Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis

Optimalios miežių sėklos guoliavietės sudarymo priešsėjiniu žemės dirbimu ir volavimu tyrimai vykdyti 1996-1998 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje, kuri yra Vidurio Lietuvos žemumoje. Bandymai atlikti drenuotame, sukultūrintame velėniniame karbonatiniame sunkaus priemolio ant sunkaus molio dirvožemyje, kurio dirvodarinė uoliena – limnoglacialinis molis.

Nustatyta, kad dirvos bendrasis poringumas sėklos guoliavietėje daugeliu atvejų buvo esmingai – 2,5-4,8 proc. vnt. mažesnis prieš ir po sėjos voluotoje lygiaisiais bei prieš sėją žiediniais dantytais volais dirvoje, palyginus su nevoluota. Kultivuojant dirvą prieš sėją kombinuotu spyruoklinių akėčių agregatu bei voluojant prieš ir po sėjos žiediniais dantytais volais iš esmės – 1,5-2,3 proc. vnt. mažėjo dirvos drėgnumas sėklos guoliavietėje, palyginus su kultivuota „C” formos noragėliais ir nevoluota. Miežių dygimas labiausiai gerėjo po sėjos suvolavus lygiaisiais ir žiediniais dantytais volais. Priešsėjinis dirvos dirbimas, esant tyrimų metais šlapiems posėjiniams periodams, didelės įtakos miežių grūdų derliui neturėjo, o voluotoje prieš sėją ţiediniais dantytais volais iš esmės – 0,21 t/ha, arba 5,0 % miežių grūdų derlius buvo mažesnis, palyginus su nevoluota. Energijos sąnaudų ekonomijos požiūriu apsimokėjo dirvą prieš sėją įdirbti kombinuotu spyruoklinių akėčių agregatu ir prieš sėją bei po sėjos voluoti lygiaisiais volais, palyginus su tradiciniu būdu kultivuota ir nevoluota.

Investigations of the formation of optimal seedbed for barley by pre-sowing soil tillage and rolling were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Joniškėlis Research Station over the period 1996-1998. Experiments were conducted on a drained, cultivated, sod calcareous, clay loam soil.

El.paðtas:lzi _atc@euteka.lt.

Prieš bandymo įrengimą esant dirvožemyje pakankamai maisto medžiagų, NPK trąšos buvo mažai veiksmingos pirmiems sėjomainos rotacijos augalams: I ir II naudojimo metų daugiametėms žolėms bei žieminiams kviečiams. Po jų augusių bulvių ir miežių derlius nuo NPK trąšų padidėjo iš esmės: bulvių – atitinkamai 10,0-12,3, o miežių grūdų – 1,36-1,37 t/ha. Didžiausias derlius gautas, kai šiems augalams mineralinių trąšų normos buvo skaičiuotos balansiniu metodu.

El. paðtas: albinas@lzi.lt

Santykinai daugiausiai augalų sudygo sėjant mažiausią – 3,5 mln/ha daigių sėklų normą. Priklausomai nuo sėjos laiko, rugių sudygo 75,6-92,5 % nuo pasėtų sėklų kiekio. Aukščiausi rugiai užaugo juos pasėjus rugsėjo 5 dieną. Sėją vėlinant augalų aukštis mažėjo. Esminis augalų aukščio sumažėjimas nustatytas rugius pasėjus rugsėjo 25 ir spalio 5 dieną. Didinant sėklos normą, produktyvių stiebų skaičius ploto vienete didėjo. Sėklos normą didinant ir sėją vėlinant, rugiai išaugino trumpesnes varpas. Grūdų skaičius varpose dėl sėklos normos didinimo mažėjo sėją vėlinant iki rugsėjo 25 dienos ir sėjant labai anksti, t.y. rugpjūčio 25 dieną.

Sėjos laikas ir sėklos norma turėjo įtakos rugių grūdų derliui. Trejų metų vidutiniai duomenys parodė, kad esminis derliaus sumažėjimas nustatytas tik sėjant vėliausiu terminu, t.y. spalio 5 dieną. Pastebėta tendencija, kad didžiausias derlius gaunamas iš laukelių, kurie buvo sėti 4,5 mln. daigių sėklų į hektarą norma. Esminis skirtumas tarp variantų, sėtų 3,5 ir 4,5 mln. daigių sėklų į hektarą, gautas tik sėją suvėlinus iki rugsėjo 25 dienos. Sėklos normos didinimas iki 5,5 ir 6,5 mln. daigių sėklų į hektarą neturėjo esminės įtakos rugių grūdų derliui nei sėjant anksti, nei rugių sėją vėlinant. Vėlinant rugių sėją, grūduose didėjo bendrojo ir baltyminio azoto kiekis ir mažėjo krakmolo kiekis. Sėjant vėliausiu terminu – spalio 5 dieną šie pokyčiai buvo esminiai. Sėklos norma ðiems rodikliams esminės įtakos neturėjo.

Reikđminiai ţodţiai: žieminiai rugiai, sėjos laikas, sėklos normos, produktyvumo rodikliai, bendrojo ir baltyminio azoto kiekis, krakmolo kiekis grūduose.

Experiment to investigate the effect of sowing time and sowing rate on the productivity of tetraploid rye cv. ‘Rūkai’ was carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture on a podzolic humic carbonated light loamy soil over the period 1994-1996. The experimental design consisted of 20 treatments: five dates of sowing: August 25, September 5, 15, 25 and October 5and four seed rates: 3.5, 4.5, 5.5 and 6.5 million/ha of seeds.

