76.4-85.1 units m^-2, their biomass 45.8-48.5 g m^-2, after annual green manure crops 28.6-32.5 units m^-2 and 18.9-20.2 gm^-2. The number of earthworms in the control treatment was 27.9 units m^-2 and 18.1 g m^-2, respectively.

Humus content in the soil tended to increase by 0.05-0.10 percentage unit under the effects of green manure crops, and tended to decline by 0.08 percentage unit in the check treatment when fertilising potatoes.

Economic assessment of the investigated measures suggests that a higher net income was obtained through annual green manure crops compared with clover.

Key words: green manure, farmyard manure, humus, dry matter yield.

II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ IR AUGALININKYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 142-155

UDK 633.442.4:631.51:631.41

AGROPRIEMONĖS SUNKIŲ DIRVOŽEMIŲ ARMENS IR POARMENIO SAVYBĖMS GERINTI

Aleksandras VELYKIS, Antanas SATKUS

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis

Joniškėlis, Pasvalio rajonas

El. paštas: joniskelio_lzi@post.omnitel.net

Alvyra ŠLEPETIENĖ, Aldona SVIRSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. paštas: alvyra@lzi.lt

Santrauka

Limnoglacialinio sunkaus priemolio ant dulkiškojo molio, pakloto moreniniu smėlingu priemoliu, glėjiškojo rudžemio savybėms pagerinti 1997-2000 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje tirtos kompleksinės agropriemonės. Meliorantai: mėšlas, žaliosios trąšos ir kalkių defekatas įterpti verstuviniu ir segmentiniu plūgais atitinkamai 25 cm ir iki 40 cm gyliais. Įterpus taikytas skirtingas pagrindinis žemės dirbimas – verstuvinis arimas 25 cm gyliu ir neverstuvinis purenimas 25 ir 15 cm gyliais. Po meliorantų įterpimo trejus metus auginti žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai bei avižų ir vikių mišinys.

Nustatyta, kad teigiamas poveikis armens ir poarmenio savybėms ilgiau išliko įterpus mėšlą ir kalkių defekatą, trumpiau – žaliąsias trąšas. Poarmeniui gerinti efektyvesnis buvo kalkių defekatas. Dėl neverstuvinio žemės dirbimo prastėjo armens fizikinės savybės, mažėjo humusingumas ir augalų derlius, bet gerėjo humuso kokybė viršutiniame armens sluoksnyje.

Reikšminiai žodžiai: sunkus priemolis, meliorantų įterpimas, žemės dirbimas, dirvožemio savybės, augalų derlius.

Chapter 2. AGRICULTURE AND CROP PRODUCTION

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 142-155

UDK 633.442.4:631.51:631.41

AGRICULTURAL PRACTICES FOR IMPROVEMENT OF HEAVY-TEXTURED TOPSOIL AND SUBSOIL PROPERTIES

A. Velykis, A. Satkus, A. Šlepetienė, A. Svirskienė

Summary

Ameliorants – farmyard and green manures, lime-mud incorporated with a mouldboard and segment plough at 25 and 40 cm depths, respectively, also different primary soil tillage methods (mouldboard ploughing at 25 cm depth and mouldboardless loosening at 25 and 15 cm depths) were investigated over the period 1997-2000 at the Joniškėlis Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture for the improvement of glacial lacustrine clay loam on silty clay, lying under morainic sandy loam, Gleyic Cambisol properties.

It was determined, that the positive effect lasts longer, when incorporating farmyard manure and lime – mud, shorter – in the case of green manure. Lime – mud was more effective for subsoil improvement. Topsoil physical properties worsened, humus content and crop yield decreased, however, humus quality improved in the upper topsoil layer through mouldboardless soil tillage.

Key words: clay loam, incorporation of ameliorants, soil tillage, soil properties, crop yield.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 156-167

UDK 631.582.9

DIRVONO PARUOŠIMO BŪDAI ŽIEMKENČIAMS

Algirdas NEDZINSKAS

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El.paštas: sekretoriatas@voke.lzi.lt

Santrauka

1997-1999 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale atliktų lauko bandymų tikslas buvo nustatyti, kaip paruošti dirvoną žieminių rugių sėjai, koks žemės dirbimo būdas tinkamiausias ir kada panaudotas herbicidas raundapas geriausiai naikina piktžoles.

Nustatyta, kad geriausias mechaninių ir cheminių priemonių derinys keletą metų nenaudojamoms priesmėlio dirvoms paruošti žieminių rugių sėjai buvo, kai pavasarį piktžolės nupjautos, dirva sulėkščiuota, o atžėlusios ir naujai sudygusios piktžolės nupurkštos raundapu 4 l ha^-1. Daugiamečių piktžolių žieminiuose rugiuose buvo 78,1 %, o visų piktžolių orasausės masės 82,5 % mažiau, palyginus su piktžolėtumu prieš įdirbant dirvą ir panaudojant herbicidą.

Be herbicidų tinkamiausias nenaudojamų, piktžolėtų dirvų paruošimo būdas – nupjovus piktžoles, dirva du kartus sulėkščiuojama ir suariama. Didžiausias žieminių rugių grūdų derlius gautas, kai nedirbta, apleista dirva, pavasarį nupjovus piktžoles, suarta ir auginti aliejiniai ridikai žaliajai trąšai. Žieminiai rugiai, pasėti po žaliosios trąšos, užaugino 14,8 % didesnį grūdų derlių, palyginus su kitais dirvos paruošimo būdais, kur dirva buvo arta, lėkščiuota ar naudoti herbicidai.

Įvertinus atliktų darbų išlaidas hektarui pagal vidutinius įkainius, nustatyta, kad apleistos, labai piktžolėtos dirvos vieno hektaro paruošimas žieminių rugių sėjai buvo pats brangiausias – 563 Lt, kai dirva arta sluoksniniu būdu. Kai dirva buvo neįdirbta, o laukas nupurkštas raundapu ir vėliau suartas, hektaro išlaidos siekė 423 litus. Dirvą sulėkščiavus du kartus ir vėliau suarus hektaro paruošimo sėjai išlaidos sudarė 449 Lt.

