I skyrius

I skyrius. DIRVOTYRA IR AGROCHEMIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 3-12

UDK 633.11<324>:[631.83+631.85]:581.1

KALIO IR FOSFORO TRĄŠŲ ĮTAKA ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ LAUKO DAIGUMUI, KRŪMIJIMUISI IR ŽIEMOJIMUI

Vytautas LIAKAS, Vytautas RAUCKIS, Virgilijus PALTANAVIČIUS

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Akademija, 4324 Kauno rajonas

El. paštas: au@nora.lzua.lt

Santrauka

1997-2000 metais LŽŪU bandymų stotyje daryti lauko bandymai, kuriuose buvo tiriama kalio ir fosforo trąšų skirtingų normų įtaka žieminių kviečių lauko daigumui, krūmijimuisi ir žiemojimui, auginant juos dviejuose fonuose: sėklų nebeicuojant ir jas beicuojant maxim 025 FS. Buvo nustatyta, kad fosforo ir kalio trąšų normų didinimas iš esmės didino žieminių kviečių krūmijimosi intensyvumą. Patręšus daugiausia didėjo antros krūmijimosi eilės susiformavusių ūglių kiekis. Sėklų beicavimas turėjo didesnę teigiamą įtaką žieminių kviečių atsparumo neigiamiems žiemojimo veiksniams mažinti nei fosforo ir kalio trąšų normų didinimas. Pagrindiniai žieminių kviečių ūgliai geriau žiemoja nei šalutiniai, o iš jų geriau žiemoja pirmos eilės krūmijimosi procese susiformavę ūgliai. Sėklų beicavimas žieminių kviečių grūdų derlių padidino 0,68-0,78 t/ha, o didesnės PK trąšų normos – 0,34-0,74 t/ha.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, krūmijimosi procesas, žiemojimas, PK trąšos.

Chapter 1. SOIL SCIENCE AND AGROCHEMISTRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 3-12

UDK 633.11<324>:[631.83+631.85]:581.1

INFLUENCE OF PHOSPHORUS AND POTASH FERTILIZERS ON GERMINATION, TILLERING AND OVERWINTERING OF WINTER WHEAT

V. Liakas, V. Rauckis, V. Paltanavičius

Summary

During 1997-2000 a series of field-site experiments were carried out at the experimental station of the Lithuanian University of Agriculture. The aim of research was to determine how various rates of phosphorus and potash fertilizers influence the processes of germination, tillering out and wintering of the field sown with winter wheat of two types: without seed treatment, and with Maxim^® 025 FS (a. i. fludioxonil 25 g/I) treatment. In the course of the research it was revealed that the increase of phosphorus and potash fertilizer rates significantly favawed the intensive tillering out of winter wheat. As a result of fertilizer application the number of spouts of the secondary tillering out stage increased most of all. As compared to the increase of fertilizer rates, seed treatment positively influenced resistance level of winter wheat to negative factors of wintering. Basic sprouts of wheat are less susceptible to winter weather conditions than the secondary sprouts. Seed treatment increased winter wheat grain yield by 0.68-0.78 t/ha, higher rates of PK fertilizers increased winter wheat grain yield by 0.34-0.74 t/ha.

Key words: winter wheat, tillering out process, wintering, PK-fertilizers.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 13-24

UDK 631.416:631415:631.582

DIRVOŽEMIO RŪGŠTĖJIMO ĮTAKA CHEMINIŲ ELEMENTŲ KIEKIUI IR SĖJOMAINOS AUGALŲ PRODUKTYVUMUI

Rima VEITIENĖ

Lietuvos Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net

Santrauka

Žemės ūkio intensyvinimas nualina dirvožemį mikroelementų atžvilgiu, nes su makrotrąšomis pastarieji į dirvožemį nepatenka. Menkai naudojamos organinės trąšos taip pat nepapildo mikroelementų atsargų dirvožemyje. Dirvožemį kalkinant, daugelis mikroelementų tampa augalų nepasisavinami. Dėl kalkinimo kinta ir makroelementų kiekis. Tai gali turėti įtakos ne tik derlingumui, bet ir mikroelementų efektyvumui. Dėl mikroelementų trūkumo dirvožemyje gaunamas mažesnis ir prastesnės kokybės žemės ūkio augalų derlius.

Reikliausi boro trūkumui - dviskilčiai augalai. Boro trąšų efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo dirvožemio rūgštumo. Boro kiekis dirvožemyje priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, mineralinių trąšų, patenkančių į dirvą, kiekio. Molibdenas, atvirkščiai negu kiti mikroelementai, judresnis neutralios reakcijos dirvožemyje, o vario kiekis labiau priklauso nuo granuliometrinės sudėties, organinės medžiagos, sorbuotų bazių kiekio. Tačiau šis elementas mažiau jautrus įvairiems aplinkos veiksniams ir jo kiekis kinta neţymiai. Tuo tarpu cinkas - chemiškai aktyvus elementas. Jo kiekis labai priklauso nuo kalkinimo bei nuo įvairių kitų dirvožemio reakciją keičiančių priemonių, t.y. kalkinimo, organinio be mineralinio tręšimo.

Tyrimai rodo, kad dirvožemiui rūgštėjant, jame vyksta negrįžtami cheminiai procesai, mažinantys dirvožemio derlingumą. Dirvožemiui parūgštėjus nuo pH_KCl 5,4 iki 4,4, sėjomainos augalų produktyvumas sumažėjo nuo 70,5 iki 62,96 J/ha.

Reikšminiai žodžiai: mikroelementai, dirvožemio reakcija, sėjomaina.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 13-24

UDK 631.416:631415:631.582

IMPACT OF SOIL ACIDIFICATION ON THE CONTENT OF CHEMICAL ELEMENTS AND PRODUCTIVITY OF the CROP ROTATION

R. Veitienė

Summary

Tests were carried out to determine the efficacy of boron, zinc, copper and molybdenum in the crop rotation in the sod podzolic soils of Vezaiciai between 1989-1998. Microelements were injected into the soil and sprayed on the plants every year, and at the beginning of the crop rotation. Winter wheat, fodder beets, barley and perennial grasses were cultivated. The soil contained a moderate amount of boron, but was poor in copper, zinc and molybdenum.

It was established that after 9 years of liming the soil acidity changed from 5.4 to 4.4 pH. In this case the fertility of second crop rotation declined by 8.7 %. The main reason of the yield reduction in these soils was low efficacy of macro and microfertilizers, as well as a more abundant leaching process of nutrients into the subsoil.

Key words: microelements, soil reaction, crop rotation.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 25-36

UDK 631.442.1:631.415.2:631.821.1

ILGALAIKIS KALKINIMO POVEIKIS VELĖNINIAMS JAURINIAMS LABAI RŪGŠTIEMS PRIESMĖLIO DIRVOŽEMIAMS RYTŲ LIETUVOJE

Saulius MARCINKONIS, Liudmila TRIPOLSKAJA

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė 5004, Vilnius

El. paštas: smarcinkonis@takas.lt

Santrauka

Straipsnyje apibendrinti 1996-1998 metais LŽI Vokės filiale atlikti ilgalaikių kalkinimo bandymų duomenys. Įvertinti kalkinto velėninio jaurinio menkai pajaurėjusio (paprasto giliai pasotinto bazėmis rudžemio) dirvožemio ilgalaikiai agrocheminiai pasikeitimai (praėjus 23-24 metams po pirminio kalkinimo). Nustatyta kalkinimo įtaka derliui labai rūgščiame priesmėlio dirvožemyje. Tyrimų pagrindu įvertinta genetinių dirvožemio savybių įtaka reakcijos pokyčiams kalkinto dirvožemio profilyje, taip pat išaiškinti šių kitimų dėsningumai ir apibrėžti galimi rūgštumo parametrų reguliavimo intervalai priklausomai nuo dirvožemio genezės.

Nustatyta, kad velėninio jaurinio labai rūgštaus dirvožemio kalkinimas viena dulkių klintmilčių norma pagal hidrolizinį rūgštumą veikia daugiau nei 24 metus. Toks kalkinimas veikia ne vien ariamąjį, bet ir poarmeninį, iki 60 cm esantį sluoksnį, mažindamas mainų rūgštumą, judriojo Al koncentraciją, didindamas sorbuotų bazių sumą. Automorfiniame dirvožemyje, susiformavusiame ant fliuvioglacialinių uolienų, kur karbonatingojo horizonto pradžia sutampa su žvyringo sluoksnio pradžia (karbonatams slūgsant apie 0,8-1,0 m gylyje) šio horizonto poveikyje, 60-100 cm sluoksnyje sumažėja mainų rūgštumas ir judriojo Al kiekis.

Labai rūgštaus dirvožemio kalkinimas 1,0 dulkių klintmilčių norma kas 10 metų sumažino dirvožemio rūgštumą iki daugeliui sėjomainos augalų palankios mažo rūgštumo reakcijos. Augalų produktyvumą labiausiai įtakojo judriojo fosforo kiekis dirvožemyje.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, kalkinimas, dirvožemio rūgštumas, agrocheminės savybės.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 25-36

UDK 631.442.1:631.415.2:631.821.1

LONG-TERM EFFECT OF LIMING ON SOD – PODZOLIC, VERY ACID SANDY LOAM SOILS IN EAST LITHUANIA

S. Marcinkonis, L. Tripolskaja

Summary

The summary of fundamental and conceptual research in East Lithuania during 1972-1991 demonstrated a long - term influence of dust limestone on soil chemical properties. The influence of this lime material on soil properties persisted for more than 20 years. Therefore the currently available recommendation may not be adequate for estimating liming efficiency and soil acidification processes. Climatic and soil formation peculiarities significantly influence liming efficiency, duration of its effect and therefore demand detailed long-term investigations in a specific agroclimatic zone.

Experiments were carried out over the period 1996-1998 at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vokė Branch in 2 sites. The trials were performed on automorphic slightly podzolized soddy-podzolic fliuvioglacial loamy sand. The FAO classification describes the above mentioned soil type as hapli-dystric cambisol.

The influence of primary liming with 1.0 rate of dust limestone on hydrolytic acidity persisted for more than 24 years after liming on strongly acid soil. During the 24-year period the influence of primary or periodical liming (with 1.0-3.5 rates) covered the soil profile up to 60 cm depth. Exchange acidity, mobile aluminium decreased, and the amount of exchange bases increased in these layers. Having applied 2 rates of dust limestone within 15 years, the soil remained low acid (pH 5.15-5.48) even after 10 years from the last liming. Having applied 3.5 rates the soil became very slightly acid, and did not change during the period of investigations. A higher mobility of potassium and phosphorus was determined in this treatment.

Effect of liming also covered subsoil. The findings of this experiment confirm that the changes of soil chemical properties in EB and B horizons were the result of long – term intensive liming. Even the effect of 1 rate of dust limestone was noticeable on the whole soil profile properties during 24 years. Liming neutralised acidity in genetically acid EB horizon at 20-40 cm depth. The most intensive reduction of soil acidity under the application of 1-2 rates occurred to 40-60 cm layers. Periodical previous liming with 1.0-3.5 rates decreased exchange acidity up to 3 mg/kg in the whole profile.