Lietuvos žemdirbystės institutas

Tyrimų duomenimis, rugius nupurškus, kai jų grūdų drėgmė buvo 30 %, o oras buvo sausas ir šiltas, javų branda nepaankstėjo, grūdų derlius nedidėjo. Herbicidas raundapas gerai naikino piktžoles. Trejų metų vidutiniais duomenimis, geriausiai piktžoles naikino raundapas, išpurkštas prieš rugių pjūtį 4 l/ha norma. Piktžolių skaičius sumažėjo 90-97 %, o masė – 94,5-97,9 %. Pakankama buvo ir 3 l/ha norma, naudojama prieš pjūtį. Piktžolių skaičius, nupurškus šia norma, sumažėjo 85,5-92,2 %, o masė – 92,2-94,7 %. Raundapo 2 l/ha norma buvo mažiau efektyvi – piktžolių masė sumažėjo 83,6-87 %. Raundapo analogo glifoso 3 l/ha normos efektyvumas buvo panašus, kaip tokios pat normos raundapo. Reglonas nebuvo veiksmingas daugiametėms piktžolėms. Po purškimo šiuo preparatu dalis piktžolių nudžiūvo, bet praėjus dviems savaitėms, dygo naujos piktžolės.

Reikđminiai ţodţiai: ţieminiai rugiai, raundapas, glifosas, reglonas, derlius, daugiametės piktžolės, pjūtis.

O.Auškalnienė, A.Auškalnis

Experiments were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva over the period 1995-1997. The aim was to investigate the possibility of Roundup use to hasten the ripening of winter rye and to control the weeds. Roundup was applied in the winter rye cv. ‘Rūkai’ 10 days before harvesting, when moisture content in grain was 29-30 %.

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 75, 50-64

Remiantis tyrimų duomenimis bei stebėjimais, taip pat pasaulyje sukaupta patirtimi, straipsnyje aptariami charakteringiausi žieminių ir vasarinių rapsų (Brassica napus) augimo tarpsnių požymiai, pateikiamas jų trumpas aprašymas bei kodavimo sistema. Rapsų vegetacijos periodas yra suskirstytas į devynis pagrindinius augimo tarpsnius: sėklų dygimas ir daigai (0), lapų formavimasis (1), stiebo augimas (2), butonizacija (3), žydėjimas (4), ankštarų vystymasis (5), sėklų brendimas (6), ankštarų brendimas (7) ir stiebo džiūvimas (8). Siekiant detaliau apibūdinti charakterizuojamus požymius, pagrindiniai augimo tarpsniai yra dar suskirstyti į potarpsnius, trumpai aptariant jų pagrindinius skiriamuosius požymius.

Reikđminiai ţodţiai: ţieminiai ir vasariniai rapsai, augimo tarpsniai, vegetacijos periodas.

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 75, 65-71

K. Donelaičio g.73, Kaunas

Stilitų fiziologinis aktyvumas, jų veikimo pobūdis ir įtaka sėklų daigumui nustatyta laboratorinio skriningo metodu daiginant miežių grūdus 0,02 proc. koncentracijos tiriamų augimo stimuliatorių tirpaluose. Atliekant lauko bandymus nustatytas stilitų poveikis cukrinių runkelių daigų augimui, ilgesniam lapų asimiliacinio aktyvumo išsaugojimui, šakniavaisių derlingumui ir cukringumui.

Intensyvesnis cukrinių runkelių augimas ir vystymasis vegetacijos pradžioje, didžiausio lapų asimiliacinio paviršiaus išsaugojimas skatino greitesnį šakniavaisių masės didėjimą, asimiliacijos produktų kaupimą šakniavaisyje bei cukringumŕ.

Nustatyta, kad apipurškus cukrinių runkelių daigus 0,05 proc. koncentracijos augimo stimuliatorių stilitų tirpalais, cukrinių runkelių derlingumas padidėja 9-12 t/ha, arba 15-20 proc., cukringumas – 0,6-0,8 proc. bendrasis cukraus kiekis – 2,3-2,6 t/ha, arba 20-24 proc., palyginus su kontroliniu variantu.

Lietuvos žemdirbystės institutas

Tyrimų tikslas – nustatyti vienodomis dirvožemio ir tręšimo sąlygomis augintų žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) grūdų kokybės septynių rodiklių verčių tarpusavio priklausomumą ir ryšį su grūdų derlingumu. Ištirti 1992-1998 metais išaugintų grūdų kokybės rodikliai: baltymų, šlapiojo ir sausojo glitimo kiekis, sedimentacija, glitimo deformacijos indeksas, 1000 grūdų masė, natūrinis grūdų svoris.

Kiekvienais metais visose žieminių kviečių veislių grupėse buvo vidutinio stiprumo arba stiprus tiesioginis ryšys, dažniausiai siekiantis 0,99 (P = 0,01) tikimybę, tarp žalių baltymų kiekio grūduose ir šlapiojo bei sausojo glitimo kiekio grūduose ir miltuose verčių. Ne kiekvienais metais ir ne visose bandinių grupėse, bet labai dažnai pasireiškia vidutinė arba stipri tiesioginė koreliacija tarp žalių baltymų kiekio ir sedimentacijos. Sedimentacijos rodiklis tiesiogiai koreliavo su sausojo ir šlapiojo glitimo kiekiu miltuose, bet ne kasmet. Koreliacija tarp sedimentacijos ir šlapiojo glitimo kiekio verčių grūduose pasireiškė rečiau, palyginus su miltais.

A. Mašauskienė

Audronė MAŠAUSKIENĖ, Vanda PAPLAUSKIENĖ, Vytautas RUZGAS

Nustatyta, kad tarp tirtųjų rodiklių didžiausia variacija, išreikšta variacijos koeficientais, pasižymėjo sedimentacijos rodiklis, nepriklausomai nuo to, ar jis apskaičiuotas kolekcijoje augintų įvairių veislių ir linijų grupėse, ar lietuviškos kilmės veislės ‘Širvinta 1’ ribose. Daug aukštos sedimentacijos veislių ir linijų yra kilusios iš Rytų, Centrinės ir Pietų Europos, ir žemoka sedimentacija veislių iš Šiaurės Amerikos. Vidutinė variacija grūdų derlingumo, šlapiojo ir sausojo glitimų bei baltymų kiekio. Mažiausia variacija pasižymėjo natūrinis grūdų svoris.