Reikšminiai žodžiai: dirvonas, sluoksninis arimas, lėkščiavimas, raundapas, žieminiai rugiai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 156-167

UDK 631.582.9

TILLAGE METHODS OF VIRGIN LAND FOR WINTER RYE

A. Nedzinskas

Summary

Field trials were carried out at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture on a sod podzolic sandy loam soil during 1997-1999.

It was established that weeds were killed more efficiently by disking and applying the herbicide Roundup (4 l ha^-1) after weed emergence.

The amount of weeds in winter rye stands decreased by 77.5 %, and their dry mass by 82.5 % compared with a weed infected virgin soil. The highest yield of winter rye (3.03 t ha^-1) was obtained in the treatment where virgin soil had been ploughed early in spring and oil radish for green manure was sown.

In the treatment where virgin soil for winter rye was ploughed 3 times, the costs reached 563 litas per ha. In the treatment where stubble breaking was applied, the costs decreased by 12 %.

Key words: winter rye, disking, cultivation, Roundup application, virgin soil.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 168-183

UDK 633.63:631.531.04

ĮVAIRIU INTENSYVUMU IR SKIRTINGAIS SĖJOS BŪDAIS SUFORMUOTOS CUKRINIŲ RUNKELIŲ SĖKLŲ GUOLIAVIETĖS TYRIMAI KRITZ METODU (ŠVEDIJA)

Kęstutis ROMANECKAS, Egidijus ŠARAUSKIS

Lietuvos žemės ūkio universitetas

El. paštas: rkestas@nora.lzua.lt

Santrauka

LŽŪU Bandymų stotyje giliai glėjiško karbonatingo išplautžemio lengvo priemolio dirvožemyje 2000-2002 m. tirta žemės dirbimo intensyvumo ir sėjos būdų įtaka cukrinių runkelių sėklų guoliavietės formavimui. Tyrimai atlikti remiantis Kritz metodu (Švedija). Tirti 4 sėklų guoliavietės paruošimo būdai: sėjant į nedirbtą ražieną, vertikalių rotorių kultivatoriumi VRK-182 bei freziniu kultivatoriumi UFK-300 supurentą ražieną, intensyviai dirbtą dirvą (rudenį arta, prieš sėją purenta kultivatoriumi KPS-400 ir voluota). Taip pat tirti du sėjos būdai: sėta įprastine pneumatine sėjamąja su pleištiniais noragėliais ir ražienine sėjamąja su sudėtiniais diskiniais - pavažiniais noragėliais.

Tyrimų duomenimis, sekliausiai cukrinių runkelių sėklos buvo įterptos į nedirbtą ražieną – 18,7 mm gyliu sėjant įprastine sėjamąja ir 21,8 mm gyliu sėjant ražienine sėjamąja. Paruoštų sėklų guoliaviečių paviršiaus gūbriuotumas buvo nuo 37,2 iki 46,4 mm, o guoliaviečių dugno gūbriuotumas – nuo 7,0 iki 12,3 mm ir atitiko keliamus reikalavimus. Daugiausiai drėgmės dirvos paviršiuje ir sėklų įterpimo zonoje buvo išsaugota sėjant cukrinius runkelius į neįdirbtą ražieną, nes dirvos paviršius buvo padengtas šiaudais. Sėklų guoliavietės agregatinės sanklodos reikalavimus (Heinoneno modelis) geriausiai atitiko intensyviai suformuota guoliavietė, nes prie kultivatoriaus buvo primontuoti lysteliniai voleliai. Tolygiausiai cukrinių runkelių sėklos buvo įterptos ir geriausiai sudygo vertikalių rotorių kultivatoriumi supurentoje ražienoje.

Reikšminiai žodžiai: fizikinės savybės, cukriniai runkeliai, sėklų guoliavietė, Kritz metodas, sudygimas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 168-183

UDK 633.63:631.531.04

THE INVESTIGATIONS OF SUGAR BEET SEEDBED BY KRITZ METHOD (SWEDEN) UNDER DIFFERENT SOIL TILLAGE AND SOWING PATTERN

K. Romaneckas, E. Šarauskis

Summary

The influence of soil tillage and sowing methods on the formation of sugar beet seedbed was investigated over the period of 2000-2002 at the Experimental Station of the Lithuanian University of Agriculture. The experiment involved 4 soil tillage methods: zero soil tillage, minimal – rotovated and milled stubble and intensive – ploughed and cultivated by S-tine cultivator and rolled soil. The seeds were sown by 2 types of drills: conventional (with cuneiform shares) and direct (with combined disc-shoe shares).

Our experimental evidence suggests that the least depth of sowing 18.7 mm was observed in the stubble (sown by a conventional drill) and 21.8 mm (sown by a direct drill). The roughness of the seedbed surface varied from 37.2 to 46.4 mm and the seedbed roughness from 7.0 to 12.3 mm. The stubble contained a high amount of soil moisture due to the straw layer on the soil surface. The intensive by prepared seedbed better met the requirements of soil structure through the roller work. The incorporation of seeds in to the rotovated stubble was more even. The best sugar beet seed emergence was observed in the rotovated stubble.

Key words: physical properties, sugar beet, seedbed, Kritz method, emergence.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 184-196

UDK 631.331:633.63:631.531.04

CUKRINIŲ RUNKELIŲ SĖKLŲ ĮTERPIMO Į RAŽIENĄ TECHNINĖS PRIEMONĖS

Egidijus ŠARAUSKIS, Kęstutis ROMANECKAS

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Akademija, Kauno rajonas

El. paštas: Sarausk@tech.lzua.lt; Rkestas@nora.lzua.lt

Santrauka

Straipsnyje teoriškai ir praktiškai laboratorijos bei lauko sąlygomis nagrinėtas cukrinių runkelių sėklų įterpimas į ražieną sudėtiniu noragėliu, sudarytu iš diskinių peilių ir pavažinio noragėlio. Pagrįstas peržiemojusių šiaudų perpjovimas diskinių peilių lygiais ir išpjaustytais ašmenimis. Nustatyti diskinių peilių technologiniai parametrai, tenkinantys cukrinių runkelių sėjos reikalavimus. Lauko laboratoriniais tyrimais pagrįstas diskinių peilių ir jų išpjovų ašmenyse skaičius bei matmenys.