The influence of previous liming with 1.0 rate of dust limestone after 24-26 years increased the yield of perennial grasses, spring barley and wheat on strongly acid soil. No significant yield differences were found between the plots limed with more than 1.0 rate. Variation of yield depended on phosphorus nutrition.

Key words: soil, liming, acidity, soil chemical properties.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 37-52

UDK 633.1:631.51:631.8:631.44:551.435.446

FOSFORO BALANSAS TAIKANT SKIRTINGAS ŽEMĖS DIRBIMO-TRĘŠIMO SISTEMAS KALVOTOSE VAKARŲ LIETUVOS DIRVOSE

Dalia FEIZIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: virgis@lzi.lt

Santrauka

1995-1998 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotyje, trijose skirtingose kalvos dalyse, buvo tirtos 4 pagrindinio-priešsėjinio žemės dirbimo sistemos ir tręšimas mineralinių NPK trąšų normomis, nustatytomis atsižvelgiant į dirvožemio maisto medžiagų kiekį ir planuojamą derlių. Vandens ir mechaninei erozijai jautriose dirvose trejus metus iš eilės auginant varpinius javus, nustatyta, kad, didėjant javų grūdų ir šiaudų derlingumui, didėjo į derlių patenkantis fosforo kiekis, tačiau jo koncentracija visų javų grūduose ir vasarinių miežių šiauduose turėjo tendenciją mažėti, o žieminių kviečių ir avižų šiauduose kito nedėsningai. Fosforo (P₂O₅) pasisavinimas iš dirvožemio skirtingose žemės dirbimo sistemose iš esmės nesiskyrė. Jį lėmė tik reljefas, meteorologinės sąlygos ir auginamų augalų biologinės savybės. Trąšų fosforą (P₂O₅) sėjomainos grandies augalai geriausiai pasisavino taikant netradicines, dirvosaugines žemės dirbimo sistemas, t.y. tas sistemas, kuriose dirvožemis nebuvo giliai mechaniškai maišomas. Sėjomainos rotacijos fosforo (P₂O₅) balansas buvo teigiamas visose kalvos dalyse ir taikant visas žemės dirbimo sistemas bei tręšimą mineralinių trąšų vidutinėmis arba padidintomis normomis. Sėjomainos rotacijos fosforo (P₂O₅) balanso intensyvumas kito priklausomai nuo tręšimo lygio, žemės dirbimo intensyvumo ir sėjomainos rotacijos produktyvumo, tačiau jis atskleidė tendenciją – visose kalvos dalyse ir visose žemės dirbimo sistemose tręšiant mineralinių NPK trąšų padidintomis normomis, didesnė maisto medžiagų dalis tekdavo ne augalui, o dirvožemiui. Vandens ir mechaninei erozijai jautriose kalvotose dirvose trejus metus iš eilės auginant varpinius javus, galima taikyti dirvosaugines žemės dirbimo sistemas – mineralinių trąšų veikimas jose prilygsta trąšų veikimui tradicinėje žemės dirbimo sistemoje.

Reikšminiai žodžiai: tręšimas, fosforas, žemės dirbimas, reljefas, javai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 37-52

UDK 633.1:631.51:631.8:631.44:551.435.446

BALANCE OF PHOSPHORUS WHEN APPLYING DIFFERENT SOIL TILLAGE-FERTILISATION SYSTEMS ON HILLY RELIEF IN WESTERN LITHUANIA

D. Feizienė

Summary

Four primary and presowing soil tillage systems in combination with different rates of mineral NPK fertilisers were investigated on three landscape positions at the Kaltinėnai Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture during 1995-1998. The rates of mineral NPK fertilisers were calculated according to the nutrient status of the soil and the yield level of a crop planned. The main conclusions when growing cereals in three successive years on the soil sensitive to water and tillage erosion were drawn up as follows: by increasing the yield of grain and straw production of the cereals, the offtake of phosphorus also increased. P concentration in the grain production of all cereals and in the straw production of s. barley had a tendency to decline, while in the straw production of w. wheat and oats it did not alter regularly. Different soil tillage systems had no influence on utilisation of phosphorus (P₂O₅) from the soil. This was much more affected by relief, climatic conditions and biological features of the crop grown. Non-traditional soil tillage systems, i.e. which do not include deep mechanical soil mixing (factor A, treatments II, III and IV), had a greater influence on the crop ability to better utilise phosphorus (P₂O₅) from the fertilisers. P-balance of the whole crop rotation was positive at all landscape positions and in all tillage and fertilisation systems as well. The intensity of P-balance was in line with the fertilisation level, soil tillage intensity and productivity of crop rotation. It was revealed that by applying high rates of mineral fertilisers the greater part of fertilisers was used for soil but not for plant fertilisation. This was true at all landscape positions and soil tillage treatments. By growing cereals in three successive years on the soil sensitive to water and tillage erosion it is possible to implement soil conservation tillage systems (II or IV). The action of mineral fertilisers is similar to that of the traditional one.

Key words: fertilisation, phosphorus, soil tillage, relief, cereals.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 53-69

UDK 631.821.1

DRENAŽO VANDENS NUOTĖKIS, CHEMINIŲ ELEMENTŲ MIGRACIJA IR BALANSAS BIOLOGINĖS IR INTENSYVIOS ŽEMDIRBYSTĖS SĄLYGOMIS VAKARŲ LIETUVOS DIRVOŽEMIUOSE

Saulius GUŽYS

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net

Santrauka

Straipsnyje pateikti 1995-1998 m. LŽI Vėžaičių filiale kalkintuose J^v₂ ir J^vP₁ bei nerūgščiame VG₁^jpriemolio ant smėlingo priemolio ar smėlingo priemolio ant priemolio dirvožemiuose atliktų biologinės ir intensyvios žemdirbystės įtakos drenažo vandens nuotėkiui, elementų ir junginių migracijai bei balansui tyrimų duomenys.

Žemdirbystės intensyvumas neturi įtakos Ca²⁺, Mg²⁺, K⁺, PO₃^3-, HCO₃^-, SO₄^2-, Cu, Mn koncentracijai drenažo ir Ca²⁺, Mg²⁺, K⁺, HCO₃^-, SO₄^2-, Cl^- koncentracijai gruntiniame vandenyje. Ca²⁺, HCO₃^-, SO₄^2- koncentracija drenažo, o Ca²⁺, K⁺, HCO₃^- koncentracija gruntiniame vandenyje priklauso nuo dirvožemio geocheminio fono ir didėja eilėje J^v₂ à J^vP₁ à VG₁^j. Intensyvios žemdirbystės taikymas padidina Cl^- ir NO₃^- koncentraciją drenažo ir B, Zn, Cu ir Mn koncentraciją gruntiniame vandenyje. Drenažo vandens nuotėkis ir elementų bei junginių migracija priklauso nuo kritulių kiekio ir žemdirbystės intensyvumo. Taikant intensyvią žemdirbystę, išplaunami mažesni Ca²⁺, Mg²⁺, SO₄^2-, Cl^-, HCO₃^-, ir B, Zn, Cu ir Mn kiekiai. Biologinės žemdirbystės sąlygomis N ir P balansas buvo neigiamas, o intensyvios – teigiamas. K balansas visais atvejais gautas neigiamas.

Reikšminiai žodžiai: biologinė žemdirbystė, intensyvi žemdirbystė, drenažo vanduo, gruntinis vanduo, vandens kokybė, išplovimas, balansas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 53-69

UDK 631.821.1

THE RUNOFF OF DRAINAGE WATER, MIGRATION AND BALANCE OF CHEMICAL ELEMENTS IN THE CONDITIONS OF BIOLOGICAL AND INTENSIVE CROPPING SYSTEMS IN THE SOILS OF WESTERN LITHUANIA

S. Gužys

Summary

This paper presents the summarized results of biological and intensive cropping systems and their influence on runoff of drainage water, migration and balance of elements and matters in the limed moderately podzolized sod podzolic (J^v₂), gleyic sod podzolic (J^vP₁) and non acid podzolized sod-gleyic (VG₁^I) sandy loam or loam soils. Investigations were carried out during 1995-1998 period. Cropping intensity had no influence on Ca²⁺, Mg²⁺, K⁺, PO₃^3-, HCO₃^-, SO₄^2-, Cu, Mn concentration on drainage and Ca²⁺, Mg²⁺, K⁺, HCO₃^-, SO₄^2-, Cl^- on ground water. Concentration of Ca²⁺, HCO₃^-, SO₄^2- on drainage and Ca²⁺, K⁺, HCO₃^- on ground water depended on the geochemical soil media and increased in such sequence – J^v₂ à J^vP₁ à VG₁^j. Application of intensive cropping system increased Cl^- and NO₃^- concentration in drainage as well as B, Zn, Cu, Mn concentration in ground water. Runoff of drainage water and migration of elements and matters depended on the amount of precipitation and cropping intensity. In the conditions of intensive cropping system lower amounts of Ca²⁺, Mg²⁺, SO₄^2-, Cl^-, HCO₃^-, and B, Zn, Cu, Mn leached. In the conditions of biological cropping system balance of nitrogen and phosphorus was negative, and that in the conditions of intensive cropping system positive. Balance of potassium in both cropping systems was negative.

Key words: biological cropping system, intensive cropping system, runoff, drainage water, ground water, water quality, balance.

II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ IR AUGALININKYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 70-88

UDK 633.112.9:631.531.04

ŽIEMINIŲ KVIETRUGIŲ SĖJOS LAIKAS IR SĖKLOS NORMOS SKIRTINGOS GRANULIOMETRINĖS SUDĖTIES DIRVOSE

Vaclovas PETRAITIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: virgis@lzilt

Santrauka

Pateikiami 1992-1995 m. Lietuvos žemdirbystės instituto (Dotnuvoje, Vėžaičiuose, Joniškėlyje, Vokėje) žieminių kvietrugių (toliau kvietrugių) sėjos laiko ir sėklos normų apibendrinti tyrimų, atliktų skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, rezultatai. Siekta išaiškinti kvietrugių derliaus, jo struktūros elementų, kokybės formavimosi ypatumus. Kvietrugiai sėti rugpjūčio 25, rugsėjo 5, 15 ir 25 dienomis, sėjant 3,5, 4,5, 5,5 ir 6,5 mln/ha daigių sėklų. Nustatyta, kad kvietrugiai rudenį buvo tankesni sėjant didesnes sėklos normas optimaliu laiku. Jie buvo retesni sunkiame priemolyje. Geriau kvietrugiai krūmijosi pasėti tarp rugpjūčio 25 ir rugsėjo 5 d. Suvėlinus jų sėją 20-30 dienų, sunkiame priemolyje jie visai nesikrūmijo, o lengvame ir vidutinio sunkumo priemolyje bei priesmėlyje krūmijimasis sumažėjo 3-4 kartus. Kvietrugiai suformavo daugiau produktyvių stiebų sėjant didesnes sėklos normas ir anksčiau; nuo didesnių sėklos normų mažėjo grūdų varpose. 1000 grūdų masė mažėjo suvėlinus sėją ir padidinus sėklos normas, ji buvo 17-25 % mažesnė priesmėlyje, negu auginant priemolyje. Tinkamiausias kvietrugių sėjos laikas (jei dirva ne per drėgna) lengvame Vidurio Lietuvos priemolyje rugsėjo 5 d., lengvame ir vidutinio sunkumo Vakarų Lietuvos pakalkintame priemolyje ir sunkiame Šiaurės Lietuvos priemolyje – rugpjūčio 25 d., sėjant 3,5-4,5 mln/ha, o Pietryčių Lietuvos priesmėlyje – rugpjūčio 25 ir rugsėjo 5 d., sėjant 4,5-5,5 mln/ha daigių sėklų. Suvėlinus jų sėją 10-20 dienų priemolyje ir sėjant nuo 3,5 iki 6,5 mln/ha daigių sėklų, grūdų derlius sumažėjo nuo 5,1 iki 32,2 % (daugiausia sunkiame priemolyje), palyginus su 3,5 mln/ha sėklos norma, o priesmėlyje derliaus skirtumai buvo mažesni (3,7-11,4 % ), palyginus su 4,5-5,5 mln/ha, sėjant tinkamiausiu laiku.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kvietrugiai, sėjos laikas, sėklos normos, krūmijimasis, produktyvūs stiebai, grūdų derlius.