Reikđminiai ţodžiai: žieminių kviečių grūdai, kokybė, derlingumas, variacija, veislės.

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 75, 97-109

El. paðtas: vokefil@takas.lt

El. paðtas: alvyra@lzi.lt

Straipsnyje apraðomi humuso kiekio ir kokybinės sudėties nustatymo metodai, taikomi Lietuvos žemdirbystės institute, pateikiamas šių metodų įvertinimas.

Humuso medžiagų atskirų frakcijų tirpumas yra nevienodas. Ponomariovos-Plotnikovos modifikuotu Tiurino metodu humuso medžiagos nustatomos silpnos koncentracijos rūgščių ir šarmų ištraukose: tiesioginėje 0,1 M NaOH, 0,05 M H₂SO₄, 0,1 M NaOH po dirvožemio dekalcinavimo ir 0,02 M NaOH kaitinant. Šiuo metodu išskiriamos trys huminių rūgščių ir keturios fulvorūgščių frakcijos. Judriosios humuso medţiagos nustatomos đarminio natrio pirofosfato iđtraukoje Kononovos-Belčikovos metodu, labiliosios – neutralaus natrio pirofosfato iđtraukoje.

Atskirų ištraukų sausoje liekanoje, taip pat ir dirvožemyje organinės medžiagos oksidavimas atliekamas kalio bichromato tirpalu 20 min. kaitinant dţiovinimo spintoje 150-160 ⁰C temperatūroje. Anglies kiekis nustatomas titrimetriniu ar spektrofotometriniu metodu. Naudojant spektrofotometrinį anglies kiekio nustatymo metodą, padidėja analizės greitis. Spektrofotometriškai atliekant didelį matavimo pakartojimų skaičių analizės tikslumas siekia 0,4-1,5 %, kitais atvejais – iki 4,4 %.

El. paðtas: alvyra@lzi.lt, brone@lzi.lt

Tyrimais parengta detali humuso ir organinės anglies fotometrinio nustatymo metodika prietaisu Multiskan MS. Prietaiso mikrokompiuteryje sukurta programa su duomenų apskaičiavimo metodu Point to Point, įgalinančia absorbcijos dydžius išreikšti humuso kiekiu dirvožemyje (%). Tirta šviesos bangos ilgio, mikrokanalėlių užpildymo lygio, tirpalų praskiedimo, standartų serijos diapazono bei jų skaičiaus įtaka humuso nustatymo tikslumui ir duomenų atkartojimui prietaisu Multiskan MS. Iš prietaise instaliuotų šviesos filtrų tinkamiausias humusui ir humuso medžiagoms nustatyti buvo 620 nm bangos ilgio filtras. Naudojant šį filtrą, tirpalų, gautų 0,8 g dirvožemio svėrinį po mineralizacijos praskiedžiant iki 50 ml, absorbcijos rodikliai buvo optimalūs. Didinant fotometruojamo tirpalo tūrį, mažėjo matavimo paklaida. Tyrimų eigoje palyginti duomenys, gauti titrimetriniu, ir spektrofotometriniais metodais fotometru Multiskan ir spektrofotometru 181 Hitachi UV-VIS). Pateikiami skirtingais metodais įvertintų humuso kiekio duomenų palyginimo statistiniai rodikliai, apskaičiuotos duomenis siejančios regresijos lygtys ir determinacijos koeficientai. Fotometriškai nustatytos reikšmės yra kiek didesnės negu titrimetriškai. Geriausi statistiniai rodikliai gauti standartais naudojant mineralizuotų dirvožemio bandinių su žinomu humuso kiekiu tirpalus: R² = 0,99, standartinė paklaida 0,27. Darbas daugiakanaliu fotometru turi daug privalumų: palengvina analitiko darbą, daro jį saugesnį, taupomi cheminiai reagentai, mažiau kanalizuojama vandens, didėja darbo našumas, esant pakankamam analitinio darbo tikslumui, duomenys perskaičiuojami automatiškai prietaiso mikrokompiuteryje sukurta programa. Nustatant humuso kiekį daugiakanaliu fotometru Multiskan MS, sumažėjo nustatymo savikaina, palyginus su titrimetriniu humuso nustatymu.

Reikšminiai žodžiai: humusas, organinė anglis, nustatymo metodai, Multiskan MS.