Teoriniais tyrimais nustatyta, kad įterpiant cukrinių runkelių sėklas į ražieną 25 mm gyliu, diskinių peilių skersmuo turi būti didesnis negu 350 mm. Diskinis peilis nesikemša šiaudais, kai sugnybimo kampas mažesnis už trinties kampų (tarp diskinio peilio ašmenų ir šiaudo bei tarp šiaudo ir dirvos paviršiaus) sumą. Lauko laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad daugiausiai peržiemojusių sausų (5 proc. drėgnumo) šiaudų perpjauna dvidiskis peilis, sudarytas iš 15 ir 18 išpjovų turinčių peilių.

Lauko sąlygomis ražieninė sėjamoji su dvidiskiu peiliu įterpė cukrinių runkelių sėklas į 21,8 mm gylį 47,2 proc. tolygumu ir suformavo lygų sėklų guoliavietės dugno paviršių. Sėjant į 21 proc. drėgnumo ražieną panašūs rezultatai gauti naudojant sėjai įprastinę pneumatinę sėjamąją su pleištiniais noragėliais.

Reikšminiai žodžiai: cukriniai runkeliai, ražiena, šiaudai, diskiniai peiliai, sėklų įterpimas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 184-196

UDK 631.331:633.63:631.531.04

RESEARCH OF TECHNICAL MEANS OF SUGAR BEET SEED INSERTION INTO STUBBLE

E. Šarauskis, K. Romaneckas

Summary

The insertion of sugar beet seeds to the stubble with complex coulter (cutting discs + shoe ploughshare) theoretically and practically analysed in laboratory and field conditions. There were defined the parameters of last year’s straw cutting by flat and intended cutting discs, and technological parameters of cutting discs, which met the agro technical requirements of sugar beet sowing. The number and measurements of cutting discs and their edge indents have been substantiated in field and laboratory investigations.

According to the theoretical research, the diameter of cutting disc could be bigger than 350 mm for sugar beet seeds insertion to the stubble in 25 mm depth. There was determined that the straw could not be pushed by a cutting disc, when pinch angle was less than the sum of friction angles (between a straw and the edge of cutting disc and between a straw and soil). According to the laboratory research, the highest amount of dry (5 % of moisture) straw was cut by a double-cutting disc with 15 and 18 indents.

In field conditions the direct sowing machine with complex coulter inserted seeds to 21.8 mm depth with 47.2 % eveness and formed even seedbed down. The sowing by conventional pneumatic sowing machine showed the similar results under wet stubble conditions (21 % of moisture).

Key words: sugar beet, seeds insertion, stubble, straw, cutting discs.

III skyrius. AUGALŲ APSAUGA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 197-208

UDK 633.16:632.951

INSEKTICIDŲ EFEKTYVUMAS NUO MIEŽIŲ KENKĖJŲ

Jonas ŠURKUS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. paštas: jsurkus@lzi.lt

Santrauka

Pastarąjį dešimtmetį šalyje pakitus žemdirbystės sistemoms, pasikeitė ir sąlygos kai kuriems kenkėjams daugintis. Gausesni tapo javinių pjūklelių, spragių, lemų, javinių amarų ir ypač tripsų antplūdžiai. Tyrimų tikslas – nustatyti efektyviausius insekticidus miežių apsaugai nuo pagrindinių kenkėjų. Tyrimų metais (1999-2001) miežių pasėliuose nevienodai gausiai plito įvairių rūšių kenkėjai. Pirmaisiais metais (1999) gausiai plito javiniai lapiniai pjūkleliai (Pachynematus clitellatus Lep.), ieviniai amarai (Rhopalosiphum padi L.) ir lemai (Lema spp.), 2000-aisiais metais gausesni buvo ieviniai amarai ir tripsai (Limothrips denticornis Halid., Haplothrips aculeatus Fabr.), 2001-aisiais metais gausiau išplito tik tripsai. Tačiau visais metais kenkėjai darė didelę žalą, sunaikinta vidutiniškai 11,8-17,1 % derliaus.

Esant vidutiniam (2000 m.) arba negausiam amarų antplūdžiui (2001 m.), pakankamai efektyvūs buvo visi tirtieji preparatai – purkštuose laukeliuose žuvo 93,3-100 % amarų. Gausaus amarų antplūdžio metais (1999 m.) geriausiai amarus naikino sisteminio veikimo insekticidai – danakapas 45 % k.e. 1,0 l ha^-1 (metil parationas 450 g l^-1), ekatinas 25 % k.e. 0,3 l ha^-1 (tiometonas 250 g l^-1) bei aktara 25 % t.g. 0,05 kg ha^-1 (tiametoksamas 250 g kg^-1). Nuo lapinių pjūklelių visi tirtieji insekticidai buvo pakankamai efektyvūs, jų biologinis efektyvumas siekė 95-100 %. Nuo lemų efektyviausi buvo sisteminio veikimo preparatai – danakapas, ekatinas ir aktara. Nuo tripsų, kaip ir nuo amarų, esant mažesniam kenkėjų gausumui, pakankamai efektyvūs buvo visi tirtieji preparatai, tačiau, esant didesniam šių kenkėjų antplūdžiui, veiksmingiausi buvo aktara, fastakas 100 g l^-1 k.e. (alfa-cipermetrinas 100 g l^-1), fury 100 g l^-1 v.e. (zeta cipermetrinas 100 g l^-1) ir decis 25 g l^-1 k.e. (deltametrinas 25 g l^-1).