Chapter 2. AGRICULTURE AND CROP PRODUCTION

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 70-88

UDK 633.112.9:631.531.04

SOWING TIME AND SEED RATE OF WINTER TRITICALE IN THE SOILS OF DIFFERENT TEXTURE

V. Petraitis

Summary

In this paper we present summarised results of the experiments carried out in 1992-1995 at the Lithuanian Institute of Agriculture (in Dotnuva, Vėžaičiai, Joniškėlis and Vokė) whose objective was to ascertain the effect of winter triticale sowing time and seed rate on its growth, development, yield and its quality in the soils of different texture. Triticale was sown on August 25, September 05; 15 and 25 at seed rates of 3.5; 4.5; 5.5 and 6.5 million seed per ha. It was determined that the triticale crop was denser in the autumn when higher rates had been sown at the optimum time. The stand was thinner on heavy loam. Triticale demonstrated a better tillering capacity sown on 25 08 and 05 09. When sowing had been delayed by 20-30 days triticale did not tiller at all, and on light and medium heavy loam and sandy loam the tillering capacity declined 3-4 times. Triticale formed more productive stems when sown at higher seed rates earlier; higher seed rates declined the number of grains in ears. 1000-grain weight declined at delayed sowing and increased seed rates; it was 17-25 % lower in sandy soil than that in loamy soil. The most suitable triticale sowing time (if soil moisture permits) on light Central Lithuania’s loam is 05 09, on light and medium heavy West Lithuania’s limed loam and on heavy North Lithuania’s loam 25 08, at a seed rate of 3.5-4.5 million seed per ha, and in South Lithuania’s sandy loam 25 08 and 05 09, at a rate of 4.5-5.5 million seed per ha. A 10-20 day delay in sowing in loam soil at a seed rate from 3.5 to 6.5 million of seed per ha resulted in a grain yield reduction from 5.1 to 32.2 % (the highest reduction in heavy loam), as compared with the rate 3.5 million seed per ha, and in sandy loam yield differences were lower (3.7-11.4 % ), as compared with a rate of 4.5-5.5 million seed per ha sown at the optimum time.

Key words: winter triticale, sowing time, seed rates, tillering, productive stems, grain yield.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 89-104

UDK 633.11«321»:631.531.04

VASARINIŲ KVIEČIŲ SĖJOS LAIKAS IR SĖKLOS NORMOS LENGVAME PRIEMOLYJE

Vaclovas PETRAITIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: virgis@lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje 1996-1998 metais velėniniame glėjiškame pajaurėjusiame lengvame priemolyje tirta vasarinių kviečių ‘Henika’, ‘Nandu’ ir ‘Munk’ veislių sėjos laiko ir sėklos normos įtaka derliui ir jo kokybei. Tyrinėta ankstyva sėja, sėja po 5 ir 10 dienų, sėjant 4,5, 5,5 ir 6,5 mln/ha daigių sėklų. Armenyje P₂O₅ – 130-250, K₂O – 150-274 mg/kg sauso dirvožemio, pH – 6,1-7,4, humuso – 1,54-2,77 % .

Tyrimai rodo, kad sėjant anksti gautas didesnis vasarinų kviečių grūdų derlius, nei sėją suvėlinus 5 ir 10 dienų. Kviečius ‘Henika’ pasėjus 5 d. vėliau, sėjant 4,5 mln/ha daigių sėklų, palyginus su sėtais anksti, jų grūdų derlius sumažėjo 13,6 % ; sėjant 5,5 mln/ha – 7,0 % ir sėjant 6,5 mln/ha – 9,7 % , o po 10 d. – atitinkamai 15,6 % ir trečiu terminu – 19,2 % . ‘Munk’ ir ‘Nandu’ veislių kviečių grūdų derlius iš esmės sumažėjo sėją vėlinant 10 d. nuo sėjos pradžios. Tinkamiausia sėklos norma – 5,5 mln/ha daigių sėklų. Šiaudų derlius, vėlinant sėją, didėjo. Tankesni vasariniai kviečiai užaugo sėjant didesnes sėklos normas, piktžolėtesni buvo vėlinant sėją. Suvėlinus jų sėją, piktžolių orasausė masė didėjo, o sėjant didesnes sėklos normas, mažėjo. ‘Henika’ veislės kviečiai geriau stelbė piktžoles negu ‘Munk’ ir ‘Nandu’ kviečiai. Produktyvių stiebų vystymuisi sėjos laiko reikšmė nežymi, o sėjant didesnes sėklos normas jų nustatyta daugiau. 1000 grūdų masė, vėlinant sėją, mažėjo, o šlapiojo glitimo ir azoto kiekis grūdų miltuose didėjo.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai kviečiai, sėjos laikas, sėklos normos, piktžolėtumas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 89-104

UDK 633.11«321»:631.531.04

SOWING TIME AND SEEDING RATE OF SPRING WHEAT ON LIGHT LOAM

V. Petraitis

Summary

Sowing time and seeding rate of the spring wheat varieties ‘Munk’, ‘Nandu’ and ‘Henika’ on grain yield and its quality were investigated on a soddy-podzolic light loamy soil at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva during 1996-1998. An early sowing and sowing with 5 and 10 days delay were investigated. Seeding rate research comprised 4.5, 5.5 and 6.5 million seed per ha. Agrochemical characteristic of the soil plough layer was as follow: P₂O₅ – 130-250, K₂O-150-274 mg/kg of soil, pH – 6.1-7.4 and humus content – 1.54-2.77 %.

Data obtained revealed that yield of spring wheat was heavier when an early sowing of the crop was carried out as compared with the sowing of 5-10 days delay. When var. ‘Henika’ was sown with 5 days delay at the seeding rates of 4.5, 5.5 and 6.5 million/ha the grain yield reduced by 13.6 %, 7.0 % and 9.7 %, respectively as compared with an early sowing. When sowing was delayed to 10 days, the yield reduced by 15.6 and 19.2 %, respectively. Significant yield decrease of var. ‘Munk’ and ‘Nandu’ was registered when the crop was sown with the 10 days delay. The best seeding rate was 5.5 ml/ha. The yield of straw was greater when sowing time was delayed. Spring wheat stand was denser when higher seed rate was sown. In later sown spring wheat there was a higher weed number and air-dry weight. Air-dry weight decreased when higher seed rate was sown. Spring wheat var. ‘Henika’ was more competitive with weeds, than var. ‘Munk’ and var. ‘Nandu’. The influence of sowing time on the development of productive stems was inconsiderable, but their number increased when higher seed rate was sown. Later sown spring wheat 1000 grain weight decreased, but the content of wet gluten and nitrogen in wheat flour increased.

Key words: spring wheat, sowing time, seed rate, weediness.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 105-111

UDK 633.358

ŽIRNIŲ VYSTYMOSI IR PRODUKTYVUMO PRIKLAUSOMUMAS NUO SĖJOS GYLIO LENGVO PRIEMOLIO DIRVOJE

Albinas AUŠKALNIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių raj.

El. paštas: virgis@lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute 1995-1998 m. mažų laukelių bandyme daryti žirnių sėjos gylio tyrimai. Žirniai sėti nuo 1 iki 10 cm gyliu, gilinant 1 cm. Trejus metus bandyme sėti ‘Odin’, o 1998 m. ‘Grafila’ veislės pusiau belapiai žirniai. Tyrimų duomenimis, lengvo priemolio dirvoje, didžiausias žirnių derlius gautas pasėjus 3-5 cm gyliu. Žirnių sėklų derlius sumažėjo vidutiniškai 0,61-0,63 t/ha, arba 12,4-12,8 % pasėjus 1 ir 10 cm gyliu, palyginus su 3 cm gyliu sėtų žirnių derlingumu.

Reikšminiai žodžiai: žirniai, sėjos gylis, sėklų derlius.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 105-111

UDK 633.358

INFLUENCE OF SOWING DEPTH ON PRODUCTIVITY OF PEAS ON A SANDY LOAM SOIL

A. Auškalnis

Summary

Over the period 1995-1998 the effect of the pea sowing depth on the grain yield was investigated in the field experiment on a sandy loam soil at the Lithuanian Institute of Agriculture. Experimental objective was to ascertain from which sowing depth the yield starts decreasing. The highest grain yield 5.54-5.36 t/ha was obtained when peas has been sown at 3-5 cm depth, it was 8.7-12.4 % higher in comparison with 1 cm depth. When sowing deeper than 7 cm a yield reduction trend was revealed. The pea grain yield decreased by 0.61- 0.63 t/ha or 12.4-12.8 % when sown to 1 and 10 cm depth, as compared to 3 cm.

Key words: peas, sowing depth, seed yield.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 112-120

UDK 633.853.483:631.514:632.954

MECHANINIŲ IR CHEMINIŲ PASĖLIO PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ ĮTAKA BALTŲJŲ GARSTYČIŲ SĖKLŲ DERLIUI IR PASĖLIO PIKTŽOLĖTUMUI

Vilma ŽĖKAITĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotis

Perloja, Varėnos rajonas

El. paštas: perlojabst@varena.omnitel.net

Santrauka

1995-1997 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje, priesmėlio dirvoje daryti lauko bandymai, siekiant nustatyti tinkamiausias baltųjų garstyčių pasėlio priežiūros priemones.