The objective of our work was to adapt a multichannel photometer Multiskan for humus content determination, to elaborate methods, enabling reliable and accurate estimation of humus (organic carbon) content in various soil types, and giving satisfactory data repeatability with low inputs of labour and reagents. Investigation was carried out at the Analytical Laboratory of the Lithuanian Institute of Agriculture in 1999-2000. 0.1-0.8 g soil samples were poured-over with chromium mixture and heated “by wet chemistry method” according to Nikitin. Then the solution was diluted with water in 50-100 ml volumetric flasks, agitated and left to settle. Channels of the microplate used for photometry were filled with the solutions of analysed and standard series by an 8-channel automatic micropipette. Standard glucose solution (1 mg C/ml) was used. While preparing series of standards different amounts of this standard solution were evaporated and mineralised like soil samples. As standards we also used solutions of mineralised soil samples with known amounts of humus. Soils differing in humus content and humus fractional composition were used. In our experiments we used a photometer with built in filters which were the closest to the recommended ones λ = 450, 540, 620 nm. Absorption values obtained with 540 nm wavelenth filter were disproportionate to C concentration in solutions, and the results obtained with 450 nm filter were more variable due to inaccuracies related to different amount of chromium mixture used for humus oxidation, therefore we used 620 nm filter in our further work. In oder to achieve a high accuracy of analyses and measuring sensitivity of the solutions with small differences in the concentration, we have to obtain optical density as high as possible. Having increased the soil sample from 0.3 to 0.8 g and diluting in 50 ml volumetric flasks, absorption values increased to optimum. In the microcomputer of the instrument we developed the programme with the data calculation method Point to Point, enabling to express absorption values by the content of humus (or organic carbon) in the soil (%). We investigated the effect of the level of microchannels filling, dilution of solutions, range of series of standards and their number on humus determination accuracy and data repeatability by the instrument Multiskan MS. By increasing the volume of photometrically analysed solution, the error of measuring declined. Photometrically determined values were higher than those determined using titrimetric method, especially in the case of greater dilution. Satisfactory results were obtained when we included the standard with 20.67 % of humus in the set of standard solutions, and the best data were obtained in treatment using mineralised soil samples as standards: R² = 0.99, standard error SEP-0.27. A good data repeatability was obtained using Multiskan MS. While analysing by photometric method the costs per sample analysis were twice as low as those of the classical titrimetric method.

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Kombinuotai naudojami svidrinų žolynai derlingiausi (7,38 t/ha sausųjų medžiagų), šienaujant gauta 0,55 t/ha, o ganant - 2,09-1,54 t/ha maţiau. Kombinuotai naudojant ir đienaujant produktyviausias buvo svidrinų ir raudonųjų dobilų mišinys (75,5 ir 68,0 GJ/ha), o ganant - svidrinų ir baltųjų dobilų mišinys (66,9 GJ/ha). Gryni svidrinai geriausiai derėjo šienaujami ir kombinuotai naudojami (63,7 ir 70,5 GJ/ha). Svidrinai labiau stelbė baltuosius dobilus.

Tarp sausųjų medžiagų ir virškinamųjų proteinų derliaus, nepriklausomai nuo žolynų naudojimo, gautas stiprus (r = 0,89-0,98**) koreliacinis ryšys. Kombinuotai naudojamų žolynų ėdamumas buvo 90 %, o ganomų - 76 %.

Reikđminiai ţodžiai: svidrinai, žolynų naudojimas, botaninė sudėtis, derlius, pašarinė vertė.

Experiments were carried out during 1996-1999 at the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture on a soddy podzolic medium podzolized (J₂^v) light loam on medium heavy loam soil, with the following agrochemical characteristics: pH_{KCl -} 5.8-6.2, available P₂O₅ and K₂O - 206-310 and 261-546 mg/kg respectively. During the abovementioned period we investigated Festulolium swards which were differnt used and her influence on agrophytocenosis of spring wheat.

1992-1998 metais Vokės filiale velėniniame jauriniame silpnai pajaurėjusiame priesmėlio dirvožemyje persėjamoje kultūrinėje ganykloje tirta baltųjų dobilų ‘Atoliai’ (Trifolium repens giganteum Lagr – Fosset) sėklos normos ir ganyklinis mišinys, keičiant ankštinių ir varpinių santykį, netręšiant bei tręšiant azotu. Vidutinio ankstyvumo žolyno mišinyje buvo sėjami baltieji dobilai ‘Atoliai’, tikrieji eraičinai ‘Dotnuva I’, pievinės miglės ‘Danga’, raudonieji eraičinai ‘Šilis’, vėlyvojo žolyno mišinyje – pašariniai motiejukai ‘Vėlenis’, baltieji dobilai ‘Atoliai’, pievinės miglės ‘Danga’, raudonieji eraičinai ‘Šilis’. Bandymuose 2 faktoriai: A – baltųjų dobilų sėklos norma ir santykis su varpinėmis, kur baltųjų dobilų nuo 2 iki 4 kg/ha 100 % ūkinės vertės sėklos, sudarančios nuo 20 iki 40 % viso mišinio. B faktorius – tręšimas, 1991 m. įrengtuose bandymuose – 1) N₆₀P₆₀K₉₀ (N₃₀ po I ir II ganymo) ir 2) N₁₂₀P₆₀K₉₀ (N₄₀ po I, II ir III ganymo), 1993 m. įrengtuose bandymuose – 1) P₆₀K₉₀ (be azoto), 2) N₃₀P₆₀K₉₀ (N₃₀ po II ganymo).

Baltųjų dobilų sėklos norma bei viso mišinio norma mažai lemia, o tręšimas azotu (N_30-60-120) mažina baltųjų dobilų kiekį žolynuose. Baltųjų dobilų ‘Atoliai’ gausiam paplitimui abiejuose žolynuose lemiamos įtakos turėjo kritulių kiekis ir jų pasiskirstymas per vegetaciją (r = 0,78-0,82). Drėgnais metais baltųjų dobilų žolyne buvo 1,6-2,2 karto daugiau negu sausais. Abiejų brandų žolynuose atitinkamai gauta vidutiniškai 4,49-4,78 ir 3,90-4,78 t/ha sausųjų medžiagų. Išsėjus pusę mišinio sėklos normos su 1,5 kg/ha baltųjų dobilų, sausųjų medžiagų derlius gautas mažesnis – 4,32-4,54 ir 4,14-4,60 t/ha. Todėl ganyklinius žolynus galima persėti ir sumažinta sėklos norma: vidutinio ankstyvumo žolynams sėklos norma – 7,4 kg/ha, vėlyviesiems – 5,9 kg/ha (1,5 kg/ha baltųjų dobilų).