Nupurškus insekticidais miežių derlius labiausiai didėjo tais metais, kai miežiuose vienu metu gausiai išplito lapiniai pjūkleliai ir amarai (1999 m.) arba amarai ir tripsai (2000 m). Didžiausia ekonominė nauda gauta miežius purškiant nuo kenkėjų insekticidais fury 10 % v.e. (0,07 l ha^-1), aktara 25 % t.g.(0,05 kg ha^-1), deciu 2,5 % k.e. (0,25 l ha^-1), fastaku 10 % k.e. (0,2 l ha^-1). Nuo purškimo gautas papildomas pelnas iš vieno ha sudarė atitinkamai 165,8 Lt, 114,0 Lt, 106,5 Lt ir 88,0 Lt, o purškimui išleistas litas atsipirko atitinkamai 3,48, 1,68, 1,95 ir 1,33 karto.

Reikšminiai žodžiai: miežiai, miežių kenkėjai, insekticidai, grūdų derlius.

Chapter 3. PLANT PROTECTION

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 197-208

UDK 633.16:632.951

INSECTICIDE EFFICACY AGAINST SPRING BARLEY PESTS

J. Šurkus

Summary

During the last decade changes in the cropping systems have created conducive conditions for the occurrence and propagation of some insect pests. The incidence of sawflies, flea beetles, lema cereal beetles, aphids and thrips has increased on cereal crops. The main task of these investigations was to assess insecticides differing in mode of action against main pests on spring barley. The experiments were conducted over the period 1999-2001. During this 3 year period the appearance of main pests on spring barley was highly variable. In 1999 there was a high occurrence of sawflies (Pachynematus clitellatus Lep.), bird-cherry aphids (Rhopalosiphum padi L.) and lema cereal beetle (Lema spp.), in 2000 there was a high occurrence of aphids and thrips (Limothrips denticornis Halid., Haplothrips aculeatus Fabr.), and in 2001 only of thrips.

In the years with a high occurrence of aphids the highest biological efficacy was obtained by using systemic insecticides – Danacap 45 EC 1.0 l ha^-1 (Methyl Parathion 450 g l^-1, Ecatin 25 EC 0.3 l ha^-1 (Thiometon 250 g l^-1) and Actara 25 WG 50 g ha^-1 (Tiametoxam 250 g kg^-1). Against sawflies all the tested insecticides showed biological efficacy over 95 %. Best results against lema cereal beetles were obtained by using Actara 25 WG, Danacap 45 EC, Ecatin 25 EC and against thrips – Actara 25 WG, Fastac 10 EC (Alfa-cipermetrin 100 g l^-1), Fury 100 EW (Zeta Cipermetrin 100 g l^-1) and Decis 2.5 EC (Deltametrin 25 g l^-1).

The highest economic efficacy was achieved when spring barley was sprayed with Fury 100 EW (0.07 l ha^-1), Actara 25 WG (50 g ha^-1), Decis 2.5 EC (0.25 l ha^-1), Fastac 10 EC (0.2 l ha^-1). The average extra income per ha was 165.8 Lt, 114.0 Lt, 106.5 Lt and 88.0 Lt respectively.

Key words: spring barley, pests, insecticides, grain yield.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 209-220

UDK 632.951:633.491:632.768.12

INSEKTICIDŲ EFEKTYVUMAS NUO KOLORADO VABALŲ

Jonas ŠURKUS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. paštas: jsurkus@lzi.lt

Santrauka

Kolorado vabalai (Leptinotarsa decimlineata Say.) išplitę visoje Lietuvoje ir šio kenkėjo gausumą ir žalą reguliuoti tenka kiekvienais metais. Norint išvengti kenkėjo atsparumo pastoviai naudojamiems insekticidams atsiradimo, būtina atnaujinti naudojamų insekticidų asortimentą. Tuo tikslu 1998 metais pradėtas tirti 5 naujesniųjų insekticidų efektyvumas nuo kolorado vabalo. Standartinis preparatas buvo decis 2,5 % k.e.(deltametrinas 25 g l^-1). Preparatų bankolo 50 % š.m. (bensultapas 500 g kg^-1), regento 20 % k.s. (fipronilas 200 g l^-1) ir fury 10 % v.e. (zeta cipermetrinas 100 g l^-1) tirtos dvi, ciperkilo 25 % k.e. (cipermetrinas 250 g l^-1) – viena, o aktaros 25 % t.g. (tiametoksamas 250 g kg^-1) – trys normos. Lauko bandymai daryti 1998-2001 metais Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje. Augintos bulvės ‘Nida’, taikant įprastą agrotechniką. Bulvės tiriamais insekticidais purkštos, kai buvo masiškai pasirodžiusios II-III ūgio kolorado vabalų lervos.

Visais tyrimų metais kolorado vabalai bulvėse labai plito ir jų skaičius viršijo ekonominę žalingumo ribą (10 % kenkėjo apniktų kerų). Tiriamų insekticidų biologinis efektyvumas nuo kolorado vabalų ir lervų buvo įvertinamas praėjus 5 dienoms po purškimo. Praėjus 10 ir 15 dienų po purškimo, buvo įvertinta preparatų veikimo trukmė. Visi bandymuose naudoti insekticidai efektyviai naikino kolorado vabalus ir lervas. Praėjus 5 dienoms po purškimo, kenkėjų sunaikinta vidutiniškai 93,1-99,4 %. Didelis biologinis efektyvumas (88,4-97,7 %) išliko ir praėjus 10 dienų po purškimo. Vidutiniais 4 metų duomenimis, naudojant insekticidus nuo kolorado vabalų, bulvių gumbų derlius padidėjo 18,0-26,3 %. Skirtingais insekticidais nupurkštų bulvių vidutinis gumbų derlius iš esmės nesiskyrė. Bulves nupurškus insekticidais, sausųjų medžiagų kiekis gumbuose bei gumbų krakmolingumas iš esmės nepakito.