Vidutiniais tyrimų duomenimis, nuakėjus pasėlį, augalams esant 4-5 cm aukščio, piktžolių orasausė masė sumažėjo 1,8-3,6 g/m². Herbicidai treflanas ir butizanas labai efektyviai naikino trumpaamžes piktžoles. Nupurškus treflanu 5 l/ha, buvo išnaikinta vidutiniškai 67,7 % piktžolių, o jų masė sumažėjo 74,6 %. Nupurškus butizanu 400 0,6 ir 1,0 l/ha norma, pasėlyje buvo išnaikinta nuo 69,4 iki 73,5 % piktžolių, o jų masė sumažėjo 82,3 %, palyginus su voluotu prieš sėją pasėliu. Vidutiniais tyrimų duomenimis, akėjimas prieš garstyčių sudygimą ir augalams esant 4-5 cm aukščio, sėklų derlių padidino neesminiai. Sėklų derlius, nupurškus butizanu 400 1,0 l/ha, gautas iš esmės 0,15 t/ha, arba 20,5 % didesnis, palyginus su derliumi, gautu voluotame prieš sėją pasėlyje.

Reikšminiai žodžiai: baltosios garstyčios, volavimas, akėjimas, herbicidai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 112-120

UDK 633.853.483:631.514:632.954

EFFECT OF MECHANICAL AND CHEMICAL CROP MANAGEMENT PRACTICES ON THE WEED INCIDENCE AND SEED YIELD OF WHITE MUSTARD

V. Žėkaitė

Summary

Experiments were carried out in 1995-1997 at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Perloja Experimental Station. The soil of the Perloja Experimental site was sandy loam. The experimental objective was to ascertain the effect of mechanical and chemical crop management practices.

Harrowing of the stand when plants were 4-5 cm tall gave an effective control of weeds, and their mass declined significantly 3,6 g/m², as compared with the check treatment. The herbicide Treflan and Butisan very effectively killed short-lived weeds. Herbicides Treflan and Butisan 400 gave an especially good control of short-lived weeds. Having sprayed with Treflan, 67.3 % of weeds were killed, and their weight declined 74.6 %. Butisan 400 applied at 1 and 0.6 l/ha rate controlled on average from 69.4 to 73.5 % of weeds, and their mass declined 82.3 %, as compared with the check treatment. According to the average data, harrowing before mustard emergence and at 4-5 cm plant height was insufficient. Having sprayed the stand with Butisan 400 at 1 l/ha rate the seed productivity increased 0.15 t/ha, or 20.5 %, as compared with the check treatment.

Key words: white mustard, rolling, harrowing, herbicides.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 121-127

UDK 633.34:631.847.2/1

SOJŲ SKIRTINGŲ EKSPLANTŲ REAKCIJA Į INOKULIAVIMĄ GUMBELINĖMIS BAKTERIJOMIS

Rita ASAKAVIČIŪTĖ, Sigutė KUUSIENĖ,

Algirdas SLIESARAVIČIUS, Pranciškus PRANAITIS

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Akademija, Kauno rajonas

El. paštas: rita@lzi.lt

Santrauka

Tyrimai daryti Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės katedros Genetikos ir biotechnologijos laboratorijoje 1998-2000 metais. Naudota sojų ‘Progress’ sėklų gemaliniai pumpurėliai, gemalinės šaknelės ir sėklaskilčių eksplantai bei azotą fiksuojančios gumbelinės bakterijos Bradyrhizobium japonicum (Kirchner 1896) Jordan 1982 štamas Nr.2490.

Tirta sojų įvairių eksplantų, augintų ant skirtingų terpių, reakcija į inokuliavimą gumbelinėmis bakterijomis. Eksplantų masės po inokuliacijos padidėjimas priklausė nuo eksplanto prigimties, maitinamosios terpės sudėties ir inokuliacijos laiko.

Didžiausias masės priaugimas (5,3 % didesnis nei kontroliniame variante) gautas sėklaskiltes inokuliavus per 48 val. po jų pasodinimo ant proliferacinės terpės. Ant regeneracinės terpės, inokuliuojant tomis pačiomis sąlygomis, gemalinės šaknelės masė gauta 3 % didesnė nei kontroliniame variante. Inokuliuojant eksplantus in vitro po 14 ir 28 dienų, ant proliferacinės terpės aktyviausiai augo sėklaskiltės, o ant regeneracinės terpės – gemalinės šaknelės. Sėklaskilčių eksplantuose po inokuliacijos suaktyvėjo rizogenezės procesai.

Tyrimai rodo, kad gumbelinės bakterijos turėjo poveikį sojų eksplantų augimui in vitro.

Reikšminiai žodžiai: sojos veislė ‘Progress’, gumbelinės bakterijos Bradyrhizobium japonicum, eksplantai, in vitro, inokuliacija.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 121-127

UDK 633.34:631.847.2/1

RESPONSE OF DIFFERENT EXPLANTS OF SOYA TO INOCULATION BY LEGUME BACTERIA

R. Asakavičiūtė, S. Kuusienė, A. Sliesaravičius, P. Pranaitis

Summary

Research was carried out at the Lithuanian University of Agriculture’s Department of Crop Production, Laboratory of Genetics and Biotechnology over the period 1998-2000.

In the tests we used embryo buds, embryo roolets and seed-leaf explants of the soya variety ‘Progress’ and nitrogen fixing legume bacteria Bradyrhizobium japonicum (Kirchner 1896) Jordan 1982 strain No 2490.

We investigated the response of various explants of soya to inoculation with legume bacteria. An increase in the mass of explants after inoculation depended on the nature of an explant, nutrient medium and inoculation time.

The highest increase in mass (5.3 % higher than in the control) was obtained when seed-leaves had been inoculated 48 hours after their planting on proliferation medium. The mass of embryo rootlet obtained on the regeneration medium under the same conditions was 3.0 % higher than in the control. When inoculating explants in in vitro culture, 14 and 28 days later seed-leaves grew most actively on proliferation medium while embryo rootlets – on regeneration medium.

After inoculating the processes of rhizogenesis became more active in the explants of seed-leaves.

Experimental findings suggest that legume bacteria influenced the growth of soya explants in in vitro culture.

Key words: soya ‘Progress’, root nodule bacterium Bradyrhizobium japonicum, explants, in vitro, inoculation.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 128-134

UDK 635; 65+633; 31/37

LĘŠIŲ DERLIAUS PRIKLAUSOMUMAS NUO SĖJOS LAIKO IR SĖKLOS NORMOS

Osvaldas KAŽEMĖKAS

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Akademija, Kauno rajonas

El. paštas: au@nora.lzua.lt

Santrauka

1998-2000 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje lengvo priemolio dirvoje tirtas stambiasėklių lęšių veislės ‘Diskiai’ ir smulkiasėklių lęšių veislės ‘Smėlinukai’ tinkamiausias sėjos laikas ir sėklos norma. Lęšių veislės buvo pasėtos šešiais skirtingais terminais: anksti pavasarį (kai tik galima įeiti į lauką), po 5, 10, 15, 20 ir 25 dienų, išsėjant 1,5, 2,0, 2,5, 3,0 ir 3,5 mln/ha daigių sėklų. Trejų metų vidutiniais duomenimis, lęšiai geriausiai derėjo pasėti anksti pavasarį, veislės ‘Diskiai’ išsėjant nuo 147,0 iki 183,8 kg/ha ir ‘Smėlinukai’ – nuo 74,0 iki 92,5 kg/ha sėklų. Derlius svyravo: ‘Diskiai’ nuo 715,9 iki 740,0 ir ‘Smėlinukai’ – nuo 822,4 iki 853,1 kg/ha. Vėlinant sėją ir didinant sėklos normą, derlius žymiai sumažėjo.

Aukščiausi lęšių augalai išaugo pasėti pirmu sėjos terminu. Lęšiai, pasėti anksti pavasarį, užaugino daugiausiai ankščių, o jose subrendo didžiausias sėklų kiekis. 1000 sėklų masė – 25,4 g taip pat buvo didžiausia pasėjus lęšius anksčiausiai.

Reikšminiai žodžiai: lęšių veislės, sėjos laikas, sėklos normos.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 128-134

UDK 635; 65;+633; 31/37

SEED YIELD OF LENTILS IN RELATION TO SOWING TIME AND SEED RATE

O. Kažemėkas

Summary

The most suitable sowing time and seed rate of the large-seeded lentil variety ‘Diskiai’ and the small-seeded variety ‘Smėlinukai’ were investigated on a light loamy soil at the Experimental station of Lithuanian University of Agriculture over the period 1998-2000.

Lentil was sown at 6 different terms: early in spring (as soon as soil conditions allowed), after 5, 10, 15, 20 and 25 days at seed rates of 1.5, 2.0, 2.5, 3.0 and 3.5 million units of germinable seed per hectare. Three years’ averaged data suggest that lentil produced the highest yield when it had been sown early in spring at a seed rate: ‘Diskiai’ 147.0-183.8 kg/ha and ‘Smėlinukai’ 74.0-92.5 kg/ha. The yield fluctuated: ‘Diskiai’ 715.9-740.0 kg/ha and ‘Smėlinukai’ 822.4-853.1 kg/ha.

Delay in sowing and increased seed rates resulted in a significant yield reduction.

The tallest plants of lentil were recorded in the treatment sown at the first sowing term. Lentil sown early in spring produced the highest number of pods with the highest seed number per pod. The highest 1000 seed weight 25.4 g was also found in the treatment of lentil sown at the earliest term.

Key words: lentil varieties, sowing time, seed rates.

III skyrius. ŽOLININKYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 135-149

UDK 631.816.1/3:633.16:633.2/.3

ANTSĖLINIŲ MIEŽIŲ TRĘŠIMO BŪDŲ POVEIKIS DAUGIAMETĖMS ŽOLĖMS

Regina REPŠIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net

Santrauka

Tyrimai atlikti 1996-1999 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale. Dirvožemis velėninis jaurinis glėjiškas (JP₁^v) nepasotintas balkšvažemis (Jih) – Dystric Albeluvisol (Abd). Tirtas antsėlinių miežių lokalinio ir pakriko tręšimo poveikis daugiametėms žolėms (raudoniesiems dobilams ir pašariniams motiejukams). Apibendrinus tyrimų duomenis paaiškėjo, kad antsėlio tręšimo būdų įtaka daugiametėms žolėms buvo jaučiama tik pirmaisiais jų naudojimo metais pirmojoje pjūtyje. Visais atvejais, tręšiant tiek mažesnėmis (N₆₀P₃₀K₃₀), tiek didesnėmis (N₉₀P₄₅K₄₅) kompleksinių trąšų „kemira power” 18-9-9 ir azooska 16-16-16 normomis, esminių skirtumų nepastebėta. Raudonųjų dobilų kiekiui žolyne didesnę neigiamą įtaką turėjo trąšų N₉₀P₄₅K₄₅ normos nei N₆₀P₃₀K₃₀. Raudonųjų dobilų kiekis labiau mažėjo nuo mažesnių trąšų normų, įterptų lokaliai, ir didesnių trąšų normų, įterptų pakrikai.

Daugiamečių žolių sausųjų medžiagų derlius kito priklausomai nuo miežių derliaus dydžio (t/ha). Miežių grūdų derliui didėjant, daugiamečių žolių derlius mažėjo (r = 0,63*), o tame kiekyje ir raudonųjų dobilų (r = 0,82**).