Experiments were carried out in 1992-1998 at the Vokė Branch in a resown cultivated pasture on a sod podzolic weakly podzolized sandy loam and deeper lying gravel soil. We investigated the seed rate of the white clover ‘Atoliai’ and of the total grassland mixture by changing legume/grass ratio. The experiment involved treatments with and without N fertilization.

The seed mixture of the medium early sward consisted of Festuca pratensis Huds cv. ‘Dotnuva I’, Trifolium repens L. cv. ‘Atoliai’ Poa pratensis L. cv. ‘Danga’ and Festuca rubra L. cv. ‘Ðilis’, and the late sward consisted of Phleum pratense L. cv. ‘Vėlenis’, Trifolium repens L. cv. ‘Atoliai’ Poa pratensis L. cv. ‘Danga’ and Festuca rubra L. cv. ‘Ðilis’. The trials were two-factorial. Treatments of factor A: seed rate of white clover from 2 to 4 kg ha, from 20 to 40 % of the total mixture. Treatments of factor B: P₆₀K₉₀ without nitrogen fertilizers and P₆₀K₉₀N_30-60-120.

Bandymai atlikti LŽI Vokės filiale 1991-1998 m. velėniniame jauriniame priesmėlio dirvožemyje (pagal FAO sekliai nepasotintas rudžemis) persėjamoje ganykloje. Tirti ankstyvųjų raudonųjų ir baltųjų dobilų bei margųjų liucernų ir baltųjų dobilų su varpinėmis žolėmis, taip pat vienų varpinių žolių mišiniai. Visi žolynai kasmet tręšti P₉₀K₉₀, mišiniai su ankštinėmis žolėmis nuo II naudojimo metų – dar ir N₆₀, o vienų varpinių – kasmet N₁₈₀. Pirma žolė pjauta, du atolai skirti ganiavai.

Duomenys rodo, kad ankštinių ir varpinių žolynai, tręšiami N₆₀ ir netrćđiami azotu, pagal produktyvumą ir kokybę mažai atsiliko nuo gausiai tręšiamų azotu (N₁₈₀) varpinių žolynų.

Norint įrengti ar persėti ilgalaikį mišraus naudojimo (1 pjūtis ir 2 ganiavos) žolyną priesmėlio dirvožemyje, reikia sudaryti įvairaus ankstyvumo ankštinių ir varpinių bei varpinių žolių mišinius. Varpinius žolynus verta gausiai tręšti azotu (N₁₈₀). Dobilų ir varpinių mišinius (kol vyrauja dobilai) reikia tręšti pagal galimybes (bent N₆₀)_, o margųjų liucernų ir varpinių mišinių, kol vyrauja liucernos, azotu tręšti neverta.

The course of 1992-1998 tests studying the feeding value of grass obtained from different grass stands and their combinations were carried out at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture.

Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis

1991-1997 m. tyrinėta senų varpinių žolynų paviršinio pagerinimo galimybės, įsėjant ankštinių žolių. Žolės buvo įsėjamos naudojant javų-žolių sėjamąją su diskiniais noragėliais, taip pat specialią frezinę žolių įsėjimo į velėną sėjamąją. Visi įsėjimo būdai davė teigiamus rezultatus: gerėjo žolynų botaninė sudėtis ir sausųjų medžiagų derlius. Velėniniame jauriniame dirvožemyje įrengtas pievas ir ganyklas, kuriose piktžolės sudaro 15-20 %, galima pagerinti, papildomai įsėjus raudonųjų dobilų-motiejukų bei baltųjų dobilų. Ankštines žoles geriausia įsėti anksti pavasarį diskiniais noragėliais sėjamąja mašina tiesiog į ganyklos velėną arba ją du kartus palėkščiavus. Gerai tinka sėti ir specialiomis su freziniais noragėliais sėjamosiomis mašinomis.

Over the period 1991-1997 at the Kaltinėnai Research Station trials were carried out in the meadow of eight-nine and pasture of twelve-thirteen years of use with from 75 to 80 % of grasses and about 5 % of legumes and 21-25 % of forbs. The soil was sod podzolic loam with a slope inclination of – 4-7⁰. The seed rate of white clover ‘Atoliai’ was 4 kg/ha in the pasture and of clover-timothy mixture in the meadow 6 kg/ha.

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 75, 182-196

Lietuvos žemdirbystės institutas

Lauko bandymai daryti 1995-2000 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Sėklininkystės ūkio Valinavos kultūrinėje ganykloje. Dirvožemis – glėjiškasis rudžemis, vidutinio sunkumo priemolis. Darbo tikslas – modelinio ūkio sąlygomis ištirti įvairios kilmės liucernų auginimo galimybes, intensyviai naudojamose ganyklose bei pjaunamuose plotuose. Tirtos trys liucernų veislės: ‘Žydrūnė’, JAV sukurta speciali ganykloms veislė ‘Alfagraze’ ir pjaunamo tipo ‘DK-122’. Liucernų pasėta 3 ha. Pusė lauko pjauta (3 pjūtys), o kita pusė ganyta 4 kartus per sezoną. Tręšta P₆₀K₆₀.

Liucernų žolynai pasižymėjo dideliu ir stabiliu produktyvumu. Iš tirtų veislių liucernų pjaunant sausųjų medžiagų gauta 8,85-8,92 t/ha, ganant – 8,30-9,17 t/ha. Ganant derlingiausios buvo liucernos ‘DK-122’: sausųjų medžiagų gauta 9,17 t/ha. Biologinio derliaus skirtumai tarp įvairios kilmės liucernų veislių pjaunant buvo nežymūs. Pjaunant lietuviškos liucernos ‘Žydrūnė’ I ir II, o ganant I naudojimo metais buvo derlingesnės negu JAV išvestos veislės. Dėl intensyvios ganiavos liucernų ‘Žydrūnė’ ir ‘Alfagraze’ žolynų biomasės sausųjų medžiagų derlius turėjo tendenciją mažėti.