Didžiausias ekonominis efektas (2 737-2 442 Lt ha^-1), purškiant bulves insekticidais nuo kolorado vabalų, buvo gautas naudojant mažesniąsias insekticidų normas.

Reikšminiai žodžiai: bulvės, kolorado vabalai, insekticidai, gumbų derlius.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 209-220

UDK 632.951:633.491:632.768.12

INSECTICIDE EFFICACY AGAINST COLORADO POTATO BEETLE

J. Šurkus

Summary

Colorado potato beetle is spread in the whole territory of Lithuania, whose abundance and damage done must be controlled annually. In order to avoid resistance of Colorado potato beetles to regularly used insecticides, it is necessary to renew the range of already used insecticides. With this end in view efficacy testing of 5 new insecticides against Colorado potato beetles was started in 1998. Decis 2.5 EC (Deltametrin 25 g l^-1) was chosen as a standard. Two rates of Bancol 50WP (Bensultap 500 g kg^-1), Regent 200 SC (Fipronil 200 g l^-1) and Fury 100 EW (Zeta Cipermetrin 100 g l^-1), one rate of Cyperkill 25 EC (Cypermetrin 250 g l^-1) and three rates of Actara 25 WG (Tiametoxam 250 g kg^-1) were tested. The field trials were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture during 1998-2001. Potato variety ‘Nida’ was grown using conventional crop and soil management practices. The potato crops were sprayed with insecticides when the insidence of Colorado larvae at instar II-III was very high.

In all experimental years the abundance of Colorado potato beetles was very high and exceeded the economic injury level. Biological efficacy of the tested insecticides against Colorado potato beetle and larvae was assessed 5 days after the spray application. Duration of insecticide action was estimated 10 and 15 days after spraying. All insecticides used in the experiments gave an effective control of Colorado beetles and larvae. 5 days after the spray application 93.1-99.4 % of pests were killed. A high biological efficacy 88.4-97.7 % still persisted 10 days after spraying. 4 years’ averaged data suggest that the use of insecticides against Colorado beetles resulted in 18.0-26.3 % potato tuber yield increase. Insecticide spray applications did not have any significant effect on dry matter and starch content in tubers.

The highest economic effect (2 737-2 442 Lt ha^-1) was achieved using insecticides at reduced rates.

Key words: potatoes, Colorado potato beetles, insecticides, tuber yield.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 221-233

UDK 633.112.9<321>:632.4:632.952

VASARINIŲ KVIETRUGIŲ APSAUGA NUO GRYBINIŲ LAPŲ LIGŲ

Irena GAURILČIKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: irenag@lzi.lt

Santrauka

Apsaugos nuo lapų ligų bandymai vasarinių kvietrugių ‘Gabo’ pasėliuose daryti 1997-2000 m. Dotnuvoje. Vasarinių kvietrugių pasėliuose kasmet plito lapų septoriozė (Septoria spp.), 1998-2000 m. – kviečių dryžligė (Pyrenophora tritici-repentis (Died.) Drechs.). Rudosios rūdys (Puccinia recondita Rob. ex Desm.) plito 1998-2000 m., bet anksti ir labai tik 1998 metais. Fungicidai alto 40 proc. k.s. (ciprokonazolas 400 g l^-1) 0,2 l ha^-1 ir arčeris 42,5 proc. k.e. (propikonazolas 125 g l^-1 + fenpropimorfas 300 g l^-1) 0,8 l ha^-1 purkšti plaukėjimo (BBCH 51) arba žydėjimo metu (BBCH 65) ir po pusę jų normos purkšta per du kartus – plaukėjimo ir žydėjimo metu. Fungicidų biologinis efektyvumas bei apsauginio periodo trukmė priklausė nuo biotinių ir abiotinių veiksnių.

Vasarinių kvietrugių grūdų derliaus priedas gautas nupurškus fungicidais visa norma plaukėjimo metu buvo 0,35-0,48 t ha^-1, žydėjimo metu – 0,39-0,52, plaukėjimo ir žydėjimo metu nupurškus po pusę normos – 0,48-0,54 t ha^-1. Nuo fungicidų naudojimo derliaus priedas gautas dėl užaugusių stambesnių grūdų. Vidutiniais duomenimis, panaudojus fungicidus, 1000-čio grūdų masė padidėjo 0,78-1,47 g.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai kvietrugiai, fungicidai, septoriozė, kviečių dryžligė, rudosios rūdys, biologinis efektyvumas, grūdų derlius.

ISSN 1392-3194

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 221-233

UDK 633.112.9<321>:632.4:632.952

CONTROL OF FUNGAL LEAF DISEASES IN SPRING TRITICALE CROPS

I. Gaurilčikienė

Summary

Trials involving control of fungal leaf diseases in spring triticale stands were carried out in Dotnuva during 1997-2000. Over the experimental period Septoria leaf blotch (Septoria spp.) occurred in the stands of spring triticale ‘Gabo’ annually. Tan spot (Pyrenophora tritici-repentis (Died.) Drechs.) and brown rust (Puccinia recondita Rob. ex Desm.) attacked spring triticale stands in 1998-2000. Infection of brown rust was early and severe in 1998. Full doses of fungicides Alto (cyproconazole 400 g l^-1) 0.2 l ha^-1 and Archer (propiconazole 125 g l^-1 + fenpropimorf 300 g l^-1) 0.8 l ha^-1 were applied at heading (BBCH 51) or at anthesis (BBCH 65) and half doses were applied twice at heading and at anthesis. The biological efficacy of fungicides and the length of preventive period varied in relation to biotic and abiotic factors.

Spring triticale grain yield increase due to the spraying with full doses of fungicides at heading stage was 0.35-0.48 t ha^-1, at anthesis – 0.39-0.52 t ha^-1 and due to the spraying twice with half doses at heading and anthesis – 0.48-0.54 t ha^-1. A yield increase was obtained due to an increase in 1000-grain weight.