Pakrikai tręštuose laukeliuose bendras sausųjų medžiagų derlius gautas didesnis, palyginus su tręštaisiais lokaliniu būdu. Antrojoje pjūtyje bei antraisiais naudojimo metais pirmoje pjūtyje, lokaliai tręštuose laukeliuose, užaugo didesnis daugiamečių žolių sausųjų medžiagų derlius, nei tręštuose pakrikai. Tačiau visais atvejais patikimų skirtumų negauta.

Daugiamečių žolių derliaus cheminė sudėtis keitėsi priklausomai nuo žolyno botaninės sudėties. Nustatytas tiesinis ryšys tarp dobilų kiekio ir žalių pelenų (r = 0,91**), žalių proteinų (r = 0,68*), kalio (r = 0,42). Tiesinis neigiamas ryšys – tarp dobilų kiekio ir žalios ląstelienos (r = 0,84**). Daugiamečių žolių cheminės sudėties esminių skirtumų tarp skirtingų tręšimo būdų nepastebėta.

Reikšminiai žodžiai: tręšimo būdai (pakrikas, lokalinis), trąšų normos, antsėlis, daugiametės žolės, derlius.

Chapter 3. GRASSLAND HUSBANDRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 135-149

UDK 631.816.1/3:633.16:633.2/.3

IMPACT OF COVER BARLEY FERTILIZATION METHODS ON PERENNIAL GRASSES

R. Repšienė

Summary

Investigations were carried out during the 1996-1999 period in the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture. The soil under experiments was soddy podzolic light loam. The impact of placement and broadcast cover barley fertilization methods on perennial grasses (red clover and timothy) yield was investigated. It was revealed that the greatest impact of fertilization methods on perennial grass yield was only in the first cut in the first year of use. Fertilization by a lower (N₆₀P₃₀K₃₀) rate as well as by a higher (N₉₀P₄₅K₄₅) rate of combined fertilizers Kemira power 18-9-9 and Azofoska 16-16-16 did not have any essential difference. A higher (N₉₀P₄₅K₄₅) rate of these fertilizers had the greatest negative impact on the amount of red clover in the grassland. The lowest amount of red clover in the grassland was obtained when placement fertilization of the lower rate and broadcast fertilization by the higher rate had been used.

The changes in the dry matter yield of perennial grasses depended on barley yield (t/ha). Perennial grasses (r = 0.63**) and red clover (r = 0.82**) yield decreased when barley grain yield increased.

Broadcast fertilization gave a higher total dry matter yield in comparison to placement fertilization.

In the second cut in the first year of grasses use and in the first cut in the second year of use placement fertilization gave the highest dry matter yield of perennial grasses in comparison to broadcast fertilization, but a reliable statistical difference was not found.

Chemical composition of perennial grasses depended on grassland botanic composition. Correlation-regression analysis showed a direct link between the amount of red clover and crude ash (r = 0.91**), crude protein (r = 0.68*) and potassium (r = 0.42) and a direct negative link between the amount of red clover and crude fibre (r = 0.84**).

No significant differences were observed in the chemical composition of perennial grasses between different fertilisation methods.

Key words: fertilization methodss (placement and broadcast), fertilizer rates, clover, perennial grasses, yield.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 150-162

UDK 633.37:631.531.01:581.14

RYTINIŲ OŽIARŪČIŲ (GALEGA ORIENTALIS LAM.) SĖKLŲ BRENDIMAS

Jonas ŠLEPETYS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: jonasgut@lzi.lt

Santrauka

1995-1999 m. tirta rytinių ožiarūčių (Galega orientalis Lam.) sėklų brendimo dinamika. Per visą žydėjimo laikotarpį kas savaitę buvo žymimi ką tik pradėję žydėti žiedynai ir stebimas jų brendimas. Praėjus 35-42 dienoms nuo pasėlio žydėjimo pradžios, kas savaitę tris mėnesius buvo nustatinėjamas biologinis sėklų derlius ir jo kokybė. Nustatyta, kad anksčiau pražystančiuose žiedynuose ankštelių ir sėklų užsimezga iš esmės daugiau negu vėliau žydinčiuose, tačiau sėklų kokybė būna panaši. Nuo žiedyno žydėjimo pradžios praėjus 42 dienoms, užsimezgusių sėklų daigumas ir 1000 sėklų masė buvo didžiausia. Didžiausias biologinis sėklų, atitinkančių kokybės reikalavimus, derlius subręsta praėjus 56-77 dienoms nuo ožiarūčių žydėjimo pradžios, kai nurudusių ir geltonų ankštelių būna apie 90 %. Vėliau nuimant, sėklų derlius mažėja, tačiau kokybė nesikeičia. Prognozuoti, kada anksčiausiai subręs didžiausias biologinis sėklų derlius, galima pagal aktyvių temperatūrų sumą (1064^oC), skaičiuojamą nuo žydėjimo pradžios. Sėklų nuėmimo laiką geriausia nustatyti pagal nurudusių ir geltonų ankštelių kiekį, išreikštą procentais.

Reikšminiai žodžiai: rytiniai ožiarūčiai, sėklų brendimas, biologinis derlius, sėklų kokybė, nuėmimo laikas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 150-162

UDK 633.37:631.531.01:581.14

INVESTIGATION OF FODDER GALEGA (GALEGA ORIENTALIS LAM.) SEED MATURATION

J. Šlepetys

Summary

Seed maturation dynamics of fodder galega (Galega orientalis Lam.) was investigated over the period 1995-1999. Throughout the whole flowering period inflorescences which had just started flowering were marked weekly, and the course of maturation was observed. 35-42 days after the start of flowering biological seed yield and its quality were assessed for three months on a weekly basis. It was determined that inflorescences, starting flowering earlier, set a significantly higher number of pods and seed than those flowering later, however seed quality is similar. 42 days after the start of flowering of an inflorescence germination power of the set seed and 1000 seed weight are the highest. The highest biological yield of seed, meeting quality requirements, matures 56-77 days after the start of fodder galega flowering, when brown and yellow pods account for 90 %. Later harvesting of seed results in the yield reduction, however, the quality does not change. Predictions of the earliest term of the highest biological seed yield can be made on the basis of total active temperatures (1064^oC) calculating from the start of flowering. Seed harvesting time can be determined according to the number of brown and yellow pods, expressed in per cent.

Key words: Galega orientalis, seed maturation, biological yield, quality, harvesting time.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 163-185

UDK 633.2/3:627.4

ĮVAIRIŲ DAUGIAMEČIŲ ŽOLIŲ ILGAAMŽIŠKUMAS POLDERINIŲ PYLIMŲ ŠLAITUOSE

Kazimieras KATUTIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Žolininkystės skyrius

Šilutės rajonas

El. paštas: pievos@Silute.omnitel.net

Santrauka

Šiame darbe apibendrinta 1976-1999 m. tyrimų, atliktų apsauginių polderinių pylimų šlaituose, medžiaga. Įvertintas šių pylimų šlaitų stiprinimo būtinumas apsėjant ilgaamžėmis žolėmis ir tuo būdu užtikrinant ilgalaikį šlaitų stabilumą.

Tyrimų metu stebėta žolyno botaninės sudėties bei derlingumo kaita polderinių pylimų šlaituose.

Atlikus ilgalaikius lauko tyrimus Nemuno deltoje polderinių pylimų šlaituose, nustatyta, kad pirmaisiais po sėjos metais pylimų šlaitų žolyne vyravo ankštinės žolės – raudonieji ir rausvieji dobilai (Trifolium pratense L., T. hybridum L.), varpinės žolės – daugiametės svidrės (Lolium perenne L.), pašariniai motiejukai (Phleum pratense L.), tikrieji eraičinai (Festuca pratensis Huds.), beginklės dirsės (Bromopsis inermis Leyss.). Po žolyno kaitos stabilizacijos pylimų šlaituose dominavo žolynai, sudaryti iš beginklių dirsių (Bromopsis inermis Leyss.), raudonųjų eraičinų (Festuca rubra L.), pievinių miglių (Poa pratensis L.) su kitų žolių priemaiša.

Apatinėje pylimo šlaito dalyje, kur GVL vegetacijos metu buvo 0,1-0,5 m, vyravo žolynai, sudaryti iš nendrinių dryžučių (Phalaroides arundinacea (L) Kanschert.), baltųjų smilgų (Agrostis stolonifera L.) bei kitų žolių. Kylant šlaitu aukštyn, žolyne pradeda dominuoti raudonieji eraičinai (Festuca rubra L.), beginklės dirsės (Bromopsis inermis Leyss.), šunažolės (Dactylis glomerata L.) ir kitos sausrai atsparesnės žolės. Įvairių žolių augimo arealą galima apskaičiuoti naudojantis empirine formule [2].

Žolynai, augantys ant polderinių pylimų šlaitų, yra gana derlūs – sausųjų medžiagų derlius viršija 10 t/ha. Žolyno derlingumui apskaičiuoti galima naudoti empirinę formulę [3].

Reikšminiai žodžiai: užliejimas, polderiniai pylimai, žolyno derlingumas, žolyno botaninė sudėtis, GVL, Nemuno delta.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 163-185

UDK 633.2/3:627.4

LONGEVITY OF VARIOUS PERENNIAL GRASSES ON THE SLOPES OF POLDER DIKES

K. Katutis

Summary

Over the period 1976-1999 experiments were made in the Lower Nemunas to determe the dynamics of botanical structure of grassland on the slopes of dikes of polders within 25 years after construction.

During the experimental period we estimated the alternations in the sward botanical composition and productivity on the slopes of polder dikes.

In the first year after sowing the following legumes predominated on the slopes of dikes: red clover (Trifolium pratense L.) and alsike clover (Trifolium hybridum L.), and the following grasses: perennial ryegrass (Lolium perenne L.), common timothy (Phleum pratense L.), meadow fescue (Festuca pratensis Huds.), smooth bromegrass (Bromopsis inermis Leyss.). After stabilisation of grasslands’ botanical composition the following swards predominated the slopes of dikes: smooth bromegrass (Bromopsis inermis Leyss.), red fescue (Festuca rubra L.), smooth-stalked meadow-grass (Poa pratensis L.). In the lower part of the slope, where the level of ground water table was about 0.1-0.5 m, the following swards predominated: reed canary grass (Phalaroides arundinacea (L) Kanschert.) and creeping bent grass (Agrostis stolonifera L.). An empirical formula can be used for the calculation of the botanical composition of grassland on the different parts on the slope [2].

The productivity of slope grasslands was very good – about 10 t/ha. An empirical formula can be used for the calculation of the productivity of different parts of the slope of polder dikes in the Lower Nemunas [3].

Key words: grassland productivity and botanical composition, level of ground water table, delta of the Nemunas river.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 186-200

UDK 633.2.033

GANYKLOS APKROVA PREKINĖJE PIENO IR MĖSOS FERMOJE

Jonas GUTAUSKAS, Elena PETRAITYTĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El.paštas: jonasgut@lzi.lt

Santrauka

Modelinis lauko bandymas darytas 1997-1998 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Sėklininkystės ūkio Valinavos kultūrinėje ganykloje. Tyrimams atlikti buvo suprojektuota ir įrengta eksperimentinė ganykla, kurios plotas – 7,92 ha. Bandymai atlikti pagal šią teorinę schemą: 1) 4 melžiamos karvės viename ha – vidutinė ganyklos apkrova, 2) 5 melžiamos karvės ha – padidinta ganyklos apkrova, 3) 6 melžiamos karvės ha – didelė ganyklos apkrova.