Tyrimų duomenys rodo, kad nuo skirtingo liucernų žolynų naudojimo režimo labai priklausė žolynų botaninė sudėtis bei žalių proteinų kiekis žolės derliuje. Tyrimų laikotarpiu liucernų biomasės dalis sausųjų medžiagų derliuje svyravo tarp 69,3 ir 77,5 %. Tirtų veislių liucernos pirmuosius trejus naudojimo metus pasižymėjo stelbiamąja galia – įvairiažolių pjaunant buvo nuo 2,4 iki 11,4 %, ganant – 4,4-14,3 %.

Experiments were carried out on the Lithuanian Institute of Agriculture’s Valinava cultivated pasture during 1995-2000 on a sod gleyic, podzolized light loam. The aim of this study was to compare the performance of lucerne grass swards under grazing and cutting managements. Three lucerne varieties were investigated ‘Žydrūnė’, ‘DK-122’ and ‘Alfagraze’ in the conditions of intensive grazing and conventional cutting regimes. The experimental area was grazed 4 times with a herd of dairy cows and cut for silage 3 times per season. Fertilisation background was P₆₀K_60.

Alfalfa swards guarantee a high and stable productivity. In the conditions of intensive grazing 8.30-9.17 t DM/ha and cutting regimes 8.85-8.92 t DM/ha without N application. Lucerne varieties differing in origin had only an insignificant effect on the DM yield under cutting regime. Under grazing management the DM yield and productivity of ‘DK-122‘ 9.17 t/ha was higher than that of the other lucerne varieties. Four years findings showed that the Lithuanian variety ‘Žydrūnė’ produced on average 8.57-8.85 t/ha DM yield under grazing and cutting management. There were no significant differences between the two management systems. ’Žydrūnė’ surpassed the American variety ‘Alfagraze’ in terms of persistence in the sward and its portion in DM yield both under grazing and cutting regimes in the first and second year of pasture utilization.

El paðtas: romas@lzi.lt

Ketverių metų bandymų duomenimis, konkursiniuose veislių bandymuose linijos 1313-137 grūdų derlius už standartinės veislės ‘Jaugila’ derlių buvo didesnis 0,19 t/ha. Standartinės veislės vidutinis derlius – 4,11 t/ha. Linija 1313-137 atspari išgulimui, jos grūdai stambesni už veislės ‘Jaugila’. Kadangi naujosios linijos grūdai stambesni (1000-čio grūdų masė – 32,4 g) ir riebalų juose mažiau (5,3 %), labiau tinka maisto produktų gamybai.

Linija 1313-137 priklauso aurea varietetui. Augalų aukštis – 90-105 cm, šluotelės 14-18 cm ilgio, skėstašakės, šakelės pusiau stačios, varpelės nukarę.

2001 m. linija 1313-137 pavadinta ‘Migla’ ir įrašyta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą.

El. paðtas: lzi.upyte@post.omnitel.net

Pluoštinių linų selekcija Lietuvoje pradėta 1922 m. įsteigus Dotnuvos selekcijos stotį. Selekcijos darbo pradžioje veislės kurtos individualios atrankos metodu. 1932 m. pradėta taikyti tarpveislinė hibridizacija. 1941 m. įsteigiama Savitiškio linininkystės bandymų stotis, kur linų selekcija vykdyta iki 1964 m., o nuo 1965 m. iki dabar – Upytės bandymų stotyje. 1971 m. pradėtas taikyti eksperimentinės mutagenezės metodas. Nuo selekcinio darbo pradžios iki dabar Lietuvoje sukurta 18 naujų pluoštinių linų veislių, iš kurių sėkla platinta: iki 1950 m. – ‘Dotnuvos ilgūnėliai I’ ir ‘Dotnuvos ilgūnėliai II’, 1950-1977 m. – ‘Vaižgantas’, 1987-1998 m. – ‘Upytė 2’. Dabar Lietuvoje registruotos trys lietuviškos linų veislės: ‘Baltučiai’ (sukurta eksperimentinės mutagenezės metodu) – nuo 1991 m., ‘Vega 2’ – nuo 1997 m. ir ‘Kastyčiai’ – nuo 2000 m., abi sukurtos tarpveislinės hibridizacijos ir individualios atrankos metodais.

Reikđminiai ţodţiai: pluođtiniai linai, selekcija, veislės, metodai, stiebeliai, sėmenys, pluoštas.

Fibre flax breeding in Lithuania was started at the Dotnuva Plant Breeding Station in 1922. The main method used for fibre flax breeding was individual selection. The method of intervarietal hybridisation has been used since 1932. Flax breeding was carried out at the Savitiðkis Experimental Station from 1941 to 1964, and since 1965 it has been continued at the Upyte Experimental Station. Since 1971 experimental mutagenesis method has been used in flax breeding. Since the beginning of flax breeding in Lithuania 18 varieties of fibre flax have been bred, and the seed of the following varieties was widespread: of ‘Dotnuvos ilgūnėliai I’ and ‘Dotnuvos ilgūnėliai II’ – till 1950, of ‘Vaižgantas’ – in 1950-1977, of ‘Upytė 2’ – in 1987-1998. At present three varieties of the Lithuanian origin are registered in Lithuania: ‘Baltučiai’ (bred by the method of experimental mutagenesis) since 1991, ‘Vega 2’ – since 1997, and ‘Kastyčiai’ – since 2000. The last two varieties were bred using the methods of intervarietal hybridisation and individual selection.

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 75, 215-220

Trakų Vokė, Vilnius

The yellow-fodder lupine variety ‘Vilčiai’ was bred in 1985-1996 at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture by intercrossing two Byelorussian varieties ‘Universal’ x ‘Kastryčnik’ and applying individual selection of progeny.