Key words: spring triticale, fungicide, Septoria leaf blotch, tan spot, brown rust, biological efficacy, yield.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė: Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 234-245

UDK 633.63:632.954:632.51

HERBICIDŲ MIŠINIAI IR JŲ NORMOS CUKRINIAMS RUNKELIAMS

Irena DEVEIKYTĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. paštas: irenad@lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje karbonatingame glėjiškame lengvo priemolio rudžemyje 1997-1999 m. tirtas herbicido goltikso normų mažinimas mišinyje su betanalu progresu AM. Taip pat siekta nustatyti, ar verta kiekvieną kartą didinti piramino turbo normą. Goltiksas (metamitronas 700 g l^-1) ir piraminas turbo (chloridazonas 520 g l^-1) veikė panašiai. Nuo goltikso mišinių su betanalu progresu AM piktžolių sumažėjo 88-90 %, o nuo piramino turbo – 78-91 %. Piraminas turbo šiek tiek silpniau naikino baltąsias balandas, kibiuosius lipikus, dirvines našlaites, dirvines čiužutes ir bekvapius šunramunius. Goltikso veiksmingumas nepriklausė nuo jo normos (5,0; 3,5; 2,0 kg ha^-1). Didesnioji goltikso norma šiek tiek daugiau išnaikino raudonžiedžių notrelių, kibiųjų lipikų, dirvinių veronikų. Herbicidams atsparios buvo visos daugiametės piktžolės ir rūgčiai takažolės, vidutiniškai atsparūs – kibieji lipikai.

Reikšminiai žodžiai: cukriniai runkeliai, herbicidai, sumažintos normos, derlius, piktžolės.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scirentific articles, 2003, 1, 81, 234-245

UDK 633.63:632.954:632.51

THE EFFICACY OF DIFFERENT HERBICIDE RATES IN THE SUGAR BEET CROP

I. Deveikytė

Summary

Field experiments were carried out on a sod-gleyic light loamy soil at the Lithuanian Institute of Agriculture during 1997-1999. The goal of the experiment was to ascertain the possibilities to control different species of weeds with reduced doses of the herbicide Goltix (Metamitron 700 g l^-1) and by using its mixture with the other herbicides.

The efficacy of the herbicide Goltix and Pyramin Turbo(Chloridazon 520 g l^-1) was similar 88-90 % and 78-91 %, respectively. Pyramin Turbo gave a somewhat weaker effect on Chenopodium album, Gallium aparine, Viola arvensis, Thlaspi arvense and Tripleurospermum inodorum. The higher of the herbicide Goltix did not depend on the doses (3500, 2400, 1400 g.a.i. ha^-1) applied. The higher rate gave a better control of Lamium purpureum, Galium aparine, Veronica arvensis. Most tolerant to the herbicides used were Polygonum aviculare and perennial weeds, while Galium aparine was moderately tolerant.

The tested herbicides did not have any negative effect on the growth and development of sugar beet. The herbicide mixture increased the yield of sugar beet statistically significantly compared with the standard.

Key words: sugar beet, herbicide, reduced doses, yield, weeds.

IV skyrius. ŽOLININKYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 246-255

UDK 631.582.9:[633.321+633.24

ŽOLIŲ MIŠINIŲ SĖJOS Į MIEŽIUS IR Į MIEŽIENĄ PALYGINIMAS KONSERVUOJANT ŽEMES

Dženė ZABLECKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis

Kaltinėnai, Šilalės rajonas

El. paštas: kaltbs@kaltbs.lzi.lt

Santrauka

Lauko bandymai daryti 1996-2000 m. LŽI Kaltinėnų bandymų stotyje. Dirvožemis – glėjiškas balkšvažemis, lengvo ir vidutinio sunkumo priemolis (Albeluvisols). Darbo tikslas – palyginti į miežius ir į miežieną skirtingu žolių sėklų santykiu įsėtų ir neįsėtų variantų botaninės sudėties, fitomasės ir piktžolėtumo pokyčius.

Tyrimų duomenys rodo, kad įsėtieji žolynai buvo derlingesni (2,54-4,00 t ha^-1), palyginus su neįsėtais (2,08-3,34 t ha^-1). Botaninė žolynų sudėtis geresnė buvo įsėtuose laukeliuose – raudonieji dobilai čia sudarė 18,4-44,3 %, pašariniai motiejukai – 26,6-55,6 % žolyno. Daugiametėmis žolėmis apsėtų žolynų piktžolėtumas įvairavo tarp 12,0 ir 50,4 %, neapsėtų – tarp 60,8 ir 73,2 %, tarp jų paprastųjų varpučių (Elytrigia repens L.) atitinkamai 8-30 % ir 41-53 %.

Reikšminiai žodžiai: ražienos, konservacija, raudonieji dobilai, pašariniai motiejukai, piktžolės, sausųjų medžiagų derlius, botaninė sudėtis.

Chapter 5. GRASSLAND HUSBANDRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 246-255

UDK 631.582.9:[633.321+633.24

COMPARISON GRASS MIXTURE SOWING IN BARLEY AND IN BARLEY FIELD FOR SOIL CONSERVATION

D. Zableckienė

Summary

Over the period 1996-2000 field experiments were carried out at the LIA Kaltinėnai Experimental Station on a gleyic, light and medium-heavy loamy soil (Albeluvisols). The objective of the present study was to investigate cheap conservation methods of temporarily not used agricultural land by sowing grasses after cereals and to compare this method with passive abandonment of land by estimating changes in the phytomass and soil agrochemical properties.

Our experimental evidence suggests that undersown swards were higher-yielding (2.54-4.00 t ha^-1) compared with non-undersown swards (2.08-3.34 t ha^-1). Botanical sward composition was better in the undersown plots, where red clover accounted for 18.4-44.3 %, common timothy for 26.6-55.6 % of the sward. Weed incidence in the swards sown with perennial grasses ranged between 12.0 and 50.4 %, and that of non-sown swards between 60.8 and 73.2 %, with couch grass (Elytrigia repens L.) accounting for 8-30 % and 41-53 %, respectively.