Nustatyta, jog faktinės ganyklų apkrovos skyrėsi nuo teorinių suplanuotų ir priklausė nuo meteorologinių veiksnių, žolės augimo spartos bei ganiavos ciklų. Ganiavos sezono pradžioje jos buvo žymiai didesnės už suplanuotas, antroje sezono pusėje – mažesnės.

Intensyvus ganymas, esant didelei ganyklos apkrovai, jau antrais metais turėjo ryškų poveikį žolynų botaninės sudėties kaitai. Baltųjų dobilų dalis metiniame sausųjų medžiagų derliuje padidėjo nuo 3,3-5,7 % iki 11,3-16,1 % ir gerokai sumažėjo įvairiažolių – iki 23,4-27,5 %. Bandymo vykdymo metais gautas didelis ir stabilus gyvuliams pateiktos žolės sausųjų medžiagų derlius. Skirtumų tarp didžiausios ir mažiausios ganyklų apkrovos nebuvo. Skirtingos ganyklos apkrovos turėjo tik nežymią įtaką žolės cheminei sudėčiai. Tačiau nustatyta stipri žalių proteinų kiekio didėjimo tendencija intensyviau ganomoje žolėje.

Skirtingos ganyklos apkrovos stipriai veikė bendrąjį produkcijos kiekį, gaunamą iš besiganančių galvijų, ir turėjo esminį poveikį modelinio ūkio pieno gamybos efektyvumui. 1997 m. pieno primilžis, tenkantis 1 ha ganyklos iš 10 melžiamų karvių bandos, esant vidutinei ganyklos apkrovai, siekė 8166 kg, esant padidintai – 9721 kg, didelei – 11839 kg pieno. Atitinkamai 1998 m. – 5957 kg, 7487 kg ir 9766 kg.

Reikšminiai žodžiai: ganyklos apkrova, ganymo ciklas, ganymas, pieno primilžis, botaninė sudėtis, sausųjų medžiagų derlius, modelinis ūkis.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 186-200

UDK 633.2.033

STOCKING RATE ON A MARKET DAIRY-BEEF FARM

J. Gutauskas, E. Petraitytė

Summary

A model outdoor experiment was carried out between 1997-1998 in the cultivated pasture established in 1988 on the Valinava pasture of the LIA’s seed production farm. An experimental pasture system was established in 1996 with an area of 7.92 ha. Since 1997 the experiment was carried out following the below given theoretical design:

1. 4 dairy cows per ha. Medium stocking rate. 10 cattle group.

2. 5 dairy cows per ha. Increased stocking rate. 10 cattle group.

3. 6 dairy cows per ha. High stocking rate. 10 cattle group.

Each pasture system differing in the stocking rate was divided in 9 conditional small paddocks: 7 paddocks for grazing, 2 paddocks as a spare plot. Grazing time per paddock was 3-4 days for all the stocking rate cases. The soil under experiments was sod gleyic, podzolized light loam, with a pH_KCL value – 6.6-6.9; humus – 4.35-4.74; P₂O₅– 134-158 and K₂O – 120-140 mg/kg of soil. Fertilisation background was N₁₂₀P₆₀K_60.The experimental area was grazed 4 times in 1997, and 6 times in 1998. Natural conditions and meteorological factors were very diverse during the experimental period. In 1997 controlled grazing time was 132 days, in 1998-116 grazing days.

Actual stocking rates differed from theoretical planned ones and depended on meteorological factors, grass growing rate and grazing cycles. At the beginning of grazing season the stocking rates were markedly higher than the planned ones, while in the second half of the season they were lower. A medium stocking rate of the pasture was 5.68-7.09 cattle ha at the beginning of the season, and 3.15 cattle ha during the rest of the grazing cycles. A increased stocking rate of the pasture was 6.84-8.55 cattle ha at the beginning of the season, later –3.78 cattle ha, a high stocking rate was 8.47-10.64 and 4.74 cattle ha.

Intensive grazing on the background of a high stocking rate of the pasture had a significant effect on the variation of herbage botanical composition already in the second year.

Different stocking rates of the pasture had a strong effect on the total production obtained from grazing cattle. The highest seasonal live weight gain of 55.5 kg was secured by the medium stocking rate of the pasture, on the background of increased and high stocking rates the live weight gain was 40.3-45.6 kg. In 1997 on the background of medium stocking rate of the pasture the milk yield per cow during the controlled grazing period (132 days) was 2585.7 kg, on the background of increased stocking rate the milk yield was 2563.4 kg and on the background of high stocking rate – 2503.9 kg. The milk yield during the grazing season of 1998 (116 days) was 1887.2 kg, 1974.2 kg and 2065.4 kg respectively.

High stocking rates of the pasture had an essential effect on the efficiency of milk production on the model farm. In 1997 the milk yield per hectare of the pasture in the group of 10 dairy cows in the case of medium stocking rate of the pasture was 8166 kg, in the case of increased stocking rate – 9721 kg, and high – 11839 kg. During the grazing season of 1998 the milk yield was 5957 kg, 7487 kg and 9766 kg respectively.

Key words: stocking rate, pasture, grazing, milk yield, live weight gain.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 201-214

UDK 63:620.9

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ ŽEMĖS ŪKYJE PAIEŠKA

Aldona KRYŽEVIČIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: jonasgut@lzi.lt

Algirdas JASINSKAS, Algirdas ŽALTAUSKAS

Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutas

Raudondvaris, LT-4320 Kauno rajonas

El. paštas: lingeng@mei.lt

Santrauka

1997-1999 metais Lietuvos žemdirbystės ir Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutuose atlikti kompleksiniai tyrimai, skirti paieškai energetinėms reikmėms tinkančių augalų bei jų auginimui ir panaudojimui įvertinti.

Nustatyta, kad biokurui pakankamai tinkančias energetines savybes turi žemės ūkio gamyboje augalininkystės produkcijos antrinės žaliavos – javų šiaudai, sėklinių daugiamečių žolių kūlenos, nesunaudoti kukurūzų, topinambų ir saulėgrąžų stiebai bei natūraliuose sąžalynuose augančios paprastosios nendrės (Phragmites communis Trin.) ir kitos daugiametės žolės.

Specialiai energetinėms reikmėms rengiamose plantacijose ekonomiškiausia būtų auginti daugiametes varpines žoles – beginkles dirses (Bromus inermis Leyss.) ir nendrinius eraičinus (Festuca arundinacea Schreb.) ir ypač jų mišinį su ankštinėmis medingomis žolėmis – geltonžiedžiais arba baltažiedžiais barkūnais (Melilotus officinalis L.) ir daugiamečiais lubinais (Lupinus polyphyllus L.). Pastarųjų žolių nauda įvairiapusė. Žolinių augalų masei paruošti kurui tiks tos pačios technologijos kaip ir šiaudams.

Mišinių nuėmimo laiko nustatymo ir ankštinių žolių išsilaikymo bei savaiminio atsisėjimo tyrimai tęsiami.

Reikšminiai žodžiai: biokuras, augalininkystės šalutinė produkcija, daugiametės žolės, paprastosios nendrės, topinambai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 201-214

UDK 63:620.9

SEARCH FOR RENEWABLE ENERGY SOURCES IN AGRICULTURE

A. Kryževičiene, A. Jasinskas, A. Žaltauskas

Summary

Complex experiments with a view to searching for plants suitable for energy purposes and to evaluating their cultivation and use were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture and the Lithuanian Institute of Agricultural Engineering.

It was determined that by products of agricultural crop production, such as cereal straw, chaff and straw of perennial seed grasses, unused stems of maize, topinamburs and sunflowers as well as common reed and other perennial grasses growing in natural clusters have sufficiently suitable energy properties for being used as bio fuel.

In the plantations specially established for energy purposes it is most economical to grow perennial grasses-smooth bromegrass and tall fescue, and especially its mixture with woody legumes such as white or yellow-flowering sweet clover and perennial lupine. The benefit of the latter grasses is versatile. The same technologies as for straw will be suitable for the preparation of grass plants' mass for fuel.

Experiments on harvesting timing of mixtures and persistence of legumes and self-sowing are being continued.

Key words: bio fuel, by produce of crop production, perennial grasses, common reed, topinamburs.

IV skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 215-228

UDK 633.322:631.526.32

BALTŲJŲ DOBILŲ SELEKCIJA IR NAUJOS VEISLĖS

Algirdas SPRAINAITIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: lzeminst@lzi.lt

Santrauka

Per 70 selekcinio darbo metų (1924-1994) sukurtos 4 baltųjų dobilų (Trifolium repens L.) veislės – ‘Bitūnai’, ‘Atoliai’, ‘Sūduviai’ ir ‘Medūnai’, iš kurių 3 pirmosios įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą (‘Bitūnai’ – 1962 m., ‘Atoliai’ – 1987 m., ‘Sūduviai’ – 1997 m.). Baltųjų dobilų veislė ‘Nemuniai’ – tai sudėtinga hibridinė populiacija, sukurta polikroso ir atrankos metodais iš 10-ties veislių augalų sėklų, išlikusių po dirbtinės dobilų vėžio infekcijos, 1999 m. perduota valstybiniams tyrimams. Vidutinis 5-ių bandymų sėklų derlius – 157,2 kg/ha, sausųjų medžiagų – 8,56 t/ha.

Dobilų žiemojimo sąlygos 1995-2000 m. buvo gan neblogos – vidutiniškai išsilaikė 83,9-97,1 % augalų. Sausųjų medžiagų pasiskirstymas per vegetaciją priklausė nuo kritulių kiekio, pjūčių skaičiaus bei genotipinių veislės savybių. Dobilai Nr.517 išsiskyrė palankiausiu šių požymių suderinamumu. Geriausių selekcinių numerių visų sėjos, naudojimų metų bei pjūčių vidutinis dobilų kiekis mišiniuose buvo gan palankus gyvuliams šerti – svyravo nuo 30,2 iki 43,3 %. Nustatytas stiprus ryšys (r = 0,95-0,99) tarp sausųjų medžiagų ir neapdorotų baltymų derliaus. Tai, kad baltymų kiekis sausosiose medžiagose beveik nepriklauso nuo veislės (r = 0,27 ± 0,15), leidžia daryti prielaidą, kad baltųjų dobilų selekciją tikslinga vykdyti bendrojo derlingumo, išsilaikymo žolyne didinimo kryptimi.