‘Vilčiai’ is a high yielding, early, resistant to the fusarium wilt and lodging variety. The data of competitive trials shows that the variety ‘Vilčiai’ exceeds the standard variety ‘Kastryčnik’ by 0.3 t/ha in seed yield. According to the meteorological conditions weight of 1000 seeds fluctuates from 96.8 up to 118.7 g, and protein content from 43.5 up to 44.1 %. ‘Vilčiai’ may be used for fodder because of low amount of alkaloids in seeds.

Trakų Vokė, Vilniaus rajonas

Geltonžiedžių pašarinių lubinų veislė ‘Trakiai’ sukurta tarpveislinio kryžminimo metodu, sukryžminus veislę ‘Universal’ su veisle ‘Akademičeskij-1’. Nuo 1986 iki 1994 metų veislė ‘Trakiai’ perėjo visus selekcinio proceso etapus.

Reikđminiai ţodţiai: geltonţiedţiai pađariniai lubinai, selekcija, individinė atranka, veislė.

The yellow-fodder lupine variety ‘Trakiai’ was bred in 1985-1994 at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture by intercrossing two Byelorussian varieties ‘Universal’ x ‘Akademičeskij 1’ and applying individual selection of progeny.

‘Trakiai’ is a high yielding, early, resistant to the fusarium wilt and lodging variety. The data of competitive trials shows that ‘Trakiai’ exceeds the standard variety ‘Kastryčnik’ by 0.15 t/ha in seed yield. According to the meteorological conditions weight of 1000 seeds fluctuates from 104.4 up to 142.0 g and protein content from 37.6 up to 47.2 %. Amount of alkaloids in seeds and in green mass is low. ‘Trakiai’ may be used for fodder.

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 75, 226-237

El. paðtas: selekcentras@lzi.lt

1990-1999 metų laikotarpiu įvairiuose selekciniuose augynuose tirta 9175 veislės bei numeriai, iš jų 2646 – veislių bandymuose, sukurti 1063 nauji selekciniai numeriai, registruotos trys naujos veislės: daugiamečių svidrių ‘Sodrė’ ir ‘Žvilgė’ bei tarpveislinių hibridų Festulolium veislė ‘Punia’.

Iš per šį dešimtmetį (1990-1999 m.) sukurtų naujų selekcinių numerių tik nedaugelis buvo tirti konkursiniuose veislių bandymuose, šiek tiek daugiau jų buvo tirta pradiniuose veislių bandymuose. Tai dėl to, kad dauguma naujai sukurtų numerių dar neperėjo visų selekcinio darbo grandžių ir veislių bandymams dar neatėjo laikas. Tačiau tikimasi, kad netolimoje ateityje iš 1990-1999 m. sukurtų selekcinių numerių atsiras ne vienas derlingas ir kitomis naudingomis ūkinėmis savybėmis pasižymintis daugiamečių svidrių perspektyvinis numeris.

Over the period 1990-1999 in different breeding nurseries 9175 cultivars and breeding numbers, 2646 of them in variety testing trials were evaluated. 1063 new breeding numbers were developed, three new cultivars of perennial ryegrass ‘Sodrė’ and ‘Žvilgė’ and intergeneric hybrid ‘Punia’ were registered.

The new promising number 1429 was passed on to the State Variety Testing Centre in 1999. According to the yield trials it outyielded not only the old cultivar ‘Veja’, but also the new cultivars ‘Sodrė’ and ‘Žvilgė’. The number 1429 is characterized by a better disease resistance compared to all the registered Lithuanian cultivars.

El. paðtas: selekcentras@lzi.lt

Šiuo metu Lietuvoje yra auginamos dvi selekcininkų sukurtos tikrųjų eraičinų veislės: ‘Dotnuva I’ ir ‘Kaita’. Abi jos yra ankstyvos, dėl to nelabai tinka mišiniams su ankštinėmis žolėmis. Vienas iš svarbiausių uždavinių yra sukurti vėlyvas ir kartu derlingas tikrųjų eraičinų veisles. Tačiau tai padaryti yra labai sunku, nes natūraliai gamtoje augančių tikrųjų eraičinų ankstyvumas svyruoja tik apie savaitę, o vėlyvi numeriai paprastai pasižymi menku derliumi. Derlingos ir skirtingą vystymosi ritmą turinčios pradinės medžiagos paieška yra labai svarbu selekcionuojant šiuos augalus.

1996-2000 m. laukiniams ir sulaukėjusiems tikriesiems eraičinams rinkti buvo suorganizuota 10 ekspedicijų skirtingų Lietuvos regionų įvairiose geografinėse vietovėse, kur nuo neatmenamų laikų nevykdoma jokia žmogaus veikla. Ekspedicijų metu surinkta 119 laukinių bei sulaukėjusių tikrųjų eraičinų numerių. Surinkti numeriai kruopščiai ištirti ir įvertinti pagal 18 požymių. Geriausi iš jų yra arba bus naudojami selekciniame darbe kaip vertinga pradinė medžiaga.

1996-2000 m. poliploidijos metodu buvo sukurti 542 tetraploidiniai tikrųjų eraičinų numeriai. Pradiniuose veislių bandymuose derlingumu išsiskyrė 740-23 ir 740-25 numeriai, kurie sausųjų medžiagų derliumi lenkė diploidinį standartą ‘Dotnuva I’ atitinkamai 16,4 bei 18,9 %. Šie numeriai toliau bus tiriami konkursiniuose veislių bandymuose bei naudojami kaip vertinga selekcinė medžiaga kryžminimams.