Key words: stubble, conservation, red clover, common timothy, weeds, dry matter yield, botanical composition.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 256-266

UDK 633.264:633.265]:632.51:633.11

PIKTŽOLIŲ PAPLITIMAS SVIDRINŲ ŽOLYNŲ IR PO JŲ AUGINAMŲ ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ AGROFITOCENOZĖSE

Regina SKUODIENĖ, Nijolė DAUGĖLIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: filialas@gargzdai. omnitel.net

Santrauka

Pateikiami 1996-2000 metais Vėžaičių filiale darytų tyrimų duomenys apie piktžolių paplitimą šienaujamuose, ganomuose ir kombinuotai naudojamuose svidrinų (Festulolium) bei žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) agrofitocenozėse.

Įvairiai naudojamų svidrinų žolynų piktžolėtumas buvo mažas. Labiau plito daugiametės dviskiltės piktžolės. Įvairiai naudojamų svidrinų ir jų mišinių su raudonaisiais ir baltaisiais dobilais žolynuose piktžolių kiekis nustatytas panašus (43,7-42,7 vnt. m^-2). Piktžolėtesni (57,8 vnt. m^-2) buvo grynųjų svidrinų žolynai. Žolynus šienaujant, mažėjo bendras piktžolių kiekis svidrinų žolynuose. Tarp svidrinų kiekio sausųjų medžiagų derliuje ir piktžolių orasausės masės gautas stiprus (h = 0,86**) koreliacinis ryšys. Po tankių svidrinų žolynų žieminiai kviečiai buvo mažai piktžolėti. Kviečių agrofitocenozėse išplito vienametės dviskiltės piktžolės. Taikant žolynuose ganymą ir kombinuotą naudojimą, mažėjo sėjomainos grandies kito nario, t.y. žieminių kviečių, bendras piktžolėtumas. Daugiamečių vienaskilčių piktžolių paprastųjų varpučių (Agropyron repens L.) plitimas kviečių agrofitocenozėse labiausiai mažėjo dėl įvairiai naudojamų svidrinų mišinių su baltaisiais dobilais.

Reikšminiai žodžiai: svidrinai, žolynų naudojimas, žieminiai kviečiai, piktžolės.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 256-266

UDK 633.264:633.265]:632.51:633.11

THE SPREAD OF WEEDS IN THE AGROPHYTOCENOSES OF FESTULOLIUM AND WINTER WHEAT

R. Skuodienė, N. Daugėlienė

Summary

Experiments were carried out during 1996-1999 at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vėžaičiai Branch on a sod podzolic medium podzolized (J₂^v) light loam on medium heavy loam soil, with the following agrochemical characteristics: pH_{KCl -} 5.8-6.2, available P₂O₅ and K₂O - 206-310 and 261-546 mg kg^-1 respectively. The data of weed occurence in the agrophytocenoses of Festulolium and winter wheat are provided in the present paper.

It was determined that the spread of weeds in the thick crop area of Festulolium sward was less intensive Taraxacum officinale L. and Plantago major L. prevailed among perennial dycotyledonous weeds. A strong correlation (h = 0,86**) was established between the amount a dry matter of Festulolium air-dry weight of weeds. Cutting reduced the total amount of weeds in swards.

Winter wheat grown after Festulolium sward, where perennial grasses sown in the third year of use accounted for 91.9-97.4 % in the dry matter yield, contained few weeds. 22.0-38.6 weeds per m^-2 were found in winter wheat agrophytocenoses, their dry mass was 16.2-33.5 g m^-2.

Annual dycotyledonous weeds spread in the wheat agrophytocenoses, sown after differently – used Festulolium sward. Viola arvensis Murray and Matricaria inodora L. prevailed among the weeds. A weak and medium strong linear inverse relationship between the cut and grazed Festulolium swards and the agrobiological weed group of wheat agrophytocenoses was found.

Different ways of sward use did not have any effect on the air-dry weight of weeds.

The amount of Agropyron repens L. was found to be very low, and its root biomass varied between 0.15-4.75 g m^-2. Festulolium mixtures with differently-used white clover reduced the spread of Agropyron repens L. to the greatest extent.

Key words: Festulolium, management systems, winter wheat, weeds.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 267-282

UDK 633.2/.03:631.559

ANKŠTINIŲ IR VARPINIŲ ŽOLIŲ DERLINGUMO PALYGINIMAS ŠIENAUJANT IR GANANT

Regina SKUODIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: rskuod@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

1995-2000 m. Vėžaičių filiale atlikti tyrimai įvertinant lauko sėjomainoje įvairiai naudojamų ankštinių ir varpinių žolių derlingumą ir pašarinę vertę.

Nustatyta, kad šienaujant geriausiai (6,84-7,21 t ha^-1, arba 64,0-69,8 GJ ha^-1 apykaitos energijos) derėjo raudonųjų dobilų ‘Vyliai’ ir varpinių žolių mišiniai. Daugiausiai (10,5-11,1 g) virškinamųjų proteinų viename MJ buvo raudonųjų ir baltųjų dobilų su pašariniais motiejukais mišiniuose.

Ganant derlingiausi (4,56-5,07 t ha^-1, arba 48,2-54,6 GJ ha^-1 apykaitos energijos) buvo baltųjų dobilų ‘Atoliai’ mišiniai. Daugiausiai (12,9-13,0 g) virškinamųjų proteinų viename MJ buvo raudonųjų ir baltųjų dobilų mišiniuose su pašariniais motiejukais, nendriniais dryžučiais bei nendriniais eraičinais.

Kombinuotai naudojant raudonųjų bei baltųjų dobilų ir varpinių žolių mišinius, gauta maždaug vienodai (5,84-6,21 ir 5,76-6,13 t ha^-1, arba 52,6-57,7 GJ ha^-1 apykaitos energijos) sausųjų medžiagų. Daugiausiai (11,4-11,2 g MJ^-1) virškinamųjų proteinų turėjo baltųjų dobilų mišiniai su pašariniais motiejukais ir nendriniais eraičinais bei nendriniais dryžučiais.