Išauginti bent vidutinį (100-200 kg/ha) baltųjų dobilų sėklų derlių pavyko ne kasmet. Sukurti dobilų hibridai Nr.517, 598, 1123, 1124, 1125 vidutiniu sėklų derliumi standartą ‘Atoliai’ (100,8 kg/ha) viršijo 33,5-62,5 %. Pagrindiniai rodikliai, be meteorologinių sąlygų, lemiantys dobilų veislių sėklų derlių, buvo žiedynų kiekis ploto vienete, 1000 sėklų masė bei žiedynų sėklingumas (r = 0,79 ± 0,14).

Reikšminiai žodžiai: baltieji dobilai, veislės, selekcija, sėklininkystė.

Chapter 4. PLANT BREEDING

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 215-228

UDK 633.322:631.526.32

WHITE CLOVER BREEDING AND NEW VARIETIES

A. Sprainaitis

Summary

During a 70 year period (1924-1994) Lithuanian plant breeders developed four cultivars of white clover (Trifolium repens L.) – ‘Bitūnai’, ‘Atoliai’, ‘Sūduviai’ and ‘Medūnai’. Three of them are included in the National Variety List. The new cultivar ‘Nemuniai’ is a hybrid population, developed by a pollycross method from ten other varieties that survived after artificial clover rot infection (Sclerotinia trifolium Erikss.). Average seed yield of five trials was 157.2 kg/ha, dry matters yield 8.56 t/ha.

In 1995-2000 the wintering conditions for white clover were favourable – approximately 83.9-97.1 % of plants survived. Dry matter yield varied during the vegetative growth period, and depended on precipitation, number of cuts, and was determined by genetic characteristics. The population No.517 outyielded the other breeding material in dry matter. White clover amounted to 30.2-43.3 % in five trial swards, planted in different years and used for two years with two cuts every year. Such amount of clover in swards was favourable for animal forage.

In some years the seed yield reached 100-200 kg/ha. Hybrids No.517, 598, 1123, 1124, 1125 outyielded the standard cultivar ‘Atoliai’ (100.8 kg/ha) by 33.5-62.5 %. However, the differences in the seed yield between the cultivars and the new breeding material were not significant.

Key words: white clover, variety, breeding, seed production.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 229-239

UDK 633.21:631.527

LAUKINIŲ EKOTIPŲ ATRANKA PIEVINIŲ MIGLIŲ SELEKCIJOJE

Nijolė LEMEŽIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: nijole@lzi.lt

Santrauka

Laukinių ekotipų atranka – naujos genetinės medžiagos šaltinis pievinių miglių (pašarui) selekcijoje. Ekspedicijų po įvairias natūralias augimvietes metu buvo surinkti 209 laukinių pievinių miglių ekotipų sėklų pavyzdžiai, iš kurių 178 jau ištirti. Tyrimai parodė, kad dalis pievinių miglių laukinių ekotipų, surinktų įvairiose Lietuvos natūraliose augimvietėse, pasižymėjo morfologinių požymių bei ūkiškai naudingų savybių įvairove rūšies viduje. Kai kurie laukiniai ekotipai yra perspektyvūs selekcijoje bei vertingi genetinės kolekcijos kaupimo prasme.

Iš 178 ištirtų selekciniuose augynuose pievinių miglių laukinių ekotipų 99 (55,6 %) pagal morfologinius požymius buvo šienaujamo-ganyklinio tipo, 58 (32,6 %) – ganyklinio-šienaujamo, 21 (11,8 %) – tinkamas vejoms įrengti, 85 (48 %) jų dauginosi apomiksės būdu.

Laukinis šienaujamo tipo ekotipas (kat. Nr.1796), surastas 1995 metais pamiškės pievelėje ties Pagėgiais (Šilutės rajonas), pasižymėjo derlingumu, augalų aukštumu, dideliu kero diametru, stiebų lapuotumu bei lapų pločiu. Konkursiniuose pašarinių veislių bandymuose sausųjų medžiagų derliumi šis numeris pralenkė standartinę veislę ‘Lanka’ net 24,09 %, o veislę ‘Gausa’ – 2,79 %. Šis laukinis ekotipas, kaip nauja veislė ‘Gaja’, 2000 m. buvo perduotas į Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą.

Reikšminiai žodžiai: laukiniai ekotipai, pievinės miglės, natūralios augimvietės.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 229-239

UDK 633.21:631.527

SELECTION OF WILD ECOTYPES IN KENTUCKY BLUEGRASS BREEDING

N. Lemežienė

Summary

Selection of Kentucky blue grass (Poa pratensis L.) wild ecotypes is a source of genetic material for breeding. 209 seed samples of Kentucky bluegrass were collected during the expeditions to different natural habitats of forage grasses in Lithuania, 178 of them have already been evaluated.

It was determined that part of wild ecotypes of perennial forage grasses collected over the period of 1994-1998 in various natural habitats were characterised by a great variety of morphological qualities and VCU valuable properties within the genus. 99 ecotypes were attributed to the hay mowing-pasture type, 58 – pasture-hay mowing type, 21 – suitable for turf; 48 % of them propagate by the way of apomixis. We distinguished valuable natural habitats of forage and turf grasses.

Wild ecotype (cat. No.1796) collected in 1995 on the meadow of the forest nearby Pagėgiai (Šilutė distr.) distinguished itself by high yielding, plant height, high leafliness of stem and width of leaves. This number outyielded the standard variety ‘Lanka’ by 24.09 % and variety ‘Gausa’ – by 2.79 % by the dry matther yield in the variety trials. The new Kentucky bluegrass (for forage) variety ‘Gaja’ (cat. No.1796) was passed on the State Varieties testing centre in 2000.

Key words: wild ecotypes, Kentucky bluegrass, natural habitats.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 240-251

UDK:631.528.2:[633.265+633.264]

POLIPLOIDIJA DAUGIAMEČIŲ SVIDRIŲ IR TIKRŲJŲ ERAIČINŲ SELEKCIJOJE

Steponas NEKROŠAS, Juozas KANAPECKAS, Raimonda DAPKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: selekcentras@lzi.lt

Santrauka

Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, kad kuriant tetraploidus pirmiausia būtina diploidų išbrinkusias sėklas paveikti 0,05 % kolchicino vandens tirpalu 8 val. Po to diploidinės formos išbrokuojamos pagal morfologinius požymius, žiedadulkių ir sėklų dydį. Taip sukurti daugiamečių svidrių ir tikrųjų eraičinų geriausių selekcinių numerių bei veislių tetraploidai ir suformuotos jų tetraploidinės populiacijos, kurios ištirtos genetiniu-selekciniu požiūriu selekciniuose augynuose bei pradiniuose veislių bandymuose 1996-2000 m.

1997-2000 m. sėjos klonų augyne tirti 78 tetraploidinių daugiamečių svidrių numeriai. Žolės derliumi standartinę veislę ‘Sodrė’ lenkė 23 numeriai. Ypač derlingi buvo 302 7-3-3, 302 8-9-3, 302 3-3-2, 302 2-12-3, 302-5 ir 478-4 numeriai. Numeris 302 2-12-3 pasižymėjo ir geru žiemojimu, o numeriai 302-5 ir 478-4 geriau žiemojo ir atžėlė po pjūčių bei mažiau sirgo ligomis.

Pradiniuose veislių bandymuose tirti 6 tetraploidiniai numeriai sausųjų medžiagų derliumi lenkė naujausią daugiamečių svidrių veislę ‘Žvilgė’. Derlingumu išsiskyrė numeris 302 7-1-1, kuris sausųjų medžiagų derliumi lenkė veislę ‘Žvilgė’ 11,4 %.

Sukurti tikrųjų eraičinų tetraploidiniai numeriai 740-23 ir 740-25 pradiniuose veislių bandymuose sausųjų medžiagų derliumi lenkė diploidinį standartą ‘Dotnuva I’ atitinkamai 16,4 ir 18,9 %, o standartą ‘Kaita’ – atitinkamai 3,4 ir 5,6 %.

Reikšminiai žodžiai: selekcija, daugiametės svidrės, tikrieji eraičinai, diploidai, tetraploidai, sausosios medžiagos.

ISSN 1392-3194

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 240-251

UDK:631.528.2:[633.265+633.264]

POLYPLOIDY IN PERENNIAL RYEGRASS AND MEADOW FESCUE BREEDING

S. Nekrošas, J. Kanapeckas, R. Dapkienė

Summary

In previons investigations it was established that the most effective way to create tetraploids is to treat swollen seeds with 0.05 % colchicine solution for 8 h with following elimination of diploid forms according to morphological features, the size of pollen grains and seeds.

The tetraploids of the best breeding numbers and varieties of perennial ryegrass and meadow fescue were created and tetraploid populations were formed and tested in the breeding nurseries and initial variety testing in 1996-2000.

78 tetraploid numbers of perennial ryegrass were tested at clonal nursery in 1997-2000. 23 tetraploid numbers exceeded the standard tetraploid variety ‘Sodrė’ in grass yield. The numbers 302 7-3-3, 302 8-9-8, 302 3-3-3, 302 2-12-3 and 478-4 were particularly high yielding. Number 302 2-12-3 had an excellent wintering, numbers 302-5 and 478-4 had a better wintering, regrowth after cuts and fewer deseases.

6 tetraploid numbers of perennial ryegrass slightly exceeded in dry matter yield the newest tetraploid variety ‘Žvilgė’. Number 302 7-1-1 exceeded in dry matter yield the variety ‘Žvilgė’ by 11.4 %.

The tetraploid numbers 740-23 and 740-25 exceeded the diploid standard ‘Dotnuva I’ in dry matter yield by 16.4 and 18.9 % and standard ‘Kaita’ by 3.4 and 5.6 % respectively at the initial variety trials.

Key words: breeding, perennial ryegrass, meadow fescue, diploids, tetraploids, dry matter.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 252-263

UDK 633.22:631.526.32

PAPRASTŲJŲ ŠUNAŽOLIŲ VEISLĖ ‘REGENTA’

Pavelas TARAKANOVAS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: pavelas@lzi.lt

Santrauka

Paprastųjų šunažolių veislė ‘Regenta’ sukurta sukryžminus 4 regenerantus, gautus ląstelių kultūros metodu iš produktyvių klonų, atrinktų iš veislių ‘Norwestern’ (Kanada) ir ‘Holstenkamp’ (Vokietija).

Naujosios veislės selekcinio darbo pradžia 1982 m., Valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui perduota 1998 m.

Konkursiniuose veislių bandymuose vidutiniškai per tris ciklus (1997-2000 m.) veislės ‘Regenta’ sausųjų medžiagų derliaus gauta 16,07 t/ha, arba 6,35 %, žalios masės – 70,39 t/ha, arba 10,71 %, sėklų – 314,87 kg/ha, arba 4,4 % daugiau už standartinę veislę ‘Asta’.

Veislė ‘Regenta’ vėlyvesnė, plaukėti augalai pradeda 7 dienomis vėliau negu veislės ‘Asta’. Žiemoja ‘Regenta’ truputį blogiau (1,7 balo) negu ‘Asta’ (1,53 balo). Pavasarį ir po pjūčių šunažolės ‘Regenta’ atželia geriau negu ‘Asta’. Naujieji augalai atsparesni lapų dėmėtligei ir rūdims. Šunažolių ‘Regenta’ pašarai geresnės kokybės nei šunažolių ‘Asta’. Sausosiose medžiagose žalių proteinų yra daugiau 13,06 % (+0,84 %), ląstelienos mažiau 27,63 % (-2,06 %), o sausųjų medžiagų virškinamumas (in vitro) patikimai didesnis (65,7 %) negu standartinės veislės (57,7 %).