El. paðtas: selekcentras@lzi.lt

Pagrindinių vejų žolių – pievinių miglių (Poa pratensis L.), raudonųjų eraičinų (Festuca rubra L.) bei paprastųjų smilgų (Agrostis tenuis Sibth.) selekcija buvo pradėta 1982 metais. Vėliau nedidele apimtimi buvo selekcionuojami aviniai eraičinai (Festuca ovina L.), daugiametės svidrės (Lolium perenne L.) ir kitos varpinės žolės. Daugiausia buvo dirbama su pradine selekcine medžiaga, gauta iš Rusijos augalininkystės instituto ir kitų mokslo įstaigų. Šiuo metu pradinės selekcinės medžiagos pagrindą sudaro daugiamečių varpinių žolių laukiniai ekotipai, surinkti ekspedicijų metu įvairiose Lietuvos vietovėse. Iš 176 natūralių augimviečių buvo surinkta 339 daugiamečių varpinių žolių laukiniai ekotipai. Nustatyta, kad dalis surinktų vietinių laukinių ekotipų išsiskyrė didele morfologinių požymių įvairove ir buvo naudojami kaip pradinė selekcinė medžiaga vejų žolių veislėms sukurti. Tokiu būdu buvo atrinkti perspektyvūs pievinių miglių numeriai 1002 (‘Lygutė’), 1054, 1075, 1076 ir raudonųjų eraičinų numeris 24.

Iš Rusijos augalininkystės instituto bei Maskvos centrinio botanikos sodo gautų pavyzdžių buvo sukurtas perspektyvus pievinių miglių Nr.975, avinių eraičinų Nr.30 ir paprastųjų smilgų Nr.118. Be to, iš pievinių miglių perspektyvaus selekcinio Nr.975 radiacinės mutagenezės metodu sukurtas perspektyvus Nr.1096.

As a result some perspective meadow grass N 1002 (‘Lygutė’), N 1054, N 1075, N 1076 and red fescue N 24 were selected. Perspective numbers of turf grass species, such as meadow grass N 975, hard fescue N 30 and browntop bent N 118 were created from material, that was got from Russian Institute of Plant Science and Moscow Central Botanical Gardens. Besides, applying radiation mutagenesis from initial selected N 975 was created perspective meadow grass N 1096.

Almantas Raţukas, Juozas Jundulas

Lietuvoje bulvių selekcija ir naujų veislių pradinė sėklininkystė atliekama Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale. Pagrindinis bulvių selekcijos darbo objektas – išvesti ankstyvas, produktyvias veisles, turinčias kompleksinį atsparumą patogenams ir ligoms. Selekciniame procese sukurtos bulvių veislės yra atsparios vėžiui (Synchtrium endobioticum Schilb.) ir R₀₁ nematodų (Globodera rostochiensis) patotipui. Kiti privalumai, kaip didelis atsparumas grybinėms, bakterinėms ligoms bei virusams, yra vieni svarbiausių vykdant lietuviškų bulvių selekciją.

Potato breeding and initial seed production of new cultivars in Lithuania is perfomed at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture. The key objective in potato breeding is to create high yielding, early or medium early potato cultivars.

Lietuvos žemdirbystės institutas

Lietuvos augalų genų banke ilgalaikėmis saugojimo sąlygomis laikoma 55 augalų rūšių 1033 genetiškai skirtingų pavyzdžių sėkla. Įvertinus pradinį sėklų daigumą, kurį jos turėjo prieš ultradesikaciją ir užšaldymą, taip pat galutinį daigumą po vienerių metų laikymo esant -18 ⁰C temperatūrai, buvo nustatyta, kaip ilgalaikės saugojimo sąlygos veikia varpinių bei ankštinių javų, pašarinių žolių sėklų gyvybingumą, kaip pakinta ramybėje esančių sėklų kiekis, kokią įtaką gyvybingumo išsilaikymui daro augalo genetinės savybės ir klimatinės augimo sąlygos. Rezultatai patvirtino prielaidą, kad skirtingais metais subrendusi, taip pat skirtingų genotipų sėkla nevienodai toleravo ultradesikaciją ir šaldymą. Dideli sėklų daigumo pokyčiai vyko ne tik rūšies, bet ir vidurūšiniame lygmenyje. Fizikiniam ramybės periodui ultradesikuotos sėklos šaldymas pastebimos įtakos nepadarė.

Reikšminiai žodžiai: augalų sėklų genų bankas, ilgalaikės saugojimo sŕlygos.

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 75, 279-288

1993-1999 m. tirtas 672 vasarinių miežių veislių ligotumas Lietuvos žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus kolekciniame augyne, provokaciniame fone bei dirbtinai inokuliuojant dulkančiosiomis kūlėmis. Registruotas rudadėmės (Bipolaris sorokiniana Shoem.), juostuotosios dryžligės (Drechslera graminea (Rabenh.) Shoem.), tinkliškosios dryžligės (Drechslera teres (Sacc.) Shoem.), rinchosporiozės (Rhynchosporium secalis (Oud.) Davis, Owen), septoriozės (Stagonospora nodorum Berk., Septoria hordei Jaccz.), miltligės (Erysiphe graminis DC. f. hordei Marchal), smulkiųjų rūdžių (Puccinia hordei Otth.), juodųjų rūdžių (Puccinia graminis Pers. f. hordei Erikss. et P. Henn.) išsivystymas ir dulkančiųjų kūlių (Ustilago nuda (Jens.) Kell. et Sw.) paplitimas. Atrinktos kiekvienai ligai atspariausios veislės. Kelioms ligoms santykinai atsparios ir derlingos veislės – ‘Flika’ (Prancūzija), ‘Bazis’, ‘Janka’ (Baltarusija), ‘Luna’ (Švedija), ‘Krasnojarskij 80’ (Rusija), ‘Sj 922248’ (Danija), ‘Tennis‘ (Anglija) ir kt.

·