Reikšminiai žodžiai: žolynai, naudojimo būdai, derlius, pašarinė vertė.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 267-282

UDK 633.2/.03:631.559

COMPARISON OF THE PRODUCTIVITY OF LEGUMES AND GRASSES UNDER CUTTING AND GRAZIN MANAGEMENT

R. Skuodienė

Summary

Experiments were carried out during 1995-2000 at the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture on an Orthieutric Albeluvisols (JIb2) with the following agrochemical characteristics: pH_KCl– 5.4-6.2, available P₂O₅ and K₂O – 179-266 and 190- 360 mg kg^-1 soil, respectively.

When cut, the most productive were the swards of early red clover ‘Vyliai’ and grasses (timothy, perennial ryegrass or reed canary grass and tall fescue). One hectare yielded 6.84-7.21 t of dry matter or 64.0-69.8 GJ of metabolizable energy, one MJ contained 9.87-10.5 g of digestible protein.

The swards of white clover ‘Atoliai’ and grass yielded 5.65-6.23 t ha^-1 of dry matter or 54.4-58.5 GJ of metabolizable energy, one MJ contained 10.2-11.1 of digestible protein.

Under grazing management the swards of white clover ‘Atoliai’ and perennial ryegrass and tall fescue and reed canary grass were the most productive. One hectare yielded on average 4.56-5.07 t of dry matter or 48.2-54.6 GJ of metabolizable energy. One MJ had 12.2-13.0 g of digestible protein.

Under mixed management, early red clover ‘Vyliai’ / grass and white clover ‘Atoliai’ / grass swards gave a similarly high yield. Red clover / grass swards gave 5.84-6.21 t ha^-1, and white clover / grass swards – 5.76-6.13 t ha^-1 of dry matter yield, or 52.6-57.4 and 55.4-57.7 GJ of metabolizable energy, respectively. One MJ had 10.0-10.9 and 10.4-11.4 g of digestible protein.

Pure timothy, perennial ryegrass and tall fescue / reed canary grass swards gave high yields (5.08-6.05 t ha^-1 of dry matter or 47.6-56.4 GJ ha^-1) when cut and mixed-used. One MJ had 8.23-10.2 g of digestible protein. Under grazing management dry matter yield was by 1.44-1.79 t ha^-1 lower.

Key words: swards, management systems, yield, nutritive value.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2003, 1, 81, 283-290

UDK 633.2.033.004.69

METHODS AND TIMING OF WHITE CLOVER OVERSOWING INTO AN OLD PASTURE SWARD

Elvyra BUTKUVIENĖ

Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture

Vėžaičiai, Klaipėda district

E-mail: elvyra@vezaiciai.lzi.lt

Abstract

Timing and methods of white clover oversowing were investigated in an old pasture in 1991-1998. We also investigated the efficacy of white clover seed coating. It was established that the best method of white clover oversowing (4 kg ha^-1) is early spring with a disk drill straight into the pasture sward or into twice disked pasture sward. Yield of pasture herbage increased by 0.19-0.86 t ha^-1DM. Good results were obtained when white clover was oversown early in spring with a rototilling drill. After direct oversowing of both coated and non-coated white clover seed a reliable extra yield was obtained. Oversowing of white clover increased the amount of legume in the pasture by 7.4-23.3 %. The most favourable conditions for germination and persistence of white clover were after oversowing coated and non-coated seed into a disked pasture with a disk drill. The abundance of white clover increased the content and accumulation of crude protein, ash and fat in the pasture herbage. The amount of crude fibre had a tendency to decrease.

Key words: white clover, coated seed, oversowing, disk drill, rototilling drill.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2003, 1, 81, 283-290

UDK 633.2.033.004.69

BALTŲJŲ DOBILŲ PAPILDOMO ĮSĖJIMO Į SENUS GANYKLINIUS ŽOLYNUS BŪDAI IR LAIKAS

E. Butkuvienė

Santrauka

1991-1998 metais tirta baltųjų dobilų papildomo įsėjimo laikas ir būdai senose ganyklose. Taip pat tirtas baltųjų dobilų sėklų dražavimo efektyvumas. Papildomo įsėjimo bandymai rodo, kad baltuosius dobilus verta įsėti į nepiktžolėtas ganyklas, kurių derlingumas sumažėjęs dėl blogo naudojimo ir priežiūros.

Nustatyta, kad baltuosius dobilus (4 kg ha^-1) geriausia įsėti anksti pavasarį sėjamąja mašina su diskiniais noragėliais tiesiog į ganyklos velėną arba ją du kartus sulėkščiavus. Gautas didžiausias sausųjų medžiagų derliaus priedas (0,50-0,86 t ha^-1). Gerai tinka ir specialus sudėtinis agregatas, t.y. frezeris ir sėjamoji mašina. Čia derliaus priedas 0,3 t ha^-1sausųjų medžiagų. Papildomai įsėjus baltųjų dobilų, ankštinių žolių ganykloje pagausėjo 7,4-23,3 %. Palankiausios sąlygos baltiesiems dobilams sudygti ir išsilaikyti buvo įsėjus dražuotą ir nedražuotą sėklą į du kartus lėkščiuotą velėną sėjamąja su diskiniais noragėliais. Neblogai baltieji dobilai sudygo ir išsilaikė pasėti pakrikai ant ganyklos paviršiaus anksti pavasarį, vos tik nutirpus sniegui. Vėlinant baltųjų dobilų įsėjimą, ankštinės žolės turėjo tendenciją mažėti. Pagausėjus ankštinių žolių, gausėjo ir žalių proteinų bei žalių riebalų ganyklos žolėje, o žalios ląstelienos kiekis turėjo tendenciją mažėti.

Reikšminiai žodžiai: baltieji dobilai, dražuota sėkla, papildomas įsėjimas, diskinė sėjamoji, frezinė sėjamoji.