Reikšminiai žodžiai: paprastoji šunažolė, veislės, selekcija, sėklininkystė.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 252-263

UDK 633.22:631.526.32

COCKSFOOT VARIETY ‘REGENTA’

P. Tarakanovas

Summary

The cocksfoot vcariety ‘Regenta’ was bred by the method of synthetic selection, crossing 4 somatoclonal variants from the variety ‘Norwestern’ (Canada) and ‘Holstenkamp’ (Germany). It is a medium-late, hay-type variety. Its heading date at in the end of May or in the first days of June. Seeds get mature at the end of July, 8 days later than of the variety ‘Asta’.

Under a 3 cut management the variety produced on average during the vegetative growth period 70.39 t/ha of green material and 16.07 t/ha of dry matter and exceed the standard variety ‘Asta’ by 10.7 % and 6.3 % respectively.

The average seed yield is 314.9 kg/ha, which is a little higher than that of the standard variety (301.5 kg/ha).

The variety ‘Regenta’ has a lower winter hardiness (1.7 points) as compared with the standard variety (1.5 points). The variety is more resistant to diseases such as common leaf spot and crown rust.

The new variety has a higher crude protein content (13.1 %), and dry matter digestibility (65.7 %) as compared with the standard variety (12.22 and 57.7 % respectively).

Key words: cocksfoot, variety, breeding and seed production.

V skyrius. AUGALŲ APSAUGA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 264-275

UDK 633.112.9:632.4:632.952

ŽIEMINIŲ KVIETRUGIŲ LAPŲ IR PAŠAKNIO GRYBINIŲ LIGŲ PLITIMO DĖSNINGUMAI IR FUNGICIDŲ NAUDOJIMO LAIKAS

Irena GAURILČIKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: jsurkus@lzi.lt

Santrauka

Žieminių kvietrugių apsaugos nuo pašaknio ir lapų ligų tyrimai daryti Dotnuvoje 1996-1998 m. Visais tyrimų metais pagrindinė žieminių kvietrugių lapų liga buvo septoriozė (Septoria spp.). Staigus septoriozės išplitimas pasėlyje buvo pastebėtas žydėjimo ir brendimo tarpsniuose. 1996 ir 1998 m. žieminiuose kvietrugiuose buvo išplitusi rusvoji dėmėtligė (Drechslera tritici-repentis). Rudosios rūdys (Puccinia recondita) žieminiuose kvietrugiuose išplito tik 1998 m. brendimo tarpsnio pradžioje. Tyrimų metais stiebalūžė (Pseudocercosporella herpotrichoides) ir pašaknio puviniai (Fusarium spp., Gaeumannomyces graminis ir kt.) žieminiuose kvietrugiuose plito nevienodai, tačiau visais metais ligų išsivystymas buvo mažas.

Žieminių kvietrugių apsaugai nuo lapų ligų buvo naudoti fungicidai tiltas 25 % k.e. 0,5 l/ha ir folikuras 25 % k.e. 1,0 l/ha. Efektyviausiai augalus nuo lapų ligų apsaugojo fungicidai, panaudoti vieną kartą plaukėjimo metu arba po pusę normos, nupurkštos per du kartus, t.y. bamblėjimo pabaigoje (DK 39) ir plaukėjimo (DK 55) tarpsniuose.

Didžiausias žieminių kvietrugių grūdų derliaus priedas – 0,82-0,86 t/ha – gautas panaudojus fungicidų tilto ir folikuro pusę normos du kartus. Dėl silpno stiebalūžės išsivystymo fungicidas sportakas 45 % k.e. 1,0 l/ha buvo ekonomiškai neefektyvus.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kvietrugiai, septoriozė, rusvoji dėmėtligė, rudosios rūdys, stiebalūžė, pašaknio puviniai, fungicidai, grūdų derlius.

Chapter 5. PLANT PROTECTION

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 264-275

UDK 633.112.9:632.4:632.952

THE SPREAD OF FUNGAL LEAF AND ROOT ROT DISEASES IN WINTER TRITICALE STANDS AND THEIR CONTROL MEASURES

I. Gaurilčikienė

Summary

Trials to investigate control measures against winter triticale root rot and leaf diseases were carried out in 1996-1998 in Dotnuva.

Septoria leaf blotch (Septoria spp.) was the main leaf disease of triticale. Tan spot (Pyrenophora tritici-repentis) and brown rust (Puccinia recondita) occurred on winter triticale stands too. The most effective against foliar diseases were full doses of the fungicides Tilt and Folicur applied at the heading stage and twice – a half dose at the end of stem elongation (DC 39), and a half dose at heading (DC 55). Over the experimental period the incidence of eyespot and common root rot was not significant for triticale. Sportac suspended the spread of eyespot.

A significant yield increase was obtained having sprayed Tilt and Folicur in all the treatments. The highest yield increase 0.82-0.86 t/ha was obtained in the treatments sprayed twice with the fungicides. Owing to a low severity of eyespot a significant yield increase through Sportac application was not obtained.

Key words: winter triticale, Septoria diseases, Tan spot, Brown rust, Eyespot, common root rot, fungicides, grain yield.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 74, 276-290

UDK 633:632.4

AUGALŲ LIGŲ PLITIMAS BIOLOGINĖS IR INTENSYVIOS ŽEMDIRBYSTĖS SĄLYGOMIS VAKARŲ LIETUVOJE

Elena Vanda MINEIKIENĖ, Saulius GUŽYS

Lietuvos žemdirbystė instituto Vėžaičių filialas

El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net

Santrauka

Tyrimai atlikti kalkintuose velėniniame jauriniame vidutiniškai pajaurėjusiame (J^v₂) lengvo priemolio, glėjiškame velėniniame jauriniame (JP^v₁) priemolio ant smėlingo priemolio dirvožemiuose ir nerūgščiame pajaurėjusiame velėniniame glėjiškame (VG₁^j) priemolio ant smėlingo priemolio dirvožemyje biologinės ir intensyvios žemdirbystės sąlygomis.

Intensyvios žemdirbystės taikymas leido gauti 44-62 % didesnį žieminių kviečių, 94-106 % miežių grūdų ir 70-220 % pašarinių runkelių šakniavaisių derlių, palyginus su biologine žemdirbyste. Visais tyrimų metais žieminius kviečius pažeidė septoriozė (Septoria tritici Rob. et Desm S. nodorum Berk), miltligė (Erysiphe graminis de Candolle ex Merat), stiebalūžė (Cercosporella herpotrichoides Fron.), rudosios rūdys (Puccinia triticina Erikss et. Henn). Žieminių kviečių grūdų derlių iš esmės mažino septoriozės ir stiebalūžės plitimas pasėlyje 71 DK tarpsnyje. Tiriamos žemdirbystės sistemos septoriozės plitimui žieminiuose kviečiuose esminės įtakos neturėjo. Stiebalūžė, miltligė, rūdys abiejuose dirvožemio tipuose beveik visais atvejais labiau augalus pažeidė intensyvios žemdirbystės sąlygomis. Tai siejama su augalų geresnėmis mitybos (ypač azotu) sąlygomis.

Vasarinius miežius 37 ir 71 DK tarpsniuose pažeidė tinkliškoji dryžligė (Helminthosporium teres Sacc) ir miltligė (Erysiphe graminis de candolle ex Merat), o smulkiosios rūdys (Puccinia simplex Erikss. Henn.) ir rinchosporiozė (Rynchosporium graminicola Heins.) – 71 DK tarpsnyje. Minėtų ligų plitimas iš esmės mažino miežių grūdų derlių. Visos minėtos ligos vasarinių miežių pasėlyje labiau plito biologinės žemdirbystės sąlygomis, palyginus su intensyvia.

Pašarinius runkelius visais tyrimų metais pažeidė sausasis vidurinių lapų puvinys. Visais atvejais liga labiau pasireiškė intensyvios žemdirbystės sąlygomis. Tai dalinai sietina su Ca ir B bei K ir B netinkamu santykiu dirvožemyje. Runkelių juodšaknė ir netikroji miltligė (Phoma betae Frank, Pythium debaryanum Hesse. Rhizoctonia oderholdii (Ruhl) Kolosch. Fusarium sp. ir Peronospora shachtii Fuck.) augalus pažeidė tik esant šioms ligoms plisti palankioms meteorologinėms sąlygoms.

Žemdirbystės intensyvumo įtaką ligų plitimui taip pat nulėmė ir dirvožemio agrocheminės savybės.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, augalai, derlius, ligos, biologinė žemdirbystė, intensyvi žemdirbystė.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 74, 276-290

UDK 633:632.4

INCIDENCE OF DISEASES IN THE PLANTS UNDER THE CONDITIONS OF INTENSIVE AND BIOLOGICAL CROPPING SYSTEMS IN WESTERN LITHUANIA

E.V. Mineikienė, S.Gužys

Summary

The investigations were carried out during the 1995-1998 period on limed soils: soddy medium podzolic (J^v₂), gleyc sod-podzolic (JP^v₁) and non acid podzolized sod-gleyc (VG₁^j) in the conditions of Western Lithuania in the Vėžaičiai Branch of the LIA. Plants (winter wheat, spring barley, fodder beet) were cultivated on two backgrounds: 1 – no mineral fertilizers and pesticides (biological cropping system), 2 – NPK mineral fertilizers and pesticides (intensive cropping system). The rate of manure on both backgrounds was 60 t/ha.

The application of intensive cropping system anabled to get 44-62 % higher winter wheat, 94-106 % barley grain and 70-220 % higher fodder beet root yield. Winter wheat during the vegetative growth period was affected by septoria, powdery mildew, eyespot and brown rust. The spread of septoria and powdery mildew essentially decreased the yield of winter wheat grain. The incidence of septoria on winter wheat strems was similar on both backgrounds in soil JP^v₁, while in soil J^v₂ the greatest percent of septoria-injured plants was on the biological background. Eyespot in all cases injured more plants in the conditions of biological cropping system. The spread of brown rust and powdery mildew was more dependent on meteorological conditions rather than on cropping system. Spring barley during the vegetative growth period was affected by net blocth, powdery mildew, small rust and scald. The spread of net blocth, powdery mildew, scald and small rust essentially decreased the yield of barley grain. Net blocth barley more injured in the conditions of biological cropping system. The spread of powdery mildew and scald in barley was more dependent on the meteorological conditions as compared with cropping systems. Fodder beets were more affected by dry rot of middle leaves. Diseases affected more plants in the conditions of intensive cropping system. The spread of black-leg and powdery mildew was more dependent on meteorological conditions rather than on the cropping systems. The investigated diseases did not decrease the yield of fodder beet roots.

Key words: soil, plants, yield, diseases, biological cropping system, intensive cropping